Žvilgsnis į 2011-uosius: ryškiausios metų žymės

Metų pergalės

Viktorija Čmilytė. Geriausia Lietuvos šachmatininkė Gruzijoje vykusiose Europos pirmenybėse pirmą kartą savo karjeroje pasidabino žemyno čempionės aukso medaliu. „Sužaidžiau praktiškai su visomis pagrindinėmis savo varžovėmis, iš jų ir su buvusiomis pasaulio bei Europos čempionėmis. Viskas klostėsi gerai, todėl nieko nebijojau. Buvau pasirengusi žaisti su bet kuria varžove“, – teigė naujoji Europos šachmatų karalienė. Iki tol šachmatininkė žemyno pirmenybėse dukart laimėjo sidabro medalį 2003 ir 2008 metais.

Irkluotojai. Medalius ir kelialapius į Londono olimpiadą šiemet skynė akademinio irklavimo bei baidarių ir kanojų irklavimo meistrai. Dvivietės kanojos įgula Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis Serbijoje vykusio Europos čempionato finale 200 m distancijoje finišavo pirmi ir iškovojo aukso medalius. Lietuviai Europos čempionais tapo penktus metus iš eilės. Vengrijoje vykusio pasaulio čempionato dviviečių kanojų 500 m plaukimo rungtyje R. Labuckas ir T. Gadeikis taip pat apgynė čempionų titulą. Planetos pirmenybių sidabro medalius iškovojo dvivietę baidarę irkluojantys Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. 200 m distancijos penktojoje vietoje likęs Jevgenijus Šuklinas iškovojo kelialapį į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Europos akademinio irklavimo čempionate Bulgarijoje aukso medalius iškovojo vienvietę irkluojantis Mindaugas Griškonis ir porinės dvivietės įgula – Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris. Donata Vištartaitė laimėjo bronzos medalį. Šie sportininkai pasaulio čempionate Slovėnijoje iškovojo kelialapius į Londono olimpines žaidynes. Be to, D. Vištartaitė tapo pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempione, o jaunių (iki 18 m.) pasaulio ir Europos pirmenybėse triumfavo porinės dvivietės įgula – Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė.

Egidijus Kavaliauskas. Boksininkas Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiame pasaulio čempionate dėl rankos traumos nebaigė svorio kategorijos iki 69 kg varžybų pusfinalio ir gavo bronzos medalį. Bet svarbiausias lietuvio laimikis – ne medalis, o kelialapis į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Olimpinį kelialapį lietuvis iškovojo aštuntfinalyje pranokęs airį Roy’ų Sheehaną, o bronzos medalį mūsų šalies atstovas užsitikrino ketvirtfinalyje nokautavęs Europos čempioną Fredą Evansą iš Velso. „Medalis“, – nedvejodamas pareiškia E. Kavaliauskas, paklaustas apie savo tikslus Londono olimpinėse žaidynėse. Olimpiečio duonos jis pirmąsyk paragavo 2008 m. Pekine.


Rūta Paškauskienė. Lenkijoje vykusiose Europos pirmenybėse lietuvė kartu su ruse Oksana Fadejeva apgynė čempionių titulą. Mišrių dvejetų žemyno čempionate Turkijoje vėl užkopti ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio R. Paškauskienei ir jos ilgamečiam partneriui serbui Aleksandrui Karakaševičiui nepavyko. Jie suklupo finale ir tapo Europos vicečempionais. Dabar pagrindinis R. Paškauskienės tikslas – kelialapis į Londono olimpines žaidynes. Europos stalo tenisininkės dėl likusių olimpinių kelialapių kovos kitų metų balandžio 11–13 d. Liuksemburge vyksiančiame turnyre. Į olimpines žaidynes pateks 11 geriausių turnyro žaidėjų. Dar vienas olimpinis atrankos turnyras vyks gegužės mėnesį Katare.

