| 2011 m. lapkričio 16 d. 00:00 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Žaidė sukandę dantis
Atlanto“ futbolo klubo prezidentui 48 metų Vaciui Lekevičiui triuškinami pralaimėjimai – nė motais. Jis – laimingas, kad pavyko baigti šalies pirmenybes.
|
Tai pats sunkiausias sezonas mano gyvenime, – neslėpė V.Lekevičius. – Kad būtų išlaikyta komanda, namus tuštinau lyg „bomžas“ ar girtuoklis. Išleidau paskutinius litus. Tokių baisybių net susapnuoti neįmanoma. Anksčiau mėnesiu kitu vėlavę atlyginimai buvo tragedija, tačiau šiais metais – kažkoks košmaras.
Kodėl metai buvo tragiški? Rodos, po pertraukos į pajėgiausių komandų lygą grįžęs „Atlantas“ turėjo jei ne klestėti, tai bent gyventi ramiai.
Prieš sezoną viskas buvo gražu: gavome A lygos licenciją, priėmė į ją, turėjome rėmėjus, „švietėsi“ geras biudžetas. Tikrai net negalėjau pagalvoti, kad teks vargti. Puoselėjau viltį, jog grąžinsiu „Atlantui“ šlovę, prarastas pozicijas. Tačiau atsisakius pagrindiniam rėmėjui pasipylė vargai. Įpusėjus sezonui nemaniau, jog baigsime pirmenybes. Buvo minčių pasitraukti iš čempionato. Tačiau šiandien džiaugiuosi, kad taip nepasielgiau, išsaugojau vietą A lygoje. Šiandien, kai nutilo aistros stadionuose, džiaugiuosi vyrais, kurie žaidė net esant tokiai situacijai. Džiaugiuosi ir savimi, kad radau kažkiek pinigų kelionėms, maistpinigiams, varžybų organizavimui. Rezultatai... Suprantu, kad jie garbės nedaro. Bet dalyvavome dantis sukandę, kad išsaugotume vietą A lygoje. Jei iškristume, vėl būtų sunku į ją grįžti.
Daugiau skaitykite>>>
.png)
