| Ingvaras Butautas | 2011 m. lapkričio 4 d. 09:54 |
 Siųsti nuorodą
|
 Spausdinti
| Komentarai |
Lemtingas posūkis – po traumos
Algimantas Liubinskas buvo jauniausias SSRS pirmenybių strategas, o dabar yra vyriausias tarp Kazachstano klubų trenerių. Lapkričio 4 d. jam sukako 60.
PRADŽIA. Prieš 60 metų, lapkričio 4 d., Kybartuose – miestelyje, visada garsėjusiame savo futbolo tradicijomis - gimė Algimantas Liubinskas.
„Augau ne futbolo šeimoje: nežaidė nei tėtis, nei niekas kitas joje. Bet tuo metu Kybartuose futbolas buvo žaidžiamas visur: ir gatvėse, ir įvairiose pirmenybėse. Miestelyje buvo trys futbolo komandos, turėjusios savo jaunius ir jaunučius,“ – prisimena vienas garsiausių Lietuvos futbolo strategų.
Pirmas A. Liubinsko treneris buvo Vytautas Kochanauskas. Tiesą iš pradžių A. Liubinskas debiutavo... ledo ritulio komandoje.
„Vasarą žaisdavome futbolą, žiemą – ledo ritulį,“ - pasakojo jis. – „16-os metų žaidžiau vyrų ledo ritulio komandoje. O po tos žiemos, pavasarį buvau jau futbolo komandos „Sveikata“ gynėjas.“
Iš Kybartų A. Liubinskas išvažiavo į Kauną, įstojo į kūno kultūros institutą.
„Krepšinis, lengvoji atletika, tenisas... Aš buvau greitas. 1969-aisiais net dalyvavau moksleivių spartakiados finaliniame bėgime. Atbėgau paskutinis, užėmiau 8-ą vietą. Bet faktas, kad nebūdamas lengvaatletis, patekau tarp sprinterių. 200 m bėgau per 21,8sek. Rezultatai buvo neblogi. Bet vis tiek labiausiai rūpėjo futbolas”, - neslėpė A. Liubinskas
LŪŽIS. Į išsvajotąjį Vilniaus „Žalgirį“ perspektyvus futbolininkas pateko1973-iaisias. Karjera elitiniame Lietuvos klube truko labai trumpai - iki 1974-ųjų rudens.
„1974-aisiais mane paėmė į armiją, - kalbėjo A. Liubinskas. – Žaidžiau Sovetske. Tada turint aukštąjį išsilavinimą reikėjo tarnauti metus. Ir ten gavau stiprią traumą. 1976-ais bandžiau dar šlubčiodamas treniruotis, bet jau nebuvo šansų.“
Treniruoti A. Liubinskas pradėjo iš karto po atsisveikinimo su „Žalgiriu“, būdamas 25-erių: „Buvo tokia radijo komponentų gamyklos komanda „Elektronas“. Žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje. Tapau jos žaidžiančiu treneriu – žaidžiau kartais šlubčiodamas... Jaunas juk dar visai buvau – pacukas...“
Tuo pat metu A. Liubinskas ėmė treniruoti vaikus: „Surinkau 1966-ųjų gimimo komandą. Buvo ten gerų vyrukų ir tėvai jų buvo futbolo entuziastai. Ir viską Lietuvoje laimėjome. Sukūriau komandą, ji mokėsi specialiojoje klasėje tuometinėje 47-ojoje Vilniaus mokykloje. Po to, kai mane 1980-aisiais pakvietė dirbti į respublikinį sporto komitetą, tą komandą palikau Juozui Miniauskui.“
Iš pradžių A. Liubinsko pareigos sporto komitete buvo Lietuvos futbolo vyr. treneris. Vėliau Maskva sukūrė SSRS rinktinių trenerio Lietuvoje etatą.