Metų jaunimo pergalės

Universiada. Šenžene (Kinija) vykusi pasaulinė universiada tapo istorine Lietuvos sportininkams. Mūsų šalies atstovai iškovojo net 13 medalių ir galutinėje komandų rikiuotėje užėmė 13-ąją vietą tarp 150 valstybių. Net du aukso medalius iškovojo plaukikas Giedrius Titenis, po vieną – dviratininkės Vilma Rimšaitė (BMX), Vilija Sereikaitė (trekas) ir 30 km lenktynėse plente kovojusi merginų komanda (Eglė Zablockytė, Aušrinė Trebaitė ir Aleksandra Sošenko). Iš universiados sidabro medalius parsivežė sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, lengvaatletės Viktorija Žemaitytė (septynkovė), Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), Zinaida Sendriūtė (disko metimas) ir Rytis Sakalauskas (100 m bėgimas). Bronzą iškovojo dviratininkas Tautvydas Biknius (BMX), lengvaatletė Lina Grinčikaitė (100 m bėgimas) ir vaikinų krepšinio rinktinė (Gediminas Žylė, Marius Valukonis, Augustas Pečiukevičius, Gediminas Orelikas, Ernestas Ežerskis, Edgaras Stanionis, Mantas Kadzevičius, Julius Jucikas, Matas Sapiega, Osvaldas Matulionis, Mindaugas Kupšas, Darius Gvezdauskas, vyriausiasis treneris Vitoldas Masalskis).

Olimpinis festivalis. Rekordinį medalių kraitį susižėrė ir Trabzone (Turkijoje) vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje startavę lietuviai. Jų kraitis – dešimt medalių. Tai pakėlė Lietuvą į dešimtąją vietą medalių lentelėje. Iki šiol daugiausia apdovanojimų lietuviai buvo iškovoję 2003 m. Paryžiuje – aštuonis. Trabzone Lietuvos rinktinės kraitį svariausiai papildė plaukikė Rūta Meilutytė, iškovojusi po vieną aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimą. Festivalio čempionais taip pat tapo bėgikė Modesta Morauskaitė ir Gintaro Razučio treniruojama vaikinų krepšinio rinktinė (Tautvydas Paliukėnas, Antanas Krimelis, Domantas Sabonis, Dominykas Zupkauskas, Deividas Žemgulis, Domantas Pavlovskis, Raimundas Žuklevičius, Edvinas Rupkus, Mantas Montvila, Kasparas Krasauskas, Mantas Šerkšnas ir Aidas Einikis). Sidabrą laimėjo ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, plaukikas Danas Rapšys ir gimnastas Robertas Tvorogalas, bronzą – ieties metikas Povilas Dabašinskas bei tenisininkių Justinos Mikulskytės ir Akvilės Paražinskaitės duetas.

Krepšinio jaunimo rinktinė. Tūkstančiai savų sirgalių svetimoje arenoje, minios žmonių per sutiktuves gimtinėje, šalies vadovų sveikinimai, premijos. Visa tai patyrė 12 jaunų vaikinų, parvežusių į Lietuvą pasaulio jaunimo (iki 19 m.) čempionų auksą. Kazio Maksvyčio treniruojamoje komandoje, kuri pernai laimėjo ir Europos pirmenybes, šįkart žaidė Vytenis Čižauskas, Renaldas Simanavičius, Rokas Giedraitis, Dovydas Redikas, Deividas Pukis, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Rolandas Jakštas, Tautvydas Sabonis, Žygimantas Skučas, Egidijus Mockevičius ir Jonas Valančiūnas. Komandos kapitonas J. Valančiūnas išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju. Praėjusi vasara J. Valančiūnui buvo išskirtinė ne tik dėl pergalės Rygoje. NBA naujokų biržoje jis tapo aukščiausią šaukimą gavusiu lietuviu – „Toronto Raptors“ klubas Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėją pasirinko penktuoju numeriu. 20-uoju šaukimu pasirinktas puolėjas Donatas Motiejūnas. Jį pašaukė „Minnesota Timberwolves“ komanda, tačiau po mainų lietuvis atsidūrė „Houston Rockets“ klube.

Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė. Tik pernai gruodį kartu pradėjusios žaisti sportininkės Vilniuje pasiekė kol kas didžiausią savo karjeros pergalę – septyniolikmetės tapo Europos jaunių (iki 18 m.) paplūdimio tinklinio čempionėmis. Rugpjūčio 10–14 d. Vilniuje vykęs čempionatas sutraukė 96 talentingiausius jaunuosius Europos paplūdimio tinklininkus iš 28 valstybių ir 1,5 tūkst. tinklinio gerbėjų. „Į šešetuką patekusios komandos visos buvo lygios. Žinojome, kad tos, kurios labiau susikaups, labiau norės, daugiau pastangų įdės, – tos ir laimės. Buvo sudėtinga, bet labai norėjome. Pavyko susidoroti su baime ir jauduliu. Manau, tai ir lėmė pergalę“, – pasakojo I. Dumbauskaitė. Jai antrino ir komandos draugė: „Patekus į šešetuką, norėjosi daugiau, norėjosi siekti medalių. Nesvarbu, kad pagrindinį tikslą buvome įvykdžiusios, įtampa išliko iki pat finalo.“ Beje, šios sportininkės dar turi galimybių prasibrauti į Londono olimpiadą.

