A. Sabonis: „Aš absoliučiai gerai jaučiuosi“

Arvydas Sabonis gruodžio 19-ąją švęs 47-ąjį savo gimtadienį. Bet šiais metais dar dvi dienos tikrai paliko ryškų ženklą legendinio krepšininko gyvenimo knygoje.

Rugsėjo 27-ąją visus pribloškė žinia apie širdies smūgį, kirtusį Sabui, kai šis žaidė krepšinį su bičiuliais. 220 cm ūgio milžinas atlaikė šią negandą ir spalio 24 d. buvo išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu. Jis šiame poste pakeitė ilgametį savo trenerį Vladą Garastą.

Aktyviu krepšinio visuomenės veikėju A. Sabonis tapo dar anksčiau – jis ne vienus metus buvo Kauno „Žalgirio“ prezidentas, o kai Lietuva gavo teisę rengti 2011-ųjų Europos čempionatą, tapo jo ambasadoriumi.

Aiškiai matomi Lietuvos gyvenime šiemet buvo ir kiti A. Sabonio šeimos nariai, paprastai daugiau laiko leidžiantys Ispanijoje nei gimtinėje.
Krepšininko sūnus Tautvydas Sabonis su šalies devyniolikmečių rinktine tapo pasaulio jaunimo čempionu, Europos jaunimo olimpiniame festivalyje auksą su komandos draugais iškovojo Domantas Sabonis, per tradicinį šeimų turnyrą Klaipėdoje su broliais ir tėvu į aikštę įbėgo ir Žygimantas Sabonis.

Nesnaudė ir Sabonių moterys. LKF prezidento žmona Ingrida ir jų duktė Aušrinė prieš žiūrovų minią demonstravo dizainerio Juozo Statkevičiaus drabužių kolekciją.

Tiesa, atsisėdęs į LKF vadovo kėdę, legendinis krepšininkas buvo priverstas trauktis iš „Žalgirio“ prezidento posto. Bet laikraščiui „Sportas“ Sabas teigė, kad tai tikrai nesutrukdys jam sirgti už savo gimtąjį klubą.

Kaip LKF prezidento pareigos pakeis jūsų gyvenimą? – „Sportas“ paklausė A. Sabonio
Kol kas viskas nauja, reikia anksčiau keltis, daug važinėti.

Būsite priverstas daugiau laiko praleisti Lietuvoje?
Kad ir taip nemažai laiko čia būnu. Bet kiek reikės, tiek būsiu.

Kaip šeima reagavo į tokį jūsų sprendimą?
Jei jau visa tai dariau, tai tikrai pasitariau, pats juk nesugalvojau ir nenulėkiau. Mes viską aptarėme, buvo aišku, kad taip bus, jei mane išrinks. Čia ne naujiena.

Ar nebuvo kilusi mintis pasitraukti iš rinkimų po sveikatos problemų?
Dėl tos vienos valandos? Aš absoliučiai gerai jaučiuosi. Taip, tą valandą buvo blogai, bet daugiau viskas.

Negaila palikti Kauno „Žalgirio“ prezidento posto?
Negaila, juk aš niekur toli neišeinu. Negi negalėsiu už „Žalgirį“ sirgti?



Laikraštis „Sportas“ pateikia ir daugiau A. Sabonio žodžių, pasakytu apie svarbiausius pastarojo meto įvykius savo ir krepšinio gyvenime.

Apie ligą. „Man dabar ir sakė – rūkyti negali, išgerti negali, krepšinio žaisti negali. Iš to, kas patinka, liko tik seksas. O daugiau viską reikia daryti atsargiai. Sakė, negaliu kilnoti sunkių daiktų, svarsčių turbūt. Sako, kad reikia pasisaugoti pusę metų.“

„Medikai sakė, kad širdis atsikuria gerai. Šiuo metu atsikūrė apie 60 procentų. Kaip man aiškino, minimaliai turi būti 55 procentai. Kitą dieną jau galėjau eiti namo. Savijauta buvo gera. Niekada nejaučiau širdies skausmų, viskas įvyko kaip iš giedro dangaus.“

„Pats pas medikus atėjau ne dėl to, kad man skaudėjo širdį. Atėjau pas gydytoją ir sakiau: suleisk man visokių kalių, vitaminų kokių nors. Mėnuo buvo sunkus. Ir į Ameriką skridau, laiko juostų pokyčiai. Vėliau Europos čempionatas, kai grįždavau vidurnakčiais, o vėl reikėdavo keltis. Draugų buvo atvažiavę, reikėjo pašvęsti. Viskas taip ir susidėjo. Jei nebūčiau sportavęs, gal nieko nebūtų, bet ir taip mėnesį buvau nesportavęs, labai norėjau, tad ir prisižaidžiau.“