Iš tiesų A. Liubinskui reikėjo organizuoti visų lygių Lietuvos futbolo pirmenybes, taurių turnyrus: „Dirbau tą darbą, kurį dabar atlieka Lietuvos futbolo federacija. Vienas. Tik paskui priėmiau studentą – dabar jau anapilin iškeliavusį Alių Dubinską.”
Paskui įvyko maištas „Žalgiryje“, kai futbolininkai sukilo prieš trenerį Benjaminą Zelkevičių. Ir sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis pasiūlė A. Liubinskui perimti komandos vairą. Tada jam buvo 31 metai, tad lietuvis tapo jauniausiu istorijoje Sovietų Sąjungos aukščiausios lygos komandos vyr. treneriu.
Bet Vilniaus klube jis neužsibuvo. 1985 metais A. Liubinskas išvažiavo į Maskvą mokytis aukštojoje trenerių mokykloje. Po metų grįžęs į Lietuvą įsidarbino „Žalgirio“ sporto draugijos taryboje.
BANGLADEŠAS. 1988-aisiais jau patyręs specialistas išvyko į Bangladešą treniruoti Dakos „Abahani“ komandą.
„Įdomu buvo, – kalbėjo treneris. - Pasiuntinybės darbuotojai gyveno uždaroje teritorijoje ir jų į miestą neišleisdavo, o aš gyvenau atskirai. Atveždavau jiems alaus, sužaisdavom futbolą. Kitą dieną su bengalais eidavom į klubą pasėdėt, pabendraut. Mano komandą rėmė Bangladešo premjeras, o pagrindinius varžovus „Mohammedan“ – šalies prezidentas. Beje teko ten dalyvauti Bangladešo prezidento dukters vestuvėse...“
Vadovaujama A. Liubinsko „Abahani“ laimėjo šalies taurę. Dakos miesto pirmenybių (tais laikais dar nevyko Bangladešo nacionalinis čempionatas) nebaigė – buvo išsiųstas namo neva dėl darbuotojų trūkumo Maskvoje. „O iš tiesų – dėl politinio nepatikimumo, - įsitikinęs lietuvis treneris. - Bangladešo klubas norėjo ilgametės sutarties, o Lietuvoje prasidėjo išsivadavimo bruzdėjimas. Išsiuntė mane atgal į SSRS trečiu bandymu, jau su grasinimais...“
Sugrįžęs į Lietuvą A. Liubinskas vėl treniravo vaikus:„Tuo metu Panevėžyje buvo futbolo internatas. Aš surinkau 1973-iaisiais gimusių grupę iš tų, kurie į jį nepateko. Jau kitais metais mes įveikėm Panevėžį. O vėliau iš tų mano vaikinų 7 žaidė nacionalinėje rinktinėje.“
RINKTINĖ. „Kartą skambina man Stasys Baranauskas: treneri ar galit atvažiuoti susitikti „Lazdynų“ restorane. Ten – grupė žaidėjų. Sako – kuriam rinktinę. Ar sutinkat būti treneriu? Jie paskui LFF prezidentą Vytautą Dirmeikį įkalbėjo – sako: dirbam su Liubinsku,“ - specialistas pasakojo, kaip būnant ne kokiuose santykiuose su LFF vadovu, 1991-aisiais jis tapo rinktinės treneriu.
Pradžia buvo sunki. Ir ne vien dėl futbolo priežasčių. Į tarptautinį futbolą sugrįžusi Lietuva galėjo nukentėti dėl biurokratinių dalykų.
„1992 metais – pirmos oficialios rungtynės. Reikia vykti į Belfastą. Nėra lietuviškų pasų... Kadangi vidaus reikalų ministras buvo mano žemietis, tai paskutinį pasą Gintarui Staučei išdavė kažkur pusę dviejų nakties. Nes buvo tam tikrų jėgų boikotas: kad nepadarytų pasų ir kad mes neišskristume. Kažkam tai buvo reikalinga,“ – mano A. Liubinskas.
