Kai žirgas skrieja, belieka nedaryti klaidų

Praėjusį savaitgalį VšĮ „Visuomenės harmonizavimo parkas“ priklausančioje sporto ir poilsio bazėje Prienų rajone vyko 2010 metų Lietuvos žiemos konkūrų čempionato finalinis etapas, kuriame triumfavo kaunietis Rimantas Babrauskas, vienas tituluočiausių Lietuvos žirginio sporto atstovų.

„Dėl didelių šalčių sezonas buvo labai sunkus. Nebuvo to stabilaus darbo, nes per šalčius, kurie buvo šią žiemą, dirbti su žirgais labai sunku. Vis dėlto sezonu ir jo baigtimi esu patenkintas, ypač dėl to, kad su šiuo žirgu [La-Pass] joju dar tik kelis mėnesius. Taigi tai visai naujas mano partneris, su kuriuo dalyvavau tik dviejusoe etapuose ir finale, neskaitant prieš pat finalą vykusių varžybų Lenkijoje, kur buvau antras“, - teigė čempionas, atsakęs į keletą sportas.info klausimų.

Ar į finalą vykote su vieninteliu tikslu – nugalėti?

Nebuvo tikslo laimėti, nes su nauju žirgu sunku iškart tikėtis pergalės, nors žirgas ir labai galingas, su charakteriu. Noriu padėkoti žirgo savininkui Rolandui Paulauskui, kuris patikėjo manim ir davė šį žirgą.

Vis dėlto kas lėmė pergalę?

Galbūt didelis susikaupimas. Tiesą sakant, apie pergalę buvo galima galvoti tik tuomet, kai jau vyko paskutinis persirungimas. Prieš tai dar du ratus reikėjo įveikti be baudos taškų. Sunku buvo prognozuoti, ar pateksiu į persirungimą, jau nekalbant apie pergalę, nors jautėsi, kad žirgas išties galingai šoka, beliko man tik nepadaryti klaidų.

Vadinasi, konkurencija nebuvo maža?

Taip, varžovų spaudimą jaučiau visąlaik. Keturi penki raiteliai visąlaik lipo ant kulnų ir neleido nė truputį atsipalaiduoti. Pagrindiniai konkurentai buvo tie patys - Stasys Jasas, Kostas Gaigalas, Irmantas Grikienis, Zigmantas Šarka.

Staigmenų nebuvo?

Nebuvo. Kai tokios sudėtingos sąlygos – kliūtys aukštos, o maniežas mažas, staigmenų paprastai nebūna. Atsiranda daug rizikos, ir tie raiteliai, kurie nebūna pasiruošę psichologiškai, niekada nenustebina. Vakaruose tokio dydžio maniežai naudojami tik apšilimui. Nėra kaip įsibėgėti, iškyla daug sunkumų, todėl tokiuose mažuose maniežuose labai daug lemia raitelių patirtis.

Po varžybų publikai ištarėte: „Rimantas Babrauskas grįžo!“ Ką turėjote omenyje?

Mano sportinėje veikloje kurį laiką buvo duobė. Kai nustojau bendradarbiauti su Vokietijos žirgų augintoju, į mano rankas beveik metus nebuvo pakliuvęs nė vienas galingas žirgas – toks, koks dabar yra La-Pass. Manau, dabar vėl sugrįžtu į didesnį sportą. Be to, prieš pusantrų metų turėjau rimtą kelio traumą. Jos padariniai liks visą gyvenimą, bet džiaugiuosi, kad dalyvauti varžybose ši trauma jau nebetrukdo.

Kokie jūsų vasaros sezono planai?

Startuoti Europos Rytų zonos atrankinėse ir kitos tarptautinėse varžybose. Kiekvienas visuomet tikisi pergalės, taip ir aš – nenoriu tik dalyvauti. La-pass bus pagrindinis mano žirgas aukštuose konkūruose, o žemesniuose konkūruose dalyvausiu su La Corona, taip pat galingu vokiškos kilmės žirgu, kurio savininkas tas pats Rolandas Paulauskas.