Boksininkai. Iš Airijoje vykusio Europos jaunimo (iki 18 m.) čempionato Lietuvos atstovai parsivežė net tris medalius. Ričardas Kuncaitis iškovojo žemyno auksą, Edgaras Skurdelis – sidabrą, o Viktoras Komkovas – bronzos apdovanojimą. „Šie rezultatai rodo, kad boksas Lietuvoje atgimsta“, – džiaugėsi Lietuvos rinktinė vyriausiasis treneris Vladimiras Bajevas.

Metų renginiai

Europos vyrų krepšinio čempionatas. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 d. šešiuose Lietuvos miestuose vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas – neabejotinai svarbiausias šių metų šalies sporto įvykis. Tiesa, savos sienos lietuviams nepadėjo užkopti ant garbės pakylos. Ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė skandalingai nusileido Makedonijai. Čempionės titulą apgynė Ispanijos ekipa, finale įveikusi įspūdingą žaidimą demonstravusius prancūzus. Bronza pasidabino Rusijos krepšininkai, kovoje dėl trečiosios vietos palaužę Makedoniją. Pirmą kartą žemyno pirmenybių istorijoje jose dalyvavo 24 šalių rinktinės, bet čempionato rengėjai įtikinamai susitvarkė su šiuo iššūkiu ir sulaukė daugybės komplimentų iš varžybų svečių. Lietuvoje vykusio čempionato pajamos siekė 34,8 mln. litų, 24,7 mln. litų buvo surinkta pardavus bilietus. Iš viso parduota 158 tūkst. bilietų, per Europos čempionatą Lietuvoje apsilankė 20 tūkst. užsieniečių. Čempionato kovos buvo transliuojamos 150 šalių, jas stebėjo 180 mln. televizijos žiūrovų, įvyko 90 tiesioginių transliacijų. Arenose apsilankė 135 tūkst. vietinių žiūrovų, 120 tūkst. žmonių – specialiose aistruolių zonose prie arenų.

Europos kiokušin karatė čempionatas. Balandžio 15–16 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusios varžybos sutraukė rekordinį sportininkų skaičių – 368 atletus iš 32 šalių. Į pirmenybes taip pat atvyko apie 700 trenerių, teisėjų bei nacionalinių federacijų atstovų. Čempionatas šeimininkams buvo itin dosnus. Aukso medaliais pasidabino Margarita Čiuplytė, Rita Pivoriūnaitė, Inga Mikštaitė ir Donatas Imbras. Iš viso kumite (dvikovų) rungtyje Lietuvos rinktinė iškovojo 13 medalių. Sidabru pasidabino Lukas Kubilius, Andrius Miseckas, Rūta Brazdžionytė ir Andžejus Milevskis, bronza – Eimantė Leliukaitė, Darius Gudauskas, Mindaugas Pavilionis, Andrius Draugelis ir Orestas Procas. Japonijoje spalį vykusiame pasaulio čempionate be svorio kategorijų lietuviams ne taip sekėsi. Išvykusi kovoti dėl aukso Lietuvos kiokušin karatė rinktinė turėjo tenkintis M. Čiuplytės sidabro medaliu. Ketvirtąsias vietas užėmė L. Kubilius ir I. Mikštaitė.

Pasaulio sambo čempionatas. Lapkričio 11–13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje kovojo stipriausi pasaulio sambo imtynininkai. Lietuvoje rengtos planetos pirmenybės sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. Ant tatamio varžėsi net 500 imtynininkų iš 65 valstybių. Ant nugalėtojų pakylos lipo trys Lietuvos sportininkai. Bronzos medaliais pasipuošė kovinės sambo atstovas Viktoras Tomaševičius, Aurelija Šukytė ir Santa Pakenytė. „Noriu padėkoti miestui už puikiai surengtą čempionatą. Lieka stebėtis, kaip tokio aukšto lygio varžybas, kuriose – net 400 sportininkų, profesionaliai sugeba surengti vos šeši specialistai. O Japonijoje rungtynes, kuriose apie 30 dalyvių, organizuoja daugiau nei 400 japonų“, – sakė legendinis bušido kovotojas Volkas Hanas.

