Prezidento knygoje - garbinga vieta sportui

Labai sunki praėjusi savaitė buvo kadenciją baigusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui. Tris dienas iš eilės jis buvo su Lietuvos žmonėmis

Buvęs mūsų šalies vadovas lapkričio 1 d. buvo ką tik sugrįžęs iš Taivanio bei Amerikos, kur praleido kone visą mėnesį, tačiau jau tą pačią dieną nuskubėjo į Antakalnio kapines pagerbti savo brangių ir artimų žmonių atminimo. 

SVEIKINIMAI. Lapkričio 3 d. V. Adamkaus darbo kabinete Prezidentūroje kaito telefonas ir žmonės su gėlių puokštėmis ėjo sveikinti kadenciją baigusį šalies vadovą, švenčiantį 85-ąjį jubiliejų. Sportiškąjį Prezidentą sveikino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas bei generalinis direktorius Vytautas Zubernis, kurie jubiliatui įteikė olimpinius žiedus ir gėlių puokštę.

Jubiliejų švenčiantis Prezidentas neliko „skolingas“, – LTOK vadovams įteikė kone pirmąsias ką tik pasirodžiusias savo knygas „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ su savo autografu.

KNYGA. Jau kitą dieną Rotušėje įvyko šios knygos pristatymas, kuriame dalyvavo ir sporto žmonės. Kadenciją baigęs mūsų šalies vadovas džiaugėsi, salėje matydamas daug pažįstamų veidų. „Pati mintis parašyti šią knygą gimė gana vėlai, kai pagalvojau, kad gyvenime yra įvykių, kuriuos reikia užfiksuoti, išsaugoti neiškreiptus, kad jie nebūtų interpretuojami, atitolus nuo įvykių. Ši knyga nėra tikrasis dienoraštis, tik santrauka originalių dokumentų, kurių susidarė žymiai daugiau. Stengiausi koncentruoti viską, kas yra svarbu", – kalbėjo Prezidentas.

541 psl. apimties knygoje pateikti faktai nepamiršti, neiškreipti, paties V. Adamkaus išgyventi. „Laikas greitai užžeria įvykius užmaršties dulkėmis. Noras padėti atminčiai išsaugoti gyvą praeities vaizdą ir skatino mane daug metų rašyti dienoraštį“, – sakė Prezidentas.

V. Adamkus pripažino, kad jis nėra rašytojas, kad būtų per stipriai pasakyta, jog jis yra metraštininkas. Prezidentas teigė, kad knygoje nėra sensacijų. Fiksuodamas įvykius, buvęs mūsų šalies vadovas nevengė išsakyti savo nuomonę, kartais išliedavo ir savo jausmus. Spaudoje jis perskaitydavo ir melo jo atžvilgiu, net įžeidinėjimų.

„Susilaikydavau nuo viešo atkirčio, bet vakare užrašydavau, kas gulė ant mano širdies. Rašymas man padėdavo nusiraminti“, – sakė V. Adamkus. Dienoraščiai apima 6,5 metų laikotarpį – tarpsnį tarp pirmosios ir antrosios kadencijos bei visą tą laikotarpį. Knygoje V. Adamkus rašo:

„Savęs ne kartą klausiau, ar visada elgiausi teisingai, ar visuomet dariau tai, ką įmanoma padaryti. Į tai atsakys istorija. Bet neabejoju dėl vieno dalyko: visi sprendimai, veiksmai atitiko mano įsitikinimus, moralės principus.

Turbūt kiekvienam žmogui, atsigręžus į savo praeitį, kyla klausimas, ką jis darytų kitaip, jei galėtų grąžinti praėjusį laiką. Aiškaus atsakymo nežinau. Gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų aplinkybių, patys žmonės jau kitokie, nei buvo praeityje. Ne veltui sakoma, kad į tą pačią upę dukart neįbrisi“. Tačiau žinau, kad elgiausi taip, kaip tuo metu maniau, esant teisingiausia, ir dariau tai, kas Lietuvai buvo reikalinga“.