Šiaurės Airijoje Lietuvos rinktinė sužaidė 2:2. Grįžtant futbolininkai sukūrė kreipimąsi į federaciją – jie nori žaisti tik treniruojami A. Liubinsko.
„Su Dirmeikiu buvo paliaubos. Po to konfliktas vėl įsiplieskė...“ – prisiminė treneris.
KONFLIKTAS. Kuriama Lietuvos rinktinė iš pradžių buvo komanda, kurios žaidėjai ne visada stengdavosi suvažiuoti iš savo klubų, rezultatai nebuvo tokie, kokių laukė futbolo gerbėjai. Iki 1994 metų -jų rudenį Lietuvos rinktinė per trejas rungtynes išvykose su ukrainiečiais, kroatais ir slovėnais laimėjo dvi pergales. Ir atsirado šansai patekti į Europos pirmenybių finalinį etapą.
Būtent tada (1995-ųjų pradžioje) A. Liubinskas, po eilinio konflikto su V. Dirmeikiu, buvo atleistas.
Būdamas LFF prezidento „juoduosiuose sąrašuose“, A. Liubinskas ilgą laiką buvo, kaip jis pats sako, „izoliuotas nuo futbolo“. Pirmas išdrįso Panevėžio „Ekranas“. Jis pasikvietė A. Liubinską blogiausiais savo laikais, kai į Šiaulių „Karedą“ išėjus jo ilgamečiam treneriui Virginijui Liubšiui, grėsė net iškritimas iš aukščiausios lygos.
1996-ais A. Liubinskas tapo Šiaulių „Karedos“ strategu. Ir su ta komanda laimėjo Lietuvos čempionų vardus. „Bet kai klubo savininkai ėmė kištis į patį futbolą, pagalvojau: nori, tegu patys treniruoja. Ir grįžau į Vilnių,“ – prisimena A. Liubinskas.
SUGRĮŽIMAS. 10 metų jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje. Kuravo sportą.
“2002-aisiais paskambino naujasis LFF vadovas Liutauras Varanavičius. Pasiūlė treniruoti jaunimo rinktinę,“ – teigė A. Liubinskas.
Nuo 2003-ųjų jis vėl tapo pagrindinės Lietuvos rinktinės galva. Šį kartą komandą treniravo iki 2008-ųjų.
Dėl pagrindinio darbo savivaldybėje A. Liubinskui teko su rinkine atsisveikinti antrą kartą: „Prieš rungtynes su Belgija skambina man viena žurnalistė: kaip jūs dirbat du darbus? Taip ir dirbu, jūs tik dabar pastebėjote? Svarstė po to ir etikos komisija. Nutarė, kad galima derinti dirbant federacijoje pagal autorinę sutartį. Vis vien – nervinė įtampa, teko kažko atsisakyt“.
SVETUR. Vėl ėmęsis vaikų treniravimo, A. Liubinskas tuo pačiu metu Kijeve įgijo trenerio „Pro“ licenciją, leidžiančią dirbti užsienyje. Jau Kijeve būnant su juo pradėjo derybas „Lviv“ komanda. 2010 metais jis ėmė treniruoti šį klubą. Tačiau ekipa turėjo didelių finansinių sunkumų.Tad treneris grįžo į Lietuvą.
Po pusės metų be rimto darbo A. Liubinskas išvyko į Kazachstano Kzyl Ordos „Kaisar“ komandą, kurioje dirba iki šių metų sezono pabaigos.
„Kažkada buvau jauniausias treneris SSRS, dabar – vyriausias Kazachstane,“ – šyptelėjo solidų trenerio darbo stažą turintis A. Liubinskas, galintis pasigirti ir solidžia tėvystės patirtimi.
Pirmoje santuokoje jis su žmona susilaukė dukterų Eglės ir Žvilės bei sūnaus Algimanto, o dabartinė gyvenimo draugė Dainora pagimdė treneriui sūnų Almantą.
