Sportininkams - ir premijos, ir apdovanojimai

Vyriausybė skyrė pinigines premijas šalies sportininkams, pasiekusiems reikšmingų laimėjimų šiemet vykusiuose pasaulio, Europos čempionatuose ir varžybose. Premijos skirtos Lietuvos studentų dviračių sporto rinktinei, akrobatinio skraidymo lakūnui Jurgiui Kairiui, stalo teniso sportininkei Rūtai Paškauskienei ir Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansambliui "Žuvėdra".

Už 2011 metų Europos stalo teniso čempionate Lenkijoje iškovotą pirmąją vietą moterų dvejetų varžybose R. Paškauskienei, pagal galiojančią tvarką, numatyta 2 tūkst. litų premija. Tačiau atsižvelgus į daugkartinius šios sportininkės pasiekimus - 7 kartus laimėtą Europos bronzos medalį, 2 kartus laimėtą sidabro medalį ir net 7 pergales Europos čempionate - jai skirta 15 tūkst. litų premija.

Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrui Jurgiui Kairiui, iškovojusiam trečiąją vietą 2011 metų pasaulio akrobatinio skraidymo čempionate Italijoje, skirta 15 tūkst. litų premija. J. Kairys keletą kartų yra tapęs pasaulio "Grand Prix" taurės nugalėtoju, 2009 metų pasaulio akrobatinio skraidymo čempionate iškovojo antrąją vietą. Pagal 2007-aisiais J. Kairio sukurtas taisykles yra rengiamos pasaulio elito akrobatinio skraidymo varžybos.

Lietuvos studentų dviračių sporto rinktinė 33 tūkst. 750 litų premija buvo įvertinta už laimėjimus 26 ojoje pasaulio studentų vasaros universiadoje, vykusioje 2011 m. rugpjūčio 12-23 d. Kinijoje.

Dviratininkė Vilija Sereikaitė 3 km persekiojimo lenktynėse treke iškovojo pirmąją vietą ir 3 kartus pagerino universiados rekordą, dviratininkės Aleksandra Sošenko, Eglė Zablockytė ir Aušrinė Trebaitė pirmąją vietą iškovojo komandinėse 30 km lenktynėse plente.

2011 metų Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempione tapusiai Klaipėdos universiteto ansamblio "Žuvėdra" pirmajai komandai Vyriausybė skyrė 50 tūkst. litų. Kadangi Lotynų Amerikos sportiniai šokiai yra neolimpinė sporto šaka, pagal galiojantį nutarimą, norint komandai už iškovotą laimėjimą skirti premiją, čempionate turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 32 varžovai iš ne mažiau kaip 16 šalių - Vilniuje vykusiame čempionate dalyvavo 17 ansamblių iš 10 šalių. Tačiau mūsų šalies vardą garsinančios, jau 7 kartus pasaulio ir 7 kartus Europos čempionės "Žuvėdros" laimėjimą Vyriausybė taip pat įvertino kaip ypač reikšmingą Lietuvai.

Vidaus reikalų  ministras Raimundas Palaitis teikia Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos rinktinės ir Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ trenerių Onos Skaistutės Idzelevičienės ir Romaldo Idzelevičiaus bei aštuoniolikos ansamblio šokėjų kandidatūras valstybiniams apdovanojimams.  



„Žuvėdros“ pasiekimai sportinių šokių varžybose – nenuginčijami. Todėl atsižvelgdamas į tai, už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, siūlau Jos Ekscelencijai šio ansamblio trenerius apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiaisiais kryžiais, o „Žuvėdros“ šokėjus – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiais“, – sako ministras R. Palaitis.

Pastarąjį  apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių – siūloma teikti šokėjams Marijui Skupeikai, Linai Diktanaitei, Justui Bareišiui, Audronei Bastytei, Dmitrijui Popovui, Mildai Meškytei, Mantui Miškauskui, Viktorijai Šutko, Viliui Ignatavičiui, Sigitai Mačėnaitei, Tadui Rimgailai, Monikai Šiaučiūnaitei, Justinui Maliauskui, Rūtai Jonaitytei, Donatui Blusiui, Viktorijai Dubrovskajai, Dainai Bertulienei ir Ainai Zinčiukaitei.  

Vidaus reikalų  ministro R. Palaičio teikime pažymimi Lietuvos rinktinės ir Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ trenerių ir šokėjų nuopelnai.  

Per Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpį Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių Europos čempionatuose ansamblis „Žuvėdra“ kasmet pelnė aukščiausius įvertinimus: 1992 m., 1993 m. ir 1994 m. – IV vietą; 1995 m., 1996 m., 1997 m., 2000 m. ir 2002 m. – II vietą; 1998 m. – III vietą; 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. – I vietą; 2006 m. pirmoji komanda – I vietą, antroji – IV vietą; 2007 m. ir 2008 m. pirmoji komanda – II vietą, antroji – V vietą; 2009 m. pirmoji komanda – I vietą, antroji – IV vietą; 2010 m. pirmoji komanda – II vietą, antroji – V vietą; 2011 m. pirmoji komanda – II vietą, antroji – VI vietą.

Per tą  patį laikotarpį Lotynų Amerikos sportinių šokių  ansamblių čempionatuose „Žuvėdra“ iškovojo: 1991 m. – V vietą; 1992 m. ir 1993 m. – IV vietą; 1994 m., 1995 m., 1997 m. ir 1998 m. – III vietą; 1996 m., 2000 m. ir 2001 m. – II vietą; 1999 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. – I vietą; 2006 m., 2009 m. ir 2010 m. pirmoji komanda – II vietą, antroji – V vietą; 2007 m. pirmoji komanda – III vietą, antroji – VI vietą; 2008 m. pirmoji komanda – I vietą, antroji – VI vietą; 2011 m. pirmoji komanda – I vietą, antroji – V vietą.

Už pastarąjį  laimėjimą 2011 m. Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempione tapusiai ansamblio „Žuvėdra“ I-ajai komandai Vyriausybė šiandien skyrė 50 tūkst. litų premiją. Nors pagal galiojančius teisės aktus tokia premija neolimpinės sporto šakos atstovams priklauso tik tuomet, jei prizinė vieta pelnyta čempionate dalyvaujant ne mažiau kaip 32 varžovams, išimtis padaryta įvertinus šokių ansamblio laimėjimą kaip itin reikšmingą Lietuvai.

Kartu su ansamblio „Žuvėdros“ treneriais ir šokėjais valstybiniam apdovanojimui – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiui – pateiktos ir Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) prezidento Gintaro Skorupsko, LSŠF sekretorės, Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentės Vidos Salomėjos Kanišauskienės bei Vilniaus sporto šokių klubo „Ratuto“ vyriausiojo trenerio Virginijaus Visocko kandidatūros.