Sienomis lipa ne neturėdami ką veikti...

Kaune, VšĮ ,,Miegantys drambliai“ salėje iki pat vėlaus vakaro vyko Lietuvos laipiojimo taurės turnyro penktasis etapas. Į jį susirinko dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, ir svečiai iš Rusijos Kaliningrado srities, viso – per 100 sportininkų iš iš šešių skirtingų laipiotojų klubų.

„Renginys šiek tiek užsitęsė. Mes negalvojome, kad bus tiek daug dalyvių. Kai kurie dalyviai buvo priversti laukti. Tai buvo šios toks nepatogumas tiems, kurie yra iš Klaipėdos ar iš Kaliningrado. Visa kita varžybose buvo puiku. Trasų sudėtingumas buvo vidutinis, kai kam lengvai pavyko jas įveikti, kaip kam – ne. Labai skyrėsi lyderių ir autsaiderių pajėgumas,“ – pasakojo „Miegančių dramblių laipiojimo klubo treneris Giedrius Bunevičius.

Varžybose dalyvavo Lietuvos rinktinės nariai Vilimantas Petrašiūnas, Juozas Bobina, Karolis Rutkauskas, Rūta Keršiulytė, kurie liepos mėnesį dalyvavo pasaulio čempionate Italijoje.

Pirmoji varžybų dienos pusė skirta kvalifikaciniams lipimams. Pirma startavo A grupė (1993 m. gim. ir vyresni, po jos vyko C grupės (1994 1996 m. gim.) atranka. Pastarojoje geriausiai pasirodė Juozas Bobina iš „Miegančių dramblių“, užlipęs visas trasas pirmu bandymu, o merginų grupėje - Julija Zaiceva (1995 m. gim., Kaliningradas). Intensyvi kova vyko tarp Rusijos ir Lietuvos sportininkų E grupės lipimuose. Geriausiai pasirodė berniukai iš Kaliningrado, o merginų grupėje dėl pirmos vietos varžėsi dvi perspektyviausios ,,Miegančių dramblių“  klubo sportininkės vienuolikmetė Rugilė Tamošiūnaitė ir dešimtmetė Ugnė  Leščiukaitytė.  
 

Po pertraukos prasidėjo finaliniai lipimai.  E ir D grupės finalo metu lipo kartu. Merginos pirmą kartą susidūrė su šuolio reikalaujančiomis trasomis. Anot sportininkų trasos buvo tikrai vertos iššūkio.

D grupėje iš vaikinų geriausiai pasirodė Vladislavas Novikovas (1997 m. gim.) antroji vieta atiteko svečiui Daniilui Kornijeckiui (1999 m. gim., Kaliningradas) trečiaja džiaugėsi Simonas Sirvidas (1997 m. gim., Kaunas, „Miegantys Drambliai“).

Merginų tarpe prizines vietas pasidalino Rusijos sportininkės Aleksandra Solovjova (1998 m. gim.), Jelizaveta Kochan (1999 m. gim.) ir viena Lietuvos ,,Miegančių dramblių“ klubo sportininkė Gertrūda Kaniauskaitė (1999 m. gim.).

 Sudėtingiausios šį kartą ir daugiausiai sportininkų šaltų nervų pareikalavusios trasos buvo  C grupėje. Atrankoje nusileidęs mūsų sportininkui, finale buvo neįveikiamas Sergejus Bydtajevas (1997 m. gim.) iš Kaliningrado, o Lietuvos laipiojimo rinktinės narys Juozas Bobina (1994 m. gim.) liko antras. Trečias - Aleksandras Pakalniškis (1996 m. gim., LUK, Vilnius). Merginų grupėje prizines vietas pasidalino Julija Zaiceva (1995 m. gim.), Milda Koreivaitė (1995 m. gim., LUK Vilnius) ir Gabija Barauskaitė (1995 m. gim., KLUSK Kaunas).


