Ingvaras Butautas | 2011 m. gruodžio 24 d. 13:44 |
![]() ![]() |
Lėmė atsitiktinumas
Laikraštis sportas: Galima sakyti, kad ne Gintas Maisiejus pasirinko fechtavimą, o fechtavimas jį. Pasirinko ir pririšo prie savęs visam gyvenimui
Buvusiam sportininkui, treneriui, sporto darbuotojui Gintui Maisiejui gruodžio 17 d. sukako 70 metų.
G. Maisiejus gimė Seinų apskrities Veisiejų valsčiaus Senkonių kaime Antrojo pasaulinio karo metu. Sportuoti pradėjo nuo vaikystės, mokykloje. Kaip dažnas to meto sportininkas išbandė kelias sporto šakas.
„Pradėjau nuo tinklinio aštuonmetėje mokykloje. Po to jau Leipalingio vidurinėje žaidžiau už mokyklos rinktinę. Tuo pačiu metu pradėjau žaisti ir krepšinį. Dar lankiau lengvąją atletiką“, – pasakojo jubiliatas.
Fechtavimas, su kuriuo vėliau G. Maisiejus susiejo gyvenimą, atsirado vėliau: „Fechtavimu susidomėjau atsitiktinai... Kūno kultūros institutas iš mūsų rajono pareikalavo atsiųsti porą sportininkų fechtavimo specialybei. Kadangi rajone fechtuotojų nebuvo, nusiuntė mane dėl tinkamų fizinių duomenų. Taip ir pradėjau fechtuotis. Jau institute.“
G. Maisiejus du kartus tapo Lietuvos fechtavimosi kardu čempionu. Tiesa, pats šių laimėjimų nesureikšmina: „Taip, esu tapęs Lietuvos čempionu, bet Sąjungoje niekur neprasimušdavau... Esu tapęs tarptautinio turnyro nugalėtoju Rytų Vokietijoje. Kitą kartą užėmiau antrąją vietą.“
Gal kiek ir kuklinasi. Vis dėlto G. Maisiejui buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas.
1963-iaisiais G. Maisiejus baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Iš karto treneriu įsidarbinti jam nepavyko
Sporto mokykla buvo panaikinta ir trenerio etato nebuvo. Laikinai mane buvo įdarbinę „Vilmos“ gamyklos gimnastikos metodininku“, – prisiminė senjoras.
Pagal darbo pareigas jam reikėjo versti darbininkus atlikti mankštą.
„Aišku, sunku būdavo. Paruoši įsakymą, kad tą valandą konkretus cechas daro mankštą, aną – kitas ir bandydavau tą mankštą pravesti. O cechų viršininkai sakydavo: „Kiek čia gali man dirbti trukdyti, kam mums tos mankštos reikia?“ Tad iš esmės ten nedaug kas ją tedarė...“
Tiesa, dirbti gamykloje G. Maisiejui teko neilgai. Pusantrų metų. 1965-aisiais vėl buvo atidaryta sporto mokykla ir jis joje įsidarbino treneriu.
"Tais laikais buvo nemažai fechtavimo trenerių. Vien Vilniuje jų buvo septyni. Treniruodavau vaikų grupę, vėliau – jaunių, dar vėliau ir suaugusius sportininkus.“
Dirbdamas treneriu G. Maisiejus dar kelerius metus sportavo pats. Vėliau jam liko vien trenerio darbas.
„Pats fechtavausi tik kardu. O treniravau ir kitais ginklais: ir kardais, ir rapyromis, ir špagomis“, – prisiminė buvęs treneris.
G. Maisiejus buvo ir Lietuvos fechtavimo rinktinės treneris. Paruošė 13 SSRS sporto meistrų.
"Jau Sąjungą tai visą išvažinėjau. Visose respublikose buvau. Pamenu, mes, fechtuotojai, gerai sugyvenom su visais. Ir su uzbekais, ir su tadžikais, ir su turkmėnais, nepaisant visų kultūrinių skirtumų, mus siejo draugiški ryšiai.
Jau nepriklausomybės metais G. Maisiejus tapo Lietuvos fechtavimo federacijos atsakinguoju sekretoriumi. Dirbo trejus metus, o po kelerių metų pertraukos vėl sugrįžo į šias pareigas.

