Čempionas nesijaučia esąs geriausias

E.Valavičius varžovą pasiduoti privertė atlikęs alkūnės sanario laužimą. „Stengiausi daugiau kovoti stovėsenoje ir atakuoti kojomis, bet sėkmė nusišypsojo parteryje”, - sakė 32 metų sportininkas iš Marijampolės, netrukus po kovos atsakęs į keletą sportas.info klausimų.
 

Egidijau, atrodė, kova nebuvo sunki...

Kai greitai laimi, atrodo, kad lengva, bet iš tikrųjų taip nėra. Abu varžovai ateina pasiruošę, bet bušido toks sportas – vienas smūgis ar viena klaida ir laimėtojas gali būti aiškus. Siekiau šio tikslo daugelį metų, todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad pavyko laimėti man. Varžovas man buvo neparankus, nes neturėjau jokios informacijos apie jį. Žinojau, kad jis boksininkas, bet jis galėjo pateikti ir netikėtumų. Tokios kovos, kai varžovas nėra gerai pažįstamas, yra labai rizikingos.

Koks tai yra jausmas – būti geriausiu?
Pasaulio rinka kovotojais tiesiog perpildyta. Yra labai daug gerų kovotojų. Aš tapau čempionu, bet tai nereiškia, kad esu geriausias. Nesijaučiu toks. Ypatingai gerų kovotojų šiandien pasaulyje yra neįtikėtinai daug. Šiandien pasisekė laimėti, bet kitą dieną galiu pralaimėti ir nebus nieko nuostabaus. Netgi Lietuvoje yra daug pajėgių kovtojų, kuriems galiu pralošti. Džiaugiuosi, kad laimėjau šį diržą, bet šis laimėjimas vienkartinis.

Egidijau, bet primink, kada paskutinį kartą pralaimėjai?
(Atsidūsta) Na... Žinote, aš stengiuosi laimėti... (šypsosi). Tai sportas, kuriame neužtenka vien fizinio pasiruošimo, esu ir pats tai patyręs. Pavyzdžiui, į Japoniją kažkada išvažiavau būdamas nerealios formos ir atrodė, kad galiu kovoti su bet kuo. Bet viena klaida ir viskas baigėsi. Sėkmė būtina. Kitąkart gali išeiti kovoti nepasiekęs optimalios formos ir nugalėti. Vien dėl to, kad tave lydėjo sėkmė. Bušido kovos – nenuspėjamos.

Ir vis dėlto – kada pralaimėjai paskutinį sykį?
Berods brazilui Gonsalvesui [Jair Soriso Goncalves] Vilniuje... Tai buvo 2005-ieji.
 

Labai ilgai nedalyvavai turnyruose Japonijoje.Kodėl?

Sunku pasakyti. Japonijoje paskutinį kartą kovojau išties seniai... Maždaug prieš aštuonis metus. Aš tai siečiau su tuo, ką minėjau – labai aukšto lygio kovotojų pasaulyje labai daug, šimtai. Konkurencija ir atranka labai didelė. Rinka perpildyta, pasirinkimas, ką kviesti, organizatoriams labai didelis. Vis dėlto labai tikiuosi, kad ši pergalė man vėl atvers tuos kelius.
 

Ar gali pasakyti, kad šiuo metu esi geriausios formos per visą karjerą?
Ne. Geriausioje formoje jaučiausi prieš keletą metų, kai čia, „Siemens“ arenoje, kovojau su italu Mateo Minonzio. Tuomet jaučiau, kad galiu viską. Šįvakar [balandžio 10 d.] atrodė, kad gerai jaučiuosi, bet, kaip sakiau, gerai nežinojau savo priešininko, ir tas nežinojimas šiek tiek stabdo. Kai gerai nepažįsti priešininko, bandai saugotis, kovoti atsargiau ir tai keletą procentų iš tos formos atima.