 
Daugiausia žiūrovų dėmesio susilaukė įnirtinga kova A grupės finale.  Kiekvieną lipimą garsiais plojimais palydėdami žiūrovai palaikė ir Lietuvos, ir užsienio sportininkus. Merginų tarpe geriausiai pasirodė Rūta Keršiulytė (1989 m. gim., LUK Vilnius), antra buvo Aistė Pliuškevičiūtė (1992 m. gim., KLUSK Kaunas), trečia liko Kaliningrado sportininkė Irina Artiuševskaja (1987 m. gim.). Vaikinų tarpe vyko tikra žvaigždžių kova: didžiausią patirtį turintis lietuvis, Pasaulio laipiojimo čempionatų dalyvis Vilimantas Petrašiūnas įspūdingai įveikė trasas, tačiau savo veržlumu jį aplenkė rusas Michailas Kočetkovas (1983 m. gim.) palikęs Vilimantui antrąją vietą. Trečioji atiteko Kauno sportininkui Artūrui Volkovui (1992 m. gim.).

Paskutinis šių metų varžybų etapas, per kurį paaiškės geriausi metų laipiotojai vyks gruodžio 10 dieną Klaipėdoje.

Laipiojimo sporte yra trys rungtys. „Miegantys Drambliai“ specializuojasi boulderinge. Anot trenerio G. Bunevičiaus, rungčiai kalbininkai dar nėra sugalvoję lietuviško atitikmens, todėl sportininkai savo rungtį ir vadina anglišku žodžiu.

„Tai yra labai sunkus, bet trumpas lipimas į 4,5 metrų aukštį. Gali daryti daug bandymų, o tavo rezultatas priklauso nuo to, per kiek bandymų užlipsi penkias trasas. Pagal tai, skaičiuojami reitingai, vietos,“ – pasakojo G. Bunevičius boulderingo varžybų esmę.

Anot jo, greitis čia nėra svarbu. Tiesa yra skiriamas laiko limitas trasų įveikimui, tačiau neskaičiuojama kas kliūtis įveikė greičiau.

 „Finale lipama iš anksto nemačius trasos. Žmogus ateina prie trasos, pamato ją ir turi penkias minutes apgalvoti savo taktiką. Boulderinge trasos visada keičiasi, niekada nebūna tos pačios. Per varžybas jas žino tik vienas žmogus – tas kuris jas stato,“ – pasakojo treneris.

Pati varžybų siena yra medinė. Į ją sukami kibiai iš poliesterio.

„Tai plastmasė su priemaišomis, kurios padaro ją panašią į uolą, akmenį,“ – kalbėjo G. Bunevičius.

Iš šono atrodantis ekstremalus sportas, anot trenerio, nesąlygoja didelio traumatizmo.

„Dažniausia sportininkai susiduria su mikrotraumomis. Kenčia pirštai. Apkrova daugiausia kliūna pirštų sąnariams. Ir neįvertinus savo jėgų ar blogai padarius apšilimą, būna įplyšimai arba patempimai. Lūžiai – labai reti. Tai būna nebent nesilaikant saugos taisyklių ir darant kvailus žingsnius,“ – pasakojo G. Bunevičius.

Per turnyrą Kaune apsidraudimui buvo naudojamas ant grindų ištiesti čiužiniai.

Daugiausia laipiojimą, kaip ir kitas sporto šakas lanko vaikai. Daugiausia juo žavsi 10-mečiai, 13-mečiai. Tačiau, yra suaugusių laipiotojų. Tiesa Lietuvoje dažniausia laipiojama iki 25 metų. Skirtingai nei kitose šalyse.

„Vakarų Europoje sporto šaka yra labai populiari tarp pensininkų. Anglijoje 60-mečiai, 70-mečiai lipa, ir jiems tai yra normalu. Tik pas mus tai sako – neturi ką veikti, tai sienom lipi...“ – tvirtino G. Bunevičius.

Jis vertino savo sporto šaką kaip nereikalaujančią didelių lėšų.

"Ką jau lyginti su techninėmis sporto šakomis. Laipiojimas apskritai yra nebrangi sporto. Pradinė investicija – įsigyti įrangą, kuri nekainuoja tiek, kiek pavyzdžiui futbolo. Kainuoja tada, jeigu reikia nuvažiuoti į užsienį treniruotis ar į varžybas,“ – kalbėjo laipiojimo treneris.