Tvirtas čempiono ramstis

Ilgametis Lietuvos olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneris, dukart olimpinio ir pasaulio disko metimo čempiono Virgilijaus Aleknos patarėjas ir masažuotojas Zigmas Živatkauskas, paklaustas apie jubiliejų, tik šypteli.

„Ką, jau mano jubiliejus? Argi? Jubiliejus tada, kai sulauki 100 metų, o man dar tiek nėra – dar tik 60 metų.“ Po to šypteli ir taria: „Na, ne tiek – aš karo laikų vaikas. Tik būk draugė ir niekam nesakyk, kad man bus 70 metų“, – sako sausio 1-ąją gimęs maratonininkas.

GYVENIMO BŪDAS. Zigmas sportuoja iki šiol, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Nepripažįsta autobusų ir troleibusų, daugiausia važinėja dviračiu ir vaikšto pėsčiomis. Gyvena Vilniaus Karoliniškių mikrorajone ir žiemą miškeliuose slidinėja, išsikerta eketę ežere ir jau daug metų nyra į ledinį vandenį.

„Su Kęstučiu Šapka gal dar 1975 m. Palangoje žiemą pabandžiau panirti į šaltas jūros bangas, tai darau iki šiol“, – sako. 

Dabar jis visą dėmesį sutelkęs į lengvosios atletikos maniežą ir toliau dirba su V. Alekna. Kaip pats sako, sportininkui truputį pataikauja ir jį masažuoja: „Anksčiau buvau Virgio padėjėjas, o dabar – patarėjas“.

Lapkričio mėnesį Zigmas darbo turėjo mažiau nei anksčiau – Virgilijus, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patarėjas, daug laiko praleisdavo darbe, buvo išvažiavęs į komandiruotę Briuselyje. Nuo gruodžio mėnesio, kai sportininkas pratyboms pradėjo skirti daugiau dėmesio, darbų vėl padaugėjo.

Jubiliatas pusantrų metų daug padėjo ir šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei, pasiekusiai puikių rezultatų. „Man tai buvo savotiškas eksperimentas: vieni sakė, kad Airinė aukštai nešoks, kiti – kad iš viso nešoks. Mano darbas nematomas, juodas – sugalvodavau įvairiausių pratimų, tampydavau raumenis. Padirbau ir supratau, kad sportininkė talentinga ir gali aukštai šokti“, – sako Zigmas. Šiuo metu jis padeda ir XI Europos olimpinio jaunimo festivalio Trabzone čempionei bėgikei Modestai Morauskaitei.

ČEMPIONAS. Z. Živatkauskas visą gyvenimą praleido dirbdamas lengvosios atletikos srityje. Tiesa, gimtojoje Viduklėje (Raseinių r.) apie Zigmą, kaip sportininką, niekas negirdėjo. Ir negalėjo girdėti. Jis aktyviai sportuoti pradėjo jau sulaukęs 24-erių. Kiti tokių metų atletai jau atsisveikina su didžiuoju sportu, o Zigmas į sportinio meistriškumo aukštumas tik pradėjo kopti.

Jubiliato sportinė karjera prasidėjo vadovaujant treneriui Algimantui Vilkui, mokėjusiam rasti gabių bėgikų ir juos išpuoselėti. Pasirinko pačią sunkiausią lengvosios atletikos rungtį – maratoną, įvykdė sporto meistro normatyvą. 1970 m. tapo Lietuvos vicečempionu ir tik 22 sek. pralaimėjo būsimam Miuncheno olimpinių žaidynių dalyviui Anatolijui Baranovui. Tada Zigmas nuotolį nubėgo per 2 val. 25 min. 32 sek.

Dar po metų jis laimėjo bronzos medalį, o 1972 m. tapo čempionu – 2 val. 21 min. 14,2 sek. Dabar sportininkas sako, kad nežino, kokie jo rezultatai užfiksuoti oficialiuose dokumentuose, tačiau maratono nuotolį kelis kartus yra įveikęs greičiau nei per 2 val. 20 min. Zigmas pripažįsta, kad tais laikais tai buvo puikus rezultatas.