„Nuo sporto visą gyvenimą nenutolau: treneris, federacijos vadovas, dabar dirbu Lietuvos sporto informacijos centre. Vadybininkas. Tai ir tiekimas, ir realizacija, ir platinimas, važinėju po seminarus“, – pasakojo 70-metis.
G. Maisiejus yra vedęs, užaugino du sūnus. Sako, kad abu jie su sportu sugyvena draugiškai.
„Abu truputį mokiau fechtuotis. Kai prie savęs laikiau, prižiūrėjau, kartais kartu su sūnumis į varžybas nuvažiuodavome, tai ir treniruoti teko. O dabar vienas jų buriuoja, kitas žaidžia angliškąjį biliardą“, – pasakojo G. Maisiejus apie savo atžalas.
Šiemet Mindaugas Maisiejus tapo Lietuvos biliardo čempionu. Arūnas Maisiejus – buriuotojas, dalyvauja Kuršių marių regatose.
Gintas Maisiejus
Gimė 1941 m. gruodžio 17 d.
1965 m. tapo SSRS sporto meistru.
1966, 1969 m. tapo Lietuvos fechtavimosi čempionu.
1966, 1969 m. tapo Pabaltijo taurės komandinių fechtavimosi varžybų laimėtoju.
1963 m. baigė LVKKI.
1967 m. mokėsi Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje.
1963–1965 m. dirbo „Vilmos“ gamyklos gamybinės gimnastikos metodininku.
1965–1969 ir 1978–1991 m. dirbo Vilniaus VJSM fechtavimo treneriu.
1969–1978 dirbo Vilniaus ASMM fechtavimo treneriu.
1978–1982 m. Lietuvos fechtavimo rinktinės vyriausiasis treneris. Garsiausi auklėtiniai Lietuvos čempionai: V. Gapanovičius (2 k.), R. Venckūnas (3 k.), R. Rašimas (3 k.), A. Paperis, V. Valeika, R. Karpickaitė-Nekrašienė, M. Kačkanas, A. Pajaujis, J. Moskvičiovas.
1990–1993 ir 2000–2007 m. dirbo Lietuvos fechtavimo federacijos atsakinguoju sekretoriumi.
1991–1993 m. dirbo Vilniaus sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
1994–1997 m. dirbo AB „Grigiškės“ apsaugos tarnybos vyriausiuoju inspektoriumi.
Apdovanotas KKSD Sporto garbės kryžiumi (2006) ir Atminimo medaliu (2007).
G. Maisiejus gimė Seinų apskrities Veisiejų valsčiaus Senkonių kaime Antrojo pasaulinio karo metu. Sportuoti pradėjo nuo vaikystės, mokykloje. Kaip dažnas to meto sportininkas išbandė kelias sporto šakas.
„Pradėjau nuo tinklinio aštuonmetėje mokykloje. Po to jau Leipalingio vidurinėje žaidžiau už mokyklos rinktinę. Tuo pačiu metu pradėjau žaisti ir krepšinį. Dar lankiau lengvąją atletiką“, – pasakojo jubiliatas.
Fechtavimas, su kuriuo vėliau G. Maisiejus susiejo gyvenimą, atsirado vėliau: „Fechtavimu susidomėjau atsitiktinai... Kūno kultūros institutas iš mūsų rajono pareikalavo atsiųsti porą sportininkų fechtavimo specialybei. Kadangi rajone fechtuotojų nebuvo, nusiuntė mane dėl tinkamų fizinių duomenų. Taip ir pradėjau fechtuotis. Jau institute.“
G. Maisiejus du kartus tapo Lietuvos fechtavimosi kardu čempionu. Tiesa, pats šių laimėjimų nesureikšmina: „Taip, esu tapęs Lietuvos čempionu, bet Sąjungoje niekur neprasimušdavau... Esu tapęs tarptautinio turnyro nugalėtoju Rytų Vokietijoje. Kitą kartą užėmiau antrąją vietą.“
Gal kiek ir kuklinasi. Vis dėlto G. Maisiejui buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas.
1963-iaisiais G. Maisiejus baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Iš karto treneriu įsidarbinti jam nepavyko
Sporto mokykla buvo panaikinta ir trenerio etato nebuvo. Laikinai mane buvo įdarbinę „Vilmos“ gamyklos gimnastikos metodininku“, – prisiminė senjoras.
Pagal darbo pareigas jam reikėjo versti darbininkus atlikti mankštą.