Algimantas Liubinskas
Gimė 1951 lapkričio 4 d., Kybartuose
1973 baigė LVKKI
1987 baigė Maskvos aukštąją trenerių mokyklą
1971-1972 sezono Lietuvos ledo ritulio čempionas.
1967-1968 žaidė Kybartų „Sveikatoje“
1973-1974 žaidė Vilniaus „Žalgiryje“
1983-1985 „Žalgirio“ vyr. treneris
1988 Dakos „Abahani Limited“ (Bangladešas) vyr. treneris
1991-1995 ir 2003-2008 Lietuvos rinktinės vyr. treneris
1996 Panevėžio „Ekrano“ vyr. treneris
1996-1997 Lietuvos čempionės Šiaulių „Karedos“ vyr. treneris
1997-1998 Vilniaus „Panerio“ vyr. treneris
1998 Baltstogės „Jagielonia“ (Lenkija) vyr. treneris
2002-2003 Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris
2010 „Lviv“ (Ukraina) vyr. treneris
2011 Kzyl Ordos „Kaisar“ (Kazachstanas) vyr. treneris
„Augau ne futbolo šeimoje: nežaidė nei tėtis, nei niekas kitas joje. Bet tuo metu Kybartuose futbolas buvo žaidžiamas visur: ir gatvėse, ir įvairiose pirmenybėse. Miestelyje buvo trys futbolo komandos, turėjusios savo jaunius ir jaunučius,“ – prisimena vienas garsiausių Lietuvos futbolo strategų.
Pirmas A. Liubinsko treneris buvo Vytautas Kochanauskas. Tiesą iš pradžių A. Liubinskas debiutavo... ledo ritulio komandoje.
„Vasarą žaisdavome futbolą, žiemą – ledo ritulį,“ - pasakojo jis. – „16-os metų žaidžiau vyrų ledo ritulio komandoje. O po tos žiemos, pavasarį buvau jau futbolo komandos „Sveikata“ gynėjas.“
Iš Kybartų A. Liubinskas išvažiavo į Kauną, įstojo į kūno kultūros institutą.
„Krepšinis, lengvoji atletika, tenisas... Aš buvau greitas. 1969-aisiais net dalyvavau moksleivių spartakiados finaliniame bėgime. Atbėgau paskutinis, užėmiau 8-ą vietą. Bet faktas, kad nebūdamas lengvaatletis, patekau tarp sprinterių. 200 m bėgau per 21,8sek. Rezultatai buvo neblogi. Bet vis tiek labiausiai rūpėjo futbolas”, - neslėpė A. Liubinskas
LŪŽIS. Į išsvajotąjį Vilniaus „Žalgirį“ perspektyvus futbolininkas pateko1973-iaisias. Karjera elitiniame Lietuvos klube truko labai trumpai - iki 1974-ųjų rudens.
„1974-aisiais mane paėmė į armiją, - kalbėjo A. Liubinskas. – Žaidžiau Sovetske. Tada turint aukštąjį išsilavinimą reikėjo tarnauti metus. Ir ten gavau stiprią traumą. 1976-ais bandžiau dar šlubčiodamas treniruotis, bet jau nebuvo šansų.“
Treniruoti A. Liubinskas pradėjo iš karto po atsisveikinimo su „Žalgiriu“, būdamas 25-erių: „Buvo tokia radijo komponentų gamyklos komanda „Elektronas“. Žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje. Tapau jos žaidžiančiu treneriu – žaidžiau kartais šlubčiodamas... Jaunas juk dar visai buvau – pacukas...“
Tuo pat metu A. Liubinskas ėmė treniruoti vaikus: „Surinkau 1966-ųjų gimimo komandą. Buvo ten gerų vyrukų ir tėvai jų buvo futbolo entuziastai. Ir viską Lietuvoje laimėjome. Sukūriau komandą, ji mokėsi specialiojoje klasėje tuometinėje 47-ojoje Vilniaus mokykloje. Po to, kai mane 1980-aisiais pakvietė dirbti į respublikinį sporto komitetą, tą komandą palikau Juozui Miniauskui.“
Iš pradžių A. Liubinsko pareigos sporto komitete buvo Lietuvos futbolo vyr. treneris. Vėliau Maskva sukūrė SSRS rinktinių trenerio Lietuvoje etatą.