Jis pateko kandidatu į SSRS rinktinę, svajojo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tačiau svajonė liko neįgyvendinta. Visų savo nubėgtų maratonų Zigmas nėra suskaičiavęs, tačiau mano, kad jų įveikė apie 20. Jubiliatas aktyviai sportavo vos septynerius metus – iki 31-ų metų.

„Dabar maratoną gerai bėga mūsų moterys, o vyrams reikia gerokai pasitempti“, – sako Zigmas. Jis įsitikinęs, kad tas, kuris yra bėgęs maratoną, to ilgai negali pamiršti.



KLAJOKLIS. Olimpinių žaidynių žavesį Z. Živatkauskas vis dėlto pajuto. Kaip V. Aleknos padėjėjas, jis dalyvavo Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinėse žaidynėse. Tačiau prieš tai dar buvo ne vienas pasaulio čempionatas. Mat nuo 1972 m. net 21-us metus masažavo SSRS rinktinės lengvaatlečius ir su jais nuolat keliavo į įvairias treniruočių stovyklas, pasaulio čempionatus, kitas varžybas.

Buvo tikras klajoklis, namie mažai sutinkamas: „Kuo mažiau namie būni, tuo mažiau žmonai nusibosti“, – juokauja Zigmas. Padėjo ir Nijolei Sabaitei, kuri tapo Miuncheno olimpine vicečempione.

Masažo subtilybių jubiliatas mokėsi Maskvos kūno kultūros institute, kurį baigęs ir įgijo šią specialybę. Zigmas buvo vadinamas „auksinių rankų“ žmogumi, nors jam nepatiko prilipinta etiketė.

„Visų žmonių rankos vienodos“, – sakė. Apie savo sportinę biografiją jubiliatas nelabai noriai pasakoja – teigia, kad daug faktų neatsimena ir nenori klaidinti skaitytojų. Nedavė savo duomenų ir leidžiant antrąją „Lietuvos sporto enciklopedijos“ knygą.

„Kaip aš viską atsiminsiu? Jeigu rašoma istorija, ji turi būti grindžiama dokumentais. O iš kur aš jų gausiu?“ – klausia Zigmas.

GRAŽIAUSI METAI. Jubiliatas neabejodamas sako, kad patys gražiausi ir turiningiausi jo gyvenimo metai – darbas su V. Alekna. Apie šį sportininką Zigmas žinojo dar jam mokantis Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. „Viskas išėjo savaime, o prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes jau prasidėjo rimtas mudviejų darbas“, – sako Zigmas.

Z. Živatkauskas kategoriškai neigia savo nuopelnus, kad Virgilijus taip toli meta diską. „Aš tik padedu jam įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Man pasisekė kaip tai aklai vištai grūdas. Iš kelmo nieko nepadarysi, reikia, kad žmogus būtų talentingas. O Virgiui Dievas nieko nepagailėjo. Matyt, dėl to, kad jis – labai geras žmogus. Anksčiau aš buvau tik pusžmogis, o dirbdamas su Virgiu tapau žmogumi. Su juo dar 50 metų norėčiau dirbti“, – atvirai kalba Zigmas.

Vienas apie kitą žinojo daug, tačiau viskas likdavo tarp judviejų. „Žinodavome tiktai abu. Jeigu trečias sužinodavo, tai būdavo aišku, kuris išplepėjo“, – šypteli Zigmas. Jis dažnai lankydavosi Virgilijaus namuose, o kartais net ir nakvodavo. Tik dviese švęsdavo ir olimpinio čempiono gimtadienius.

Mat garsusis sportininkas gimė vasario 13 d. ir per savo gimtadienius dažniausiai būdavo treniruočių stovyklose. „Švęsdavome kukliai, net alaus neišgerdavome. Laikydavomės sportinio režimo. Pasitenkindavome kokiu šimtu gramų vyno“, – neslepia Zigmas.

Jubiliatas žinojo, kad olimpinis čempionas dirbs VRM patarėju, kai kiti apie tai nė nenutuokė. Dar ne taip seniai su Virgilijumi pažaisdavo tenisą „Vingio“ stadione, o dabar raketę kuriam laikui padėjo į šalį, nes Virgilijus jo nebežaidžia.

Zigmas su žmona Salomėja, buvusia inžiniere-konstruktore, užaugino dvi dukras, kurios jiems padovanojo tris vaikaičius.