Badmintono turnyras „Yonex Lithuanian Open 2011“. Birželio 9–12 d. Kauno sporto halėje vyko didžiausias badmintono turnyras nepriklausomos Lietuvos istorijoje „Yonex Lithuanian Open 2011“. Stipriausias Lietuvos badmintonininkas Kęstutis Navickas triumfavo vyrų vienetų varžybų finale. Pajėgiausia šalies badmintonininkė Akvilė Stapušaitytė suklupo varžybų ketvirtfinalyje. „Yonex Lithuanian Open 2011“ turnyro prizų fondas – 5 tūkst. JAV dolerių. Turnyre užsiregistravo 134 žaidėjai iš 21 šalies.

Lotynų Amerikos šokių ansamblių pasaulio čempionatas. Gruodžio pradžioje Vilniuje, „Siemens“ arenoje, surengtas pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionatas – vienas gražiausių šiais metais Lietuvoje vykusių sporto renginių. Pirmąją čempionato dalį (pirmąjį etapą) stebėjo apie 4,5 tūkst., o antrąją dalį (pusfinalį ir finalą) – apie 5,5 tūkst. žiūrovų. Beveik „Siemens“ areną užtvindę žiūrovai išvydo ne tik įspūdingą 17 kolektyvų pasirodymą, bet ir Klaipėdos „Žuvėdros“ pirmosios komandos triumfą. Sidabras atiteko nugalėtojos titulą gynusiam Tiumenės kolektyvui „Vera“ (Rusija), o bronza – „TSZ Aachen-TSC Düsseldorf Rot-Weiss“ (Vokietija) šokėjams. Antroji „Žuvėdros“ komanda liko penkta.

Metų iniciatyvos

„Kibirkštis“ ir „Statyba“. Vilniuje atkurti du legendiniai klubai. Praėjusį sezoną rungtyniavusios Vilniaus MRU ekipos pagrindu suburta legendinės sostinės komandos „Kibirkštis“ pavadinimą perėmusi moterų ekipa „Kibirkštis-Tichė- Iki“. Ji dalyvauja Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL), Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL) ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybose. „Vilnius nuo seno turi gilias moterų krepšinio tradicijas. Sostinėje žaidusios komandos „Kibirkštis“, „Lietuvos Telekomas“ buvo pajėgiausios šalies krepšinio komandos, sėkmingai reprezentavusios Vilnių ir užsienyje. Po to kai į Kauną persikėlė stipriausia Lietuvos komanda „TEO“, Vilniuje nebeliko pajėgios komandos, todėl kartu su rėmėjais ėmėmės misijos grąžinti miestui moterų krepšinį“, – teigė naujas klubo vadovas Rosvaldas Gorbačiovas. Legendinės Vilniaus krepšinio komandos „Statyba“ istoriją tęsianti VšĮ „Statyba“ tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandos „Pasvalio krepšinio klubas“ dalininkė, kuri namų rungtynes nauju pavadinimu žaidžia sostinėje. Klubo vadovo Algirdo Navicko teigimu, „Statybos“ vardo grąžinimas į vieną iš šalyje vykstančių krepšinio čempionatų buvo tikslas, kurį nuo pat pradžių aktyviai palaikė ir buvę jos žaidėjai. „Statyba“ NKL pirmenybėse iškart atsidūrė tarp stiprių vidutiniokų.