Iš tiesų A. Liubinskui reikėjo organizuoti visų lygių Lietuvos futbolo pirmenybes, taurių turnyrus: „Dirbau tą darbą, kurį dabar atlieka Lietuvos futbolo federacija. Vienas. Tik paskui priėmiau studentą – dabar jau anapilin iškeliavusį Alių Dubinską.”
Paskui įvyko maištas „Žalgiryje“, kai futbolininkai sukilo prieš trenerį Benjaminą Zelkevičių. Ir sporto komiteto pirmininkas Zigmantas Motiekaitis pasiūlė A. Liubinskui perimti komandos vairą. Tada jam buvo 31 metai, tad lietuvis tapo jauniausiu istorijoje Sovietų Sąjungos aukščiausios lygos komandos vyr. treneriu.
Bet Vilniaus klube jis neužsibuvo. 1985 metais A. Liubinskas išvažiavo į Maskvą mokytis aukštojoje trenerių mokykloje. Po metų grįžęs į Lietuvą įsidarbino „Žalgirio“ sporto draugijos taryboje.
BANGLADEŠAS. 1988-aisiais jau patyręs specialistas išvyko į Bangladešą treniruoti Dakos „Abahani“ komandą.
„Įdomu buvo, – kalbėjo treneris. - Pasiuntinybės darbuotojai gyveno uždaroje teritorijoje ir jų į miestą neišleisdavo, o aš gyvenau atskirai. Atveždavau jiems alaus, sužaisdavom futbolą. Kitą dieną su bengalais eidavom į klubą pasėdėt, pabendraut. Mano komandą rėmė Bangladešo premjeras, o pagrindinius varžovus „Mohammedan“ – šalies prezidentas. Beje teko ten dalyvauti Bangladešo prezidento dukters vestuvėse...“
Vadovaujama A. Liubinsko „Abahani“ laimėjo šalies taurę. Dakos miesto pirmenybių (tais laikais dar nevyko Bangladešo nacionalinis čempionatas) nebaigė – buvo išsiųstas namo neva dėl darbuotojų trūkumo Maskvoje. „O iš tiesų – dėl politinio nepatikimumo, - įsitikinęs lietuvis treneris. - Bangladešo klubas norėjo ilgametės sutarties, o Lietuvoje prasidėjo išsivadavimo bruzdėjimas. Išsiuntė mane atgal į SSRS trečiu bandymu, jau su grasinimais...“
Sugrįžęs į Lietuvą A. Liubinskas vėl treniravo vaikus:„Tuo metu Panevėžyje buvo futbolo internatas. Aš surinkau 1973-iaisiais gimusių grupę iš tų, kurie į jį nepateko. Jau kitais metais mes įveikėm Panevėžį. O vėliau iš tų mano vaikinų 7 žaidė nacionalinėje rinktinėje.“
RINKTINĖ. „Kartą skambina man Stasys Baranauskas: treneri ar galit atvažiuoti susitikti „Lazdynų“ restorane. Ten – grupė žaidėjų. Sako – kuriam rinktinę. Ar sutinkat būti treneriu? Jie paskui LFF prezidentą Vytautą Dirmeikį įkalbėjo – sako: dirbam su Liubinsku,“ - specialistas pasakojo, kaip būnant ne kokiuose santykiuose su LFF vadovu, 1991-aisiais jis tapo rinktinės treneriu.