„Aišku, sunku būdavo. Paruoši įsakymą, kad tą valandą konkretus cechas daro mankštą, aną – kitas ir bandydavau tą mankštą pravesti. O cechų viršininkai sakydavo: „Kiek čia gali man dirbti trukdyti, kam mums tos mankštos reikia?“ Tad iš esmės ten nedaug kas ją tedarė...“
Tiesa, dirbti gamykloje G. Maisiejui teko neilgai. Pusantrų metų. 1965-aisiais vėl buvo atidaryta sporto mokykla ir jis joje įsidarbino treneriu.
"Tais laikais buvo nemažai fechtavimo trenerių. Vien Vilniuje jų buvo septyni. Treniruodavau vaikų grupę, vėliau – jaunių, dar vėliau ir suaugusius sportininkus.“
Dirbdamas treneriu G. Maisiejus dar kelerius metus sportavo pats. Vėliau jam liko vien trenerio darbas.
„Pats fechtavausi tik kardu. O treniravau ir kitais ginklais: ir kardais, ir rapyromis, ir špagomis“, – prisiminė buvęs treneris.
G. Maisiejus buvo ir Lietuvos fechtavimo rinktinės treneris. Paruošė 13 SSRS sporto meistrų.
"Jau Sąjungą tai visą išvažinėjau. Visose respublikose buvau. Pamenu, mes, fechtuotojai, gerai sugyvenom su visais. Ir su uzbekais, ir su tadžikais, ir su turkmėnais, nepaisant visų kultūrinių skirtumų, mus siejo draugiški ryšiai.
Jau nepriklausomybės metais G. Maisiejus tapo Lietuvos fechtavimo federacijos atsakinguoju sekretoriumi. Dirbo trejus metus, o po kelerių metų pertraukos vėl sugrįžo į šias pareigas.

„Nuo sporto visą gyvenimą nenutolau: treneris, federacijos vadovas, dabar dirbu Lietuvos sporto informacijos centre. Vadybininkas. Tai ir tiekimas, ir realizacija, ir platinimas, važinėju po seminarus“, – pasakojo 70-metis.
G. Maisiejus yra vedęs, užaugino du sūnus. Sako, kad abu jie su sportu sugyvena draugiškai.
„Abu truputį mokiau fechtuotis. Kai prie savęs laikiau, prižiūrėjau, kartais kartu su sūnumis į varžybas nuvažiuodavome, tai ir treniruoti teko. O dabar vienas jų buriuoja, kitas žaidžia angliškąjį biliardą“, – pasakojo G. Maisiejus apie savo atžalas.
Šiemet Mindaugas Maisiejus tapo Lietuvos biliardo čempionu. Arūnas Maisiejus – buriuotojas, dalyvauja Kuršių marių regatose.
Gintas Maisiejus
Gimė 1941 m. gruodžio 17 d.
1965 m. tapo SSRS sporto meistru.
1966, 1969 m. tapo Lietuvos fechtavimosi čempionu.
1966, 1969 m. tapo Pabaltijo taurės komandinių fechtavimosi varžybų laimėtoju.
1963 m. baigė LVKKI.
1967 m. mokėsi Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokykloje.
1963–1965 m. dirbo „Vilmos“ gamyklos gamybinės gimnastikos metodininku.
1965–1969 ir 1978–1991 m. dirbo Vilniaus VJSM fechtavimo treneriu.
1969–1978 dirbo Vilniaus ASMM fechtavimo treneriu.
1978–1982 m. Lietuvos fechtavimo rinktinės vyriausiasis treneris. Garsiausi auklėtiniai Lietuvos čempionai: V. Gapanovičius (2 k.), R. Venckūnas (3 k.), R. Rašimas (3 k.), A. Paperis, V. Valeika, R. Karpickaitė-Nekrašienė, M. Kačkanas, A. Pajaujis, J. Moskvičiovas.
1990–1993 ir 2000–2007 m. dirbo Lietuvos fechtavimo federacijos atsakinguoju sekretoriumi.
1991–1993 m. dirbo Vilniaus sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
1994–1997 m. dirbo AB „Grigiškės“ apsaugos tarnybos vyriausiuoju inspektoriumi.
Apdovanotas KKSD Sporto garbės kryžiumi (2006) ir Atminimo medaliu (2007).
Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.