„Varom už Lietuvą“ ir kamuolių mušinėjimo rekordas. Liepos 6-ąją Kaune startavusi ir po 54 d. Panevėžį pasiekusi unikali akcija „Varom už Lietuvą“ sulaukė milžiniško susidomėjimo. Per Lietuvos miestus ir miestelius nuo ryto iki vakaro, o kartais ir naktimis kamuolį varė krepšiniu, šaliai ar savo miestui nusipelnę žmonės, taip pat tie, kuriems krepšinis – kur kas daugiau nei tik žaidimas. Panevėžyje rugpjūčio 29-ąją žygio kamuoliai buvo įteikti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariams. Šios akcijos pabaigtuvės sutapo su kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordu. Žmonės šešiuose Lietuvos miestuose vienu metu bumbsėjo per 60 tūkst. krepšinio kamuolių. Taip buvo bandoma pasiekti kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordą ir tarptautinei bendruomenei pranešti, kad Lietuvoje prasideda Europos vyrų krepšinio čempionatas. Akcijos metu žmonėms išdalyta beveik 62 tūkst. kamuolių, kuriuos Lietuvai dovanojo „FIBA Europe“. Tam, kad būtų atitikti griežti pasaulio rekordų agentūros „Guinness World Records“ reikalavimai, rekordo organizatoriai vykdė registraciją, sudarė dalyvių sąrašus. Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ nuosekliai patikrinusi tinkamais fiksuoti rekordą pripažino 43 467 akcijos dalyvius, kamuolį mušinėjusius penkias minutes. Po akcijos visi reikiami dokumentai nusiųsti Guinnesso rekordų knygos ekspertams.

Lietuvos trenerių profsąjunga. Kovo mėnesį Vilniuje įsteigta Lietuvos trenerių profesinė sąjunga (LTPS). Susirinkę 32 jos nariai patvirtino vadovybę ir įstatus, nustatė nario mokestį. Naujoji organizacija jungia ne tik trenerius. „Mūsų pavadinimas – trenerių profesinė sąjunga. Bet narys gali būti kad ir kūno kultūros mokytojas, mes visus priglaudžiame“, – kalbėjo LTPS pirmininkas, ėjikų treneris alytiškis Kastytis Pavilonis. Jo nuomone, LTPS turėtų būti trenerio atrama. Vienu svarbiausių trenerių sąjungininkų K. Pavilonis pavadino žiniasklaidą. Todėl į valdyba buvo išrinkta ir šios profesijos atstovų. „Mūsų veiklos įvairios. Trenerių, sportininkų gynimas, kai norima su jais blogai pasielgti. Taip pat galime kokį nors sunkiau gyvenantį trenerį ar sportininką paremti“, – aiškino K. Pavilonis.

Slidinėjimas Antarktidoje. „Džiaugiuosi, kad vos išlipę į krantą pasiekėme rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne“, – sakė ekspedicijos vadovas, Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas. Pirmą kartą istorijoje į Antarktidos žemyną vienu metu išsilaipino net 28 lietuviai. Svarbiausias ekspedicijos į Antarktidą tikslas buvo surengti kalnų slidinėjimo varžybas. Lietuvos nepriklausomybės dieną – kovo 11-ąją – ekspedicijos dalyviai išlipo į krantą ir įsirengė slidinėjimo trasą. Rengdami trasą varžybų dalyviai purų sniegą suspaudė, kopdami į kalną slidėmis. Trasa ilgiu ir sudėtingumu buvo panaši į trasas per analogiškas mėgėjų varžybas Lietuvoje. Varžybose dalyvavo 21 ekspedicijos narys. Geriausius rezultatus pasiekė šilališkė Diana Petrauskienė ir Justinas Rimas iš Kauno. Ekspedicijos vadovui A. Kepežėnui ir Alvydui Platukiui – tai šeštas žemynas, kuriame jie slidinėjo. O atsakingajam asociacijos sekretoriui Algirdui Valantiejui, Egidijui Baškiui ir Australijos gyventojui Mindaugui Mauragiui – penktas žemynas, aplankytas su slidėmis.

Metų permainos valdžioje

Lietuvos krepšinio federacija. Aštuonerius metus federacijai vadovavęs Vladas Garastas nedvejodamas perdavė LKF vairą savo buvusiam auklėtiniui Arvydui Saboniui. 46 metų legendinis krepšininkas buvo vienintelis pretendentas į LKF prezidento postą. Federacijos ataskaitos ir rinkimų konferencijoje už jį balsavo visi 98 dalyvavę delegatai. Iškart po LKF konferencijos įvyko federacijos Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame, naujojo prezidento teikimu, buvo pratęsti LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno įgaliojimai. LKF viceprezidentais dar vieną kadenciją išliks Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas, Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Šarūnas Kliokys ir LKF Teisėjų asociacijos vadovas Kęstutis Pilipauskas. Be to, verslininkas ir krepšinio rėmėjas Antanas Guoga tapo viceprezidentu, atsakingu už komerciją. A. Sabonis po rinkimų pasitraukė iš Kauno „Žalgirio“ prezidento posto. Greitai Lietuvos čempionų klubą paliko ir komandos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas. Jis tapo LKF vykdomuoju direktoriumi.