Prezidentas knygoje paminėjo ir 2003 m. rugsėjo 13 d., kai jis Stokholme stebėjo Europos vyrų krepšinio čempionato finalinį etapą ir iš arti matė Lietuvos krepšininkų triumfą.

„Seniai nesijaučiau toks laimingas, kaip drauge su keturiais tūkstančių lietuvių sirgdamas už pergales skinančią mūsų komandą. Mes po 64-erių metų – vėl čempionai! Prisimenu, kaip jaunystėje džiaugėmės Lietuvos krepšininkų triumfu 1939 m. Kaune surengtose Europos vyrų krepšini pirmenybėse, o prieš tai – Rygoje. Labai smagu jaustis šio triumfo, kurio laukėme 64 metus, dalyviu“.


 
Gana nemažai vietos Prezidentas knygoje skyrė Atėnų olimpinėms žaidynėms, kurias stebėjo su žmona Alma, ir matė visą antrą žaidynių pusę bei uždarymą.
 
Dienoraščiuose užfiksuotos visos dienos, praleistos stebint olimpines kovas – Prezidentas matė ir disko metikų varžybas bei nugalėtojų apdovanojimą, kartu su Virgilijumi atsakinėjo į Lietuvos žurnalistų klausimus.

Olimpinių žaidynių dienoraštis paįvairintas nuotrauka, kur sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas sumanė pakiloti ir prezidentą Valdą Adamkų. Savo dienoraščiuose Prezidentas aprašė ir savo dalyvavimą, įvairiuose miestuose atidarant Lietuvos mokinių olimpinis festivalius, kurių buvo globėjas.

V. Adamkus teigė, kad tai ne paskutinioji jo knyga, yra minčių tęsti tuos dienoraščiai, kurie stalčiuje neturėtų ilgai užsigulėti. Ankstesniuosius rankraščius jis ketina atiduoti savo vardo bibliotekai-muziejui. 

Per knygos pristatymą Rotušėje Prezidentui daug gražių žodžių skyrė Vilniaus meras Artūras Zuokas, politologai Lauras Bielinis, profesorius Ramūnas Vilpišauskas, knygos literatūrinis bendraautorius Valdas Bartasevičius, istorikas profesorius Egidijus   Aleksandravičius, buvusi Prezidentūros spaudos tarnybos vadovė Rita Grumadaitė. 

IŠKILMĖS. Patys artimiausi kadenciją baigusio Prezidento žmonės praėjusį šeštadienį buvo pakviesti į „Stiklius“, kur visi drauge linksmai šventė 85-ąjį Valdo Adamkus gimtadienį. Iškilmingame vakare dalyvavo gerokai daugiau nei 100 Prezidento aplinkos bičiulių.

Vakaras nekam neprailgo, buvo linksma ir smagu. Jame dalyvavo ir sporto žmonių – buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka, Kauno „Elnio“ golfo klubo prezidentas Vytautas Motiejūnas, Lietuvos buriavimo ir sunkiosios atletikos federacijų prezidentai Robertas Dargis ir Audrius Siaurusevičius, JAV lietuvių krepšinio puoselėtojas Raimundas Mieželis.

Vardinius kvietimus dalyvauti Prezidento jubiliejiniame baliuje turėjo ir LTOK vadovai Artūras Poviliūnas bei Vytautas Zubernis, tačiau jie dėl ligos „Stikliuose“ nepasirodė.

Jubiliato ir vakaro svečių laukė maloni staigmena: buvo sukurtas ir parodytas filmukas, kur Prezidentą su jubiliejumi sveikina televizijos žurnalistai, įžymūs Lietuvos žmonės, gimtosios mokyklos dabartiniai mokiniai. Jubiliatui gražių palinkėjimų pažėrė ir mūsų krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis.