Visa rinktinė – tarsi kumštis

A. Didžbalis vienintelis iš Lietuvos sunkiaatlečių įtrauktas į pirmą šalies olimpinės rinktinės sąrašą. 20-metis iki 94 kg svorio kategorijos sportininkas – bene didžiausia šalies sunkiosios atletikos viltis kitų metų Londono olimpinėse žaidynėse, - rašo laikraštis "Sportas".

Neseniai su kitais šalies sunkiosios atletikos rinktinės nariais A. Didžbalis dalyvavo pasaulio pirmenybėse Prancūzijoje, apie kurias jis dar prieš išvažiuodamas kalbėjo, kaip apie svarbiausią metų startą.

Kalbėjo ne vien apie savo perspektyvas ir galimybes per pasaulio čempionatą  patekti į olimpiadą. Sakė, kad Paryžiuje jo tikslas – pasiekti kuo daugiau vien dėl to, kad reikia pasistengti dėl visos komandos.

„Reikia ne vien apie savo laimėjimus galvoti, bet visiems kartu pasistengti, kad komandai laimėtume kuo daugiau kelialapių į olimpines, – kalbėjo sunkiaatletis prieš išvykdamas į Paryžių. – Kadangi tai – pagrindinės varžybos, stengsiuosi šimtu procentų atiduoti jėgas, kad pats savimi būčiau patenkintas. Kad šiemet viską vainikuotų šios varžybos.“

ATRANKA. Vis dėlto lietuvių rinktinei nepavyko Paryžiuje išspręsti svarbiausio klausimo – užimti ne žemesnę negu 24 vietą ir gauti tris kelialapius į Londono olimpines žaidynes.

Geriausiai iš Lietuvių pasirodęs A. Didžbalis savo svorio kategorijoje (iki 94 kg) buvo dešimtas, surinkęs 389 kg (173 kg raudamas, 216 kg stumdamas).

Svorio kategorijoje iki 85 kg (36 dalyviai) Marius Mickevičius (346 kg; 160 kg ir 186 kg) užėmė 22-ąją, o Donatas Anuškevičius (335 kg; 150 kg ir 185 kg) – 24-ąją vietas.

Svorio kategorijoje iki 105 kg (31 dalyvis) Modestas Šimkus (352 kg; 160 kg ir 192 kg) liko 24-as, o Žygimantas Stanulis (351 kg; 155 kg ir 196 kg) – 25-as.

Vienas Lietuvos sunkiosios atletikos lyderių Ramūnas Vyšniauskas per pirmenybes buvo įrašytas kaip komandos treneris. Besigydantis traumą sportininkas varžybose dalyvauti planuoja nuo kitų metų vasario ar kovo mėnesio.

Bendroje įskaitoje lietuviai užėmė 29-ąją vietą, todėl tikrai neturės trijų dalyvių Londone.

Sunkiaatlečių  olimpinė atranka labai priklauso nuo komandinių laimėjimų. 24 geriausiai pasaulio pirmenybėse pasirodžiusioms šalims skiriama po tris vietas. Po dvi vietas galima iškovoti per kitų metų Europos čempionatus. Tam komandai reikia užimti pirmąją arba antrąją vietas tarp tų komandų, kurios į pasaulio pirmenybių geriausiųjų 24-uką nepateko.

Nepasisekus Europos čempionate, lietuviams liktų tikėtis, kad vienas mūsų šalies sunkiaatletis pateks į olimpiadą pagal asmeninius reitingus. Daugiau nė vienos vietos pagal šį kriterijų komandoms neduoda – nepasiekus rezultatų pasaulio ar Europos čempionatuose, į Londoną gali vykti tik vienas geriausias sportininkas iš šalies. Jeigu jis bus savo svorio kategorijos reitinge ne žemiau negu 15-oje vietoje pasaulyje. A. Didžbalis šiuo metu – dešimtas.

Vis dėlto rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas nenusivylė lietuvių laimėjimais pasaulio čempionate: „Ne, žinot, jeigu keli 200 kg, tai 240 kg neiškelsi. Beveik visi mūsų vyrai parodė geriausius savo rezultatus. Be to, juk mūsų komanda buvo viena jauniausių šiose pirmenybėse. Ji – ateities komanda, mūsų perspektyvos labai optimistiškos.“

SANTYKIAI. „Sakau visiems: Ramūnas – man pavyzdys. Ketverius metus iš eilės jis tapo Europos ir pasaulio čempionatų prizininku, iškėlė sunkiausią štangą. Jis daug pataria, pataiso“, – kalbėjo A. Didžbalis apie tituluočiausią sunkiosios atletikos rinktinės narį R. Vyšniauską.

Rinktinės nariai vienas už kitą kovoti buvo pasiryžę ne ik Paryžiuje. A. Didžbalis sako – jeigu sunkiaatlečiai ir pykstasi, tai trumpam.