„Dabar pritūpimus darau, rankas kilnoju, į baseiną nueinu. Reabilitacijos procesas vyksta. Klausau gydytojų, sako, kad viskas gerai, po pusės metų būsiu kaip buvęs.“

Apie LKF prezidento rinkimus. „Aišku, sutikau ne iš karto, nes pareigos atsakingos, krepšinis populiariausias sportas Lietuvoje, norėtųsi būnant čia suvienyti ir federaciją, ir buvusius žaidėjus.“

„Norėčiau visiems padėkoti už pasitikėjimą. Šios pareigos nėra eilinės. Būti krepšinio federacijos prezidentu Lietuvoje – didelė garbė. Džiaugiuosi, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos krepšinio plėtros.“

„Visi supranta, kokią svarbą turi krepšinis. Jis ugdo patriotizmą, vienija visą tautą. Man bus malonu, jeigu savo darbo patirtimi ir noru galėsiu prisidėti prie krepšinio plėtros, sporto paramos, privataus rėmimo ir išlaikyti kitus veiksmus stabilius. Svarbu skirti didesnį dėmesį moterų krepšiniui. Reikėtų motyvuoti geriausius jaunimo trenerius likti dirbti Lietuvoje. Svarbu sukurti tradicijas, kurios padėtų nepamiršti nusipelniusiųjų. Vienybė svarbi krepšinio federacijai, kad numalšinę asmenines ambicijas dirbtume kartu dėl gero krepšinio. Tikiuosi, kad ši frazė netaps rinkiminė ir viskas bus gerai.“

„Šeima bus ten, kur yra. Reikia vaikams baigti mokslus. O aš, kaip anksčiau skraidžiau, taip ir toliau skraidysiu. Dėl to nieko neatsitiks.“

Apie atrankos į olimpines žaidynes turnyrą. „Manau, reikia pratęsti dar nebaigtą kelią iki olimpiados. Atrodo, kad padedant verslininkams, Olimpiniam komitetui, savivaldybėms, bus galima surinkti tą sumą, kad turėtume užnugarį ir pakovotume dėl tos teisės. Iki šiol atrodė, kad būsime vieni, bet paskutinę akimirką atsirado daugiau kandidatų.“

„Mokėti 10 mln. – per daug ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Neverta tiek mokėti už 4–5 rungtynes, bet ką padarysi, tokia FIBA nuostata.“

„Be Lietuvos krepšinio olimpiada būtų ne tokia, negalima laužyti nuo nepriklausomybės atkūrimo nusistovėjusių tradicijų.“

Vizitinė kortelė
Arvydas Sabonis gimė 1964 m. gruodžio 19 d. Kaune.
Ūgis: 220 cm.
Šeima: žmona Ingrida Mikelionytė-Sabonienė, sūnūs Domantas (15 m.), Tautvydas (19 m.) ir Žygimantas (20), dukra Aušrinė (14 m.).
Pirmas treneris Jurijus Fiodorovas.
1982 m. – pasaulio čempionas (Kolumbija).
1983 m. – Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (Prancūzija).
1985 m. – Europos čempionas, naudingiausias pirmenybių žaidėjas (Vokietija).
1985 m. – universiados čempionas (Japonija).
1985, 1986, 1987 m. – SSRS čempionas.
1986 m. – pasaulio vicečempionas (Ispanija).
1986 m. – tarpkontinentinės R. W. Joneso taurės laimėtojas (Argentina).
1988 m. – olimpiados čempionas (Pietų Korėja).
1989 m. – Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (Jugoslavija).
1992 m. – olimpiados bronzos medalio laimėtojas (Ispanija).
1993, 1994 m. – Ispanijos čempionas.
1994, 1995 m. – naudingiausias Ispanijos lygos žaidėjas.
1995 m. – Europos vicečempionas (Graikija).
1995 m. – Eurolygos čempionas, naudingiausias finalo ketverto žaidėjas.
1996 m. – olimpiados bronzos medalio laimėtojas (JAV).
1996 m. – išrinktas į geriausių NBA naujokų rinktinę.
2004 m. – LKL čempionas, Eurolygos reguliariojo sezono naudingiausias žaidėjas, Eurolygos „Top 16“ etapo naudingiausias žaidėjas.
2010 m. – išrinktas į FIBA šlovės muziejų.
2011 m. – išrinktas į NBA šlovės muziejų.
Aštuonis kartus išrinktas geriausiu Europos krepšininku.
Klubai
1981–1989 m. Kauno „Žalgiris“.
1989–1992 m. Valjadolido „Forum“ (Ispanija).
1992–1995 m. Madrido „Real“ (Ispanija).
1995–2001 m. „Portland Trail Blazers“ (NBA).
2001–2002 m. Kauno „Žalgiris“.
2002–2003 m. „Portland Trail Blazers“.
2003–2005 m. Kauno „Žalgiris“.