Permainingi metai

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas laikraštyje "Sportas" apžvelgia 2011-iuosius ir dlijasi 2012-ųjų lūkesčiaus bei viltimis.

"Nepasakyčiau, kad metai buvo labai puikūs. Bet jie buvo geri jauniesiems sportininkams. Džiaugiamės gerais jų startais per Europos jaunimo olimpinį  festivalį Trabzone (Turkija), kur iškovoti trys aukso, keturi sidabro ir trys bronzos medaliai. Komandinėje įskaitoje Lietuvos jaunieji sportininkai užėmė dešimtąją vietą, o pagal medalių skaičių – devintąją tarp 35 šalių, kurių sportininkai pelnė bent vieną medalį.


Jeigu išlaikysime tą sporto sistemą, kurią dabar turime, tai, manau, turėsime gerą komandą per Rio de Žaneiro ir kitas olimpines žaidynes. Lietuvoje auga nepaprastai talentingas jaunimas.

Dabar mūsų sportininkai rengiasi Londono olimpinėms žaidynėms. Nepasakyčiau, kad šie metai buvo labai džiuginantys. 2009 m. ir 2010 m. medalių per pasaulio ir Europos čempionatus buvo pelnyta gerokai daugiau. Tačiau mes nesivaikome medalių. Mums svarbiausia – kad sportininkai galėtų ramiai, nuosekliai rengtis olimpinėms žaidynėms, o pirmiausia – kad būtų pelnyta kelialapių.

Skaičiuojant olimpinius kelialapius, šie metai mūsų atletams buvo neblogi. Pamažu artėjame prie medalių skaičiaus, kurį mūsų sportininkai per pastaruosius porą metų pelnė pasaulio ir Europos čempionatuose. Gaila, kad olimpinių kelialapių dar neturi mūsų vyrų krepšinio rinktinė, be kurios neįsivaizduojamas mūsų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse.

Nuo 1992 m. Lietuvos krepšininkai žaidė olimpinėse žaidynėse, pelnė tris bronzos medalius ir neužėmė žemesnės kaip ketvirtosios vietos. Tai – aukščiausias laimėjimas, kuriuo nusileidžiame tik JAV rinktinei.

Viliuosi, kad mūsų krepšininkai kitais metais sėkmingai įveiks atrankos barjerą, ir juos matysime Londone, kovojančius dėl aukštos vietos.

Labai gaila, kad kai kurie mūsų atletai gavo traumų. Tačiau jie jauni, tad tikiu, kad iki žaidynių viskas bus gerai. Kiek mūsų sportininkų dalyvaus Londono olimpinėse žaidynėse, paaiškės vėliau, gal birželio mėnesį. Tačiau beveik neabejoju, kad, jeigu pateks krepšininkai, tai Lietuvos olimpinėje rinktinėje bus tiek pat sportininkų, kiek ir per Pekino olimpines žaidynes.

Olimpinės  žaidynės – tai viso pasaulio sporto šventė, svarbiausios ketverių metų varžybos, didelis įvykis visiems. Šiandien galime pasidžiaugti, kad, atkūrę Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir pradėję kaip nepriklausoma šalis dalyvauti olimpinėse žaidynėse, iškovojome net 16 olimpinių medalių. Tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva tai labai svarus rezultatas, skatinantis didžiuotis.

Ne veltui puikūs Lietuvos sportininkų startai suteikia LTOK galimybių pasirašyti palankias bendradarbiavimo sutartis su įvairių šalių olimpiniais komitetais: Kinijos, Japonijos, Rusijos, Baltarusijos, Izraelio ir kitais.

Gerai žinau, kokia didžiulė konkurencija bus per Londono olimpines žaidynes. Mūsų atletams bus nelengva. Tačiau jie prityrę, dideli Lietuvos patriotai ir pasirengę garbingai atstovauti savo šaliai.



Lietuvos sportininkų startus atidžiai sekame per pasaulio ir Europos čempionatus, į kai kuriuos ir patys važiuojame, būname kartu su sportininkais, išklausome jų pageidavimus. Lankomės atletų treniruočių stovyklose, palaikome glaudžius ryšius su atskirų sporto šakų federacijomis. Per pačias žaidynes taip pat didelį dėmesį skirsime sportininkams, nes jiems to dėmesio reikia. Mes tikime savo sportininkais.

2011 m. buvo daug įvairiausių renginių, atidarytų parodų, susitikimų su jaunimu. Sėkmingai mūsų jaunimas pasirodė tarptautiniame mokinių piešimo konkurse, iš kurio sugrįžo su pačiais aukščiausiais apdovanojimais.

Man asmeniškai šie metai buvo jubiliejiniai, švenčiau savo 60-ąjį gimtadienį. Buvo malonu pasimatyti su kolegomis, džiaugiausi parodytu prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, Vytauto Landsbergio, Česlovo Juršėno, Tarptautinio olimpinio komiteto, Europos olimpinių komitetų prezidentų dėmesiu.

Sakoma, kad nėra namų be dūmų. 2011-uosius mums apkartino didelis nusivylimas – „Snoro“ banke buvo laikomi mūsų 7 mln. litų, skirti sportininkams Londono olimpinėms žaidynėms pasirengti. Bankui bankrutavus, visų pinigų neatgausime. Tai – didelis nuostolis, jaučiame nemažą įtampą. Skaudžią nesėkmę patyrėme ne mes vieni, bet ir daugiau Lietuvos verslo įmonių bei žmonių.

Gali laukti dar vienas nusivylimas: jeigu neprarasime mūsų loterijų  8 proc., skiriamų labdarai, tai mes ir sportininkai išgyvensime, galėsime normaliai jaustis ir kitąmet. Jeigu Seimas iš mūsų juos atims, turėsime problemų, rengdamiesi Londono olimpinėms žaidynėms.

Tačiau visą laiką esu optimistas. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, viliuosi, kad mūsų sportininkai garbingai atstovaus Lietuvai per Londono olimpines žaidynes. Londonas – ne Pekinas, viskas arti, atletams nereikės aklimatizuosis. Kitąmet rimtą egzaminą laikys ir mūsų jaunimas, sausio mėnesį dalyvausiantis pirmosiose žiemos jaunimo olimpinėse žaidynėse Insbruke (Austrija).

Su žiema pas mus sudėtingiau, nėra gražių tradicijų, bet, kaip sako Kalgario olimpinė slidinėjimo čempionė Vida Vencienė, jaunimas nusiteikęs kovoti dėl kuo aukštesnių vietų. Būtų  nuostabu, bet aš kiek skeptiškiau žiūriu į nemažas mūsų jaunųjų sportininkų viltis per žaidynes.

Artėja pačios gražiausios metų šventės. Visiems Lietuvos sportininkams linkiu gražiai sutikti Šv. Kalėdas su šeimomis, o draugų būryje – Naujuosius metus. Linkiu, kad visi atletai ir jų šeimų nariai būtų sveiki, kad jaustų vidinę ir dvasinę pusiausvyrą. Tradiciškai sportininkams linkiu sveikatos ir nepatirti traumų."