Nacionalinė krepšinio lyga. Spalio pradžioje vykusioje Nacionalinės krepšinio lygos metinėje konferencijoje NKL prezidentu trejų metų kadencijai išrinktas Remigijus Štaras. NKL prezidento postas buvo tuščias nuo liepos mėnesio, kai pasitraukė trejų metų kadenciją baigęs lygos prezidentas Zigmas Petrauskas ir vykdomasis direktorius Virginijus Bulotas. R. Štaras vasarą atsistatydino iš bendrovės „Omnitel“ viceprezidento pareigų. „Galbūt žmonės matė, kaip esu įsitraukęs į darbus ir ką sugebu, todėl ir pasiūlė. Juo labiau kad birželį išėjęs iš darbo užsiimu savo verslu ir turiu truputį daugiau laisvo laiko. Esu gavęs pasiūlymų ir anksčiau, bet buvau labai užsiėmęs“, – sakė 43 metų R. Štaras.

Lietuvos šachmatų federacija. LŠF šiemet įvyko didelės permainos. Ne tik išrinktas naujasis federacijos prezidentas, bet ir pasikeitė beveik visi tarybos nariai. Naująjį prezidentą suvažiavimo delegatai rinko iš dviejų kandidatūrų – ėjusio šias pareigas Jono Sidabro ir Kauno šachmatų federacijos iškelto kandidato Jono Viesulo. Įtempta rinkiminė kova baigėsi nedidele (17:13) alternatyvaus kandidato pergale. Naujuoju federacijos prezidentu išrinktas Jonas Viesulas, viceprezidentais – Laimonas Kudžma ir Antanas Zapolskis. Pakeista iš esmės visa taryba – postą išlaikė vos vienas iš devynių buvusių narių. Daugumą sporto mokyklų atstovų pakeitė šachmatų mėgėjai iš finansų ir verslo pasaulio, įvairių vadybos sričių specialistai.

Lietuvos automobilių sporto federacija. Balandžio pabaigoje Kaune vykusiame Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) narių suvažiavime LASF prezidentu buvo išrinktas politikas Gintaras Furmanavičius. Jis įveikė tuo metu federacijai vadovavusį Romą Austinską ir Valdą Jonušį. G. Furmanavičius LASF prezidento pareigas jau ėjo nuo 2009 m. sausio iki šių metų sausio. Palikti šias pareigas 49 metų politikas buvo priverstas po nepalankaus Kauno apygardos teismo sprendimo. Į suvažiavimą atvyko 47 iš 50-ies LASF narių. LASF rinkimai vyko slaptu balsavimu. Už G. Furmanavičių balsavo 21 delegatas, už R. Austinską – 19, už V. Jonušį – 7. Primename, kad 2009 m. sausį vykusiame neeiliniame LASF suvažiavime sprendžiant dėl nepasitikėjimo R. Austinsku dalyvių balsai pasiskirstė po lygiai: 22 federacijos nariai balsavo už nepasitikėjimą prezidentu, 22 – prieš. Vis dėlto suvažiavimo balsų skaičiavimo komisija nusprendė, kad keturi biuleteniai, kuriais buvo išreikšta parama R. Austinskui, negalioja. R. Austinskas buvo atšauktas iš užimamų pareigų, o į jo vietą išrinktas G. Furmanavičius. Tačiau Kauno apygardos teismas praėjusį sausį nusprendė, kad neeilinis suvažiavimas buvo sušauktas pažeidžiant procedūras, o skaičiavimo komisijos veiksmai buvo netinkami, be to, nebuvo užtikrintas balsavimo slaptumas. Be to, teismas konstatavo, kad suvažiavimo sprendimas išrinkti naujuoju LASF vadovu G. Furmanavičių negalioja.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Naujuoju komisijos vadovu spalį tapo Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jonas Liesys. Jis šiame poste pakeitė į Mišrią parlamentarų grupę pasitraukusį Žilviną Šilgalį. Už tokį nutarimą balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 13 parlamentarų. Seimo Etikos ir procedūrų pirmininkas Algimantas Salamakinas, aiškindamas tokį personalijų pasikeitimą, sakė, kad seniūnų sueiga nustatė, jog šitas postas pagal proporcinį atstovavimo principą priklauso Liberalų ir centro sąjungai.