„Aišku, stengiamės būti vienas kumštis, bet būna visokių pykčių. Ir nuovargis kartais prie to prisideda. Bet tai tokie trumpalaikiai konfliktai. O šiaip, visada stengiamės vienas kitam padėt kuo galim, varžybose palaikom vienas kitą ir tiek“, – pasakojo 20-metė šalies olimpinė viltis.



REŽIMAS. A. Didžbalis studijuoja Klaipėdos universitete. Jis sako, kad mokslą ir sportą suderinti jam pavyksta. Bet laisvalaikio po šių dviejų užsiėmimų nelieka.

„To laisvalaikio – labai nedaug. Treniruotę baigei – leki į universitetą“, – kalbėjo jis.

Per dieną sunkiaatlečiai dažnai treniruojasi ir po keturis kartus, o vienintelė laisva diena – sekmadienis.

„Prasideda treniruotės nuo septintos valandos ryto. Praktiškai keturis kartus treniruojamės. Septintą – mankšta, dešimtą – pirma treniruotė, penktą – antra, devintą – pramankšta. Taip būna pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – truputį lengviau. Visa savaitė būna užimta. Reikia juk suspėti ir į mokslą“, – pasakojo apie savo gyvenimo tvarkaraštį sportininkas.

Vaikinas prisipažino, kad nemesti mokslo jį spaudžia treneris.

„Treneris verčia mokytis. Nors man šiuo metu aktualiausia sportas, – sakė A. Didžbalis. – Spaudžia jis ir krūviais sportuojant, spaudžia ir mokantis. Mūsų krūviai – ne pirmaklasių, vis vien jų išvengti norisi... Ir disciplinos reikia laikytis. Kad laiku keltumeisi, laiku darytum pramankštą, laiku ateitum į treniruotę, laiku valgytum...“

Sunkumų  kilnotojas tvirtino, kad specialios dietos jis nesilaiko. Tačiau maistą  sportininkams gamina speciali virėja.

„Mes turim gaminančią maistą virėją. Ji parenka jautieną, vištieną. Mes nesam kultūristai, kad labai laikytumėmės kokios nors dietos. Bet, aišku, bet ko nevalgome, stengiamės sveikesnius produktus valgyti“, – pasakojo sunkiaatletis.

MARIJAMPOLIETIS. A. Didžbalis į Klaipėdą, kur įsikūrusi Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės bazė, persikėlė prieš porą metų. Persikėlė, kad siektų sportinių aukštumų.

„Marijampolėje man nebuvo perspektyvos kilti aukščiau. O čia – rinktinės vyriausiasis treneris ir jis vis vien į šį sportą žiūri kitaip nei kiti. Jis tikrai labai stengiasi, visi rūpesčiai krenta jam ant pečių. Juk rūpinasi ne vienu sportininku. Reikia į visus atkreipti dėmesį. Aišku, yra griežtas, paspaudžia, bet jei nebūtų griežtas, labai greitai visi sparnus pakeltume...“ – pasakojo A. Didžbalis apie persikėlimo į Klaipėdą priežastis.

Vis dėlto vaikinas savęs klaipėdiečiu dar nelaiko. Sako, kad pasijustum uostamiesčio gyventojų, laiko turi praeiti daugiau: „Aš gimiau ir daug laiko praleidau Marijampolėje. Bet dabar retai namo grįžtu. Aišku, sunku tai ištverti, nes, kad ir kas būtų, vis vien šaknys išliks ten. Visi sportininkai – net po pasaulį pabirę krepšininkai – sugrįžta į gimtinę, tai čia lygiai tas pat. O klaipėdiečiu per dvejus metus netapsi. Reikia, kad daugiau laiko praeitų...“

B. Vyšniauskas:

„Aurimas – rimtas vyras, turintis užsibrėžtą tikslą ir siekiantis jo. Vyras – su charakteriu. Jeigu iškovos kelialapį į olimpines žaidynes, jis gali rimtai kovoti dėl medalių. Jeigu dabar turėtume tris kelialapius į olimpiadą ir reikėtų nuspręsti, kas į ją vyks, tai tikrai būtų R. Vyšniauskas ir A. Didžbalis. Į trečią vietą pretenduotų keli sportininkai.“

Aurimas Didžbalis

Gimė  1991 m. birželio 13 d. Kaune. Pirmasis treneris – Alvydas Kirkliauskas (Marijampolė).

2006 m. Lietuvos jaunučių čempionas ir rekordininkas,

2007 m. Lietuvos jaunių žaidynių čempionas, Europos jaunių  (iki 17 m.) 11 vietos laimėtojas,

2008 m. Lietuvos jaunių čempionas, suaugusiųjų vicečempionas, Europos jaunių vicečempionas,

2009 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionas, pasaulio jaunimo (iki 23 m.) 10 vietos laimėtojas,

2010 m. Europos ir pasaulio jaunimo čempionas,

2011 m. pasaulio universiados vicečempionas.