Jolanta Mockevičienė | 2011 m. lapkričio 15 d. 21:16 |
![]() ![]() |
Apdovanojimai - ateities žvaigždėms
Keli šių metų Lietuvos jaunių žaidynių dalyviai pretenduos į Londono olimpiadą, o daug daugiau - į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes
„Karolinos“ viešbučio konferencijų salėje lapkričio 15 d. vyko iškilmingas Lietuvos jaunių sporto žaidynių uždarymas, kurio metu atskirų grupių nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikti apdovanojimai.
Ant stalo puikavosi daugybė taurių, kurios įteiktos Lietuvos miestų, rajonų savivaldybių bei jų sporto mokymo įstaigų nugalėtojams ir prizininkams. Kai kam šie apdovanojimai buvo ne pirmieji, o kai kas juos gavo pirmą sykį.
Žaidynėse pirmą kartą dalyvavo visų šalies miestų ir rajonų savivaldybių jaunieji sportininkai, iš viso sporto bazėse rungtyniavo apie 20 tūkst. jaunimo. Žaidynių programoje - 20 sporto šakų.
Kaip teigė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, buvo dar apie 20 sporto šakų federacijos, pareiškusios norą dalyvauti žaidynių programoje, tačiau pagal finansines galimybes pati optimaliausia programa buvo 20 sporto šakų varžybos.
Gausiai žaidynėse dalyvavo Vilniaus ir Kauno sportinės delegacijos, joms visų sporto šakų varžybose dalyvavo po dvi komandas, t. y. po 600 sportininkų.
KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis akcentavo, kad šios jaunių sporto žaidynės, kurios buvo surengtos jau 20 kartą, - tai dar vienas akivaizdus sporto sferos bendradarbiavimo pavyzdys tarp Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Sporto departamento ir savivaldybių.
„Šiandieną ypatingai džiugu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo varžybose. Žaidynės rengiamos jau 20 metų, keitėsi jų pavadinimai, tačiau tradicija išliko. Netgi dabartinis Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Virgilijus Alekna jėgas bandė tokio pobūdžio varžybose. Norint kažko siekti, tai ir pačioje Lietuvoje turi būti rengiamos varžybos, kad būtų galima pakovoti tarpusavyje“, - kalbėjo KKSD generalinis direktorius.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas atkreipė dėmesį į labai gražią Lietuvos jaunių sporto žaidynių emblemą, kabėjusią konferencijų salėje ir kad ji priminė, jog ne už kalnų Londono olimpinės žaidynės.
„Iš to jaunimo, kuris dalyvavo šių metų jaunių sporto žaidynėse, vienas ar du jaunuoliai gali pretenduoti dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Tačiau geriau, kad čia kabėtų Rio de Žaneiro žaidynių emblema. Noriu pasidžiaugti ir padėkoti savivaldybėms, kadangi be šios grandies nepasiektume tokių rezultatų, kuriuos mūsų jaunimas pasiekia šiandien ir kuriais didžiuojamės. Reikalingą sportui darbą atlieka ir mokytojai, treneriai. Su viltimi žvelgiame į Londoną ir su didele perspektyva – į Rio de Žaneirą“, - kalbėjo LTOK vadovas.
Atidžiai visi klausėsi VRM patarėjo, dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos žodžių. Kartu su visais jis pasidžiaugė atgimstančiu Lietuvos jaunimo susidomėjimu sportu. Įžymusis sportininkas neslėpė, kad vien tai, jog žaidynėse dalyvavo apie 20 tūkst. jaunųjų sportininkų negali nekelti didelio džiaugsmo.
Kaip teigia V. Alekna, plėtoti kūno kultūrą ir sportą – viena svarbiausių VRM misijų. „Daugelyje šalies regionų, savivaldybių, pasinaudojant ES parama, atveria duris stadionai, naujos sporto salės, todėl tikiuosi ir visiems linkiu, jog šiemet įgautas pagreitis tik greitėtų ir neštų dar didesnes pergales ir sportavimo džiaugsmą“, - sakė V. Alekna.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis sakė, kad jaunimo žaidynių vienas iš tikslų – propaguoti jaunimo sportą, ieškoti naujų talentų. Jis pasidžiaugė, kad Kūno kultūros ir sporto fondas šitą misiją patikėjo LSFS, KKSD, LTOK, Kauno savivaldybei, sporto federacijoms, rėmėjams, ir tikslas buvo pasiektas.
Visiems kalbėjusiems buvo įteikti Lietuvos jaunių sporto žaidynių atminimo medaliai. Žaidynių eigą, pagrindinius momentus apžvelgęs KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Vainys nė kiek nesistebėjo, kad šios žaidynės vyko sklandžiai, nes dirbo gausus sporto srities profesionalų ratas.
„Žaidynių nauda buvo didelė būsimai naujų olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų kartai. Be abejonės, žaidynės labai prisideda ir prie jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo. Praktiškai šie du tikslai pasiekiami vienų žaidynių dėka. Manau, kad ir pačių savivaldybių atstovams, neakivaizdžiai varžantis tarpusavyje, yra papildoma motyvacija išnaudoti savo visą potencialą, kad jų regionuose būtų kuo geresnės sportavimo sąlygos, kuo aukštesni rezultatai“, - sakė V. Vainys.
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas teigė, kad per šias žaidynes visas savivaldybes ir sportininkus būtų galima suskirstyti į dvi dalis: viena grupė – kuri laimėjo, o kita – kuri laimėjo daug daugiau. V. Vainys džiaugėsi, kad pergales pasiekė ne tiktai didžiųjų, bet ir mažų savivaldybių sportininkai. Gerai pasirodė Tauragės badmintonininkai, Kelmės merginų žolės riedulio ir vaikinų tinklinio komandos, kurios tapo čempionais, baidarių ir kanojų irklavimo varžybose antrą vietą užėmė Visagino sportininkai.
Tačiau tiktai vienos sporto šakos varžybose dalyvavo penkios savivaldybės, dviejų – šešios, trijų – devynios. Padidėjo savivaldybių, kurios plėtoja plaukimą, rankinį, žolės riedulį, paplūdimio tinklinį. Buvo pasiekti 27 žaidynių ir 4 Lietuvos jaunių rekordai.
Atskirose grupėse nugalėtojais tapo Kauno, Panevėžio, Alytaus, Biržų, Joniškio, Palangos, Panevėžio kūno kultūros sporto centras, Vilniaus sporto mokykla „Tauras“, Utenos kūno kultūros ir sporto centras, Marijampolės sporto centras „Sūduva“, Plungės sporto mokykla.