Metų sporto bazės

Daugiafunkcės arenos. Ruošiantis Europos krepšinio čempionatui, keturiuose šalies miestuose buvo pastatytos naujos arenos, skirtos ne vien krepšiniui, bet ir kitoms sporto šakoms. 5 500 žiūrovų vietų turinčios Alytaus arenos rekonstrukcija kainavo 27 mln. litų, 5 950 žiūrovų vietų turinčios Panevėžio „Cido“ arenos (su dviračiu treku) statyba atsėjo 108 mln. litų, 6 000 žiūrovų vietų Klaipėdos „Švyturio“ arena – 54,7 mln. litų, didžiausia Baltijos šalyse 15 tūkst. žiūrovų galinti priimti Kauno „Žalgirio“ arena – 168,8 mln. litų.

„Snow arena“. Druskininkuose atidarytas vienintelis Baltijos šalyse visus metus veiksiantis žiemos pramogų kompleksas su uždaromis ir atviromis slidinėjimo trasomis. Aštuonių hektarų teritorijoje įrengtos trys slidinėjimo trasos, padengtos sniegu, skirtos kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sportui. Projekto vertė – 111 mln. litų. Arenoje veikia ir daug kitų pramogų: komplekse įsikūrusi kalnų slidinėjimo meistriškumo ir snieglenčių sporto mokykla, vaikų laukia keturių lygių kalnelių ir pramogų parkas, veikia parduotuvės, restoranai. Vienu metu komplekse gali pramogauti iki tūkstančio lankytojų.

Lietuvos futbolo federacijos stadionas. LFF rekonstruoja anksčiau „Vėtros“ futbolo klubui priklausiusį stadioną. Projekto vertė – 10 mln. litų. Dar nebaigtame rekonstruoti tik futbolo stadione šį rudenį jau galėjo žaisti A lygos ir mėgėjų komandos, tvirtinama, kad, užbaigus rekonstrukciją, jame žais ir Lietuvos futbolo rinktinė. Visiškai užbaigti rekonstrukciją numatoma kitų metų pavasarį. Taip pat rekonstruotas stadionas Tauragėje, kuriame vyksta A lygos varžybos. Sutvarkyti Kupiškio ir Radviliškio stadionai.

Miestų sporto centrai. Šiemet Šakiuose atidarytas baseinas ir visiškai įrengtas Jaunimo kūrybos ir sporto centras. Tai pirmasis iš planuojamų rajoninių daugiafunkcių sporto ir sveikatingumo centrų. Tokiuose centruose įrengiama universali sporto salė, į kurią gali tilpti nuo 500 iki 2 000 žiūrovų (atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių) ir 25 metrų 4–6 plaukimo takų baseinas. Tokie pat projektai įgyvendinti ir kai kuriuose kituose nedideliuose miestuose: Prienuose, Garliavoje, Pasvalyje. Salės ir baseinai tebestatomi Varėnoje, Anykščiuose, Jonavoje, Šilalėje ir Palangoje.

„Du karaliai“. Baigiantis žiemai Vilniuje duris atvėrė sportinio pokerio klubas „Du karaliai“. Tai vieta, skirta tik sportiniam pokeriui ir jo gerbėjams. Naujajame klube rengiami oficialūs Lietuvos sportinio pokerio federacijos turnyrai, atvirieji atrankiniai turnyrai, įmonių lyga, komandiniai susirėmimai, turnyrai, skirti sportinio pokerio naujokams, ir gausybė kitokių sportinio pokerio vakarų. Be to, organizuojami sportinio pokerio seminarai, su pokeriu susijusių filmų peržiūros ir privatūs įmonių vakarėliai. Dideliuose ekranuose galima stebėti ne tik didžiausių pokerio turnyrų transliacijas, bet ir įdomiausias kitų sporto šakų varžybas. Šiemet panašių klubų atsirado ir kituose šalies miestuose.

Metų šešėliai

Lažybų skandalas LKL. Lietuvos krepšinio federacijos sudaryta komisija konstatavo, kad „Naglio“ krepšininkai, dalyvaudami lažybose dėl savo rungtynių, pažeidė sporto etikos ir garbingo žaidimo principus. Už „Naglio“ ekipos pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu vien Lietuvos lažybų bendrovėse buvo pastatyta per 30 tūkst. litų, o lažybininkų Palangos klubui pateiktuose punktus filmuojančių kamerų vaizdo įrašuose „Naglio“ vadovai atpažino mažiausiai du prieš savo komandą stačiusius „Naglio“ žaidėjus. Baigiantis LKL reguliariajam sezonui, „Naglis“ pralaimėjo kauniečiams 66:103. Nebegalėdamas pasitikėti savo auklėtiniais, po kelių dienų vyriausiojo trenerio postą paliko Gediminas Petrauskas.

Lietuvos futbolo rinktinė. Nacionalinės komandos pasirodymas Europos čempionato atrankoje šiemet – ištisas skandalas. Raimondo Žutauto vadovaujami lietuviai per metus nelaimėjo nė vienų oficialių rungtynių, vienas sužaidė lygiomis ir ketverias pralaimėjo. Ypač daug futbolo gerbėjų nepasitenkinimo sukėlė mačai su Lichtenšteino vienuolike, kurių vieną lietuviai pralošė, kitą – sužaidė be įvarčių. Metų gale skandalas kilo dėl Lietuvos antrosios rinktinės futbolininkų išvykos į Čečėnijos sostinę Grozną žaisti rungtynių su Rusija. Lietuvos futbolo federacija nekreipdama dėmesio į visus Užsienio reikalų ministerijos patarimus, politikų ir sirgalių nepasitenkinimą, išsiuntė futbolininkus į kaltinamo labai rimais žmogaus teisių pažeidimais Ramzano Kadyrovo valdomą Rusijos respubliką.

Dziudo ir sambo. Kelios dešimtys imtynininkų, kuriems buvo uždrausta varžytis dziudo čempionate dėl dalyvavimo sambo imtynių varžybose, įsiveržę į salę nutraukė Lietuvos dziudo federacijos rengiamas Lietuvos pirmenybes. Jas tęsti pavyko tik Dziudo federacijos vadovams sušvelninus savo sankcijas ir leidus pirmenybėse dalyvauti bent jau Lietuvos dziudo rinktinės imtynininkams. Lietuvos dziudo federacija yra išleidusi nuostatą, draudžiantį dziudo imtynininkams dalyvauti sambo imtynėse, grasindama net diskvalifikacija iki gyvos galvos. Ji grindė tai Tarptautinės dziudo federacijos nuostatomis.

Dainius Šalenga. Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Drausmės komitetas dėl draudžiamo preparato vartojimo diskvalifikavo Dainių Šalengą šešiems mėnesiams. Vasarį paskirta sankcija pradėta skaičiuoti nuo praėjusio sausio, todėl krepšininkui buvo uždrausta žaisti iki liepos 6 dienos. 33-ejų puolėjui grėsė diskvalifikacija iki dvejų metų, tačiau FIBA Drausmės komiteto verdiktą sušvelnino D. Šalengos pateiktas pasiteisinimas. Krepšininkas tvirtino, kad stimuliantams priskiriamos medžiagos metilheksanamino į jo organizmą pateko netyčia sumaišius viename butelyje laikomas tabletes. „Nebuvau atsargus“, – per telefoninę konferenciją Ženevoje (Šveicarija) įsikūrusio FIBA Drausmės komiteto nariams prisipažino D. Šalenga. Dar sausį su krepšininku sutartį nutraukė Kauno „Žalgiris“. Pasibaigus diskvalifikacijai, D. Šalenga pasirašė sutartį su Prienų „Rūdupiu“.

Donata Rimšaitė. Perspektyviausia Lietuvos penkiakovininkė Donata Rimšaitė 2011-ųjų išvakarėse pareiškė priimanti Rusijos pilietybę ir atstovausianti šios šalies rinktinei. Sportininkė ištekėjo už Rusijos piliečio. Po kelis mėnesius trukusių pastangų Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacija gavo tarptautinės federacijos leidimą dalyvauti varžybose su Rusijos vėliava. Ar D. Rimšaitė galės dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse, spręs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) asamblėja. LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas nusiteikęs prieš leidimą D. Rimšaitei ginti Rusijos garbę.