Pradžia buvo sunki. Ir ne vien dėl futbolo priežasčių. Į tarptautinį futbolą sugrįžusi Lietuva galėjo nukentėti dėl biurokratinių dalykų.
„1992 metais – pirmos oficialios rungtynės. Reikia vykti į Belfastą. Nėra lietuviškų pasų... Kadangi vidaus reikalų ministras buvo mano žemietis, tai paskutinį pasą Gintarui Staučei išdavė kažkur pusę dviejų nakties. Nes buvo tam tikrų jėgų boikotas: kad nepadarytų pasų ir kad mes neišskristume. Kažkam tai buvo reikalinga,“ – mano A. Liubinskas.
Šiaurės Airijoje Lietuvos rinktinė sužaidė 2:2. Grįžtant futbolininkai sukūrė kreipimąsi į federaciją – jie nori žaisti tik treniruojami A. Liubinsko.
„Su Dirmeikiu buvo paliaubos. Po to konfliktas vėl įsiplieskė...“ – prisiminė treneris.
KONFLIKTAS. Kuriama Lietuvos rinktinė iš pradžių buvo komanda, kurios žaidėjai ne visada stengdavosi suvažiuoti iš savo klubų, rezultatai nebuvo tokie, kokių laukė futbolo gerbėjai. Iki 1994 metų -jų rudenį Lietuvos rinktinė per trejas rungtynes išvykose su ukrainiečiais, kroatais ir slovėnais laimėjo dvi pergales. Ir atsirado šansai patekti į Europos pirmenybių finalinį etapą.
Būtent tada (1995-ųjų pradžioje) A. Liubinskas, po eilinio konflikto su V. Dirmeikiu, buvo atleistas.
Būdamas LFF prezidento „juoduosiuose sąrašuose“, A. Liubinskas ilgą laiką buvo, kaip jis pats sako, „izoliuotas nuo futbolo“. Pirmas išdrįso Panevėžio „Ekranas“. Jis pasikvietė A. Liubinską blogiausiais savo laikais, kai į Šiaulių „Karedą“ išėjus jo ilgamečiam treneriui Virginijui Liubšiui, grėsė net iškritimas iš aukščiausios lygos.
1996-ais A. Liubinskas tapo Šiaulių „Karedos“ strategu. Ir su ta komanda laimėjo Lietuvos čempionų vardus. „Bet kai klubo savininkai ėmė kištis į patį futbolą, pagalvojau: nori, tegu patys treniruoja. Ir grįžau į Vilnių,“ – prisimena A. Liubinskas.
SUGRĮŽIMAS. 10 metų jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje. Kuravo sportą.
“2002-aisiais paskambino naujasis LFF vadovas Liutauras Varanavičius. Pasiūlė treniruoti jaunimo rinktinę,“ – teigė A. Liubinskas.
Nuo 2003-ųjų jis vėl tapo pagrindinės Lietuvos rinktinės galva. Šį kartą komandą treniravo iki 2008-ųjų.
Dėl pagrindinio darbo savivaldybėje A. Liubinskui teko su rinkine atsisveikinti antrą kartą: „Prieš rungtynes su Belgija skambina man viena žurnalistė: kaip jūs dirbat du darbus? Taip ir dirbu, jūs tik dabar pastebėjote? Svarstė po to ir etikos komisija. Nutarė, kad galima derinti dirbant federacijoje pagal autorinę sutartį. Vis vien – nervinė įtampa, teko kažko atsisakyt“.
SVETUR. Vėl ėmęsis vaikų treniravimo, A. Liubinskas tuo pačiu metu Kijeve įgijo trenerio „Pro“ licenciją, leidžiančią dirbti užsienyje. Jau Kijeve būnant su juo pradėjo derybas „Lviv“ komanda. 2010 metais jis ėmė treniruoti šį klubą. Tačiau ekipa turėjo didelių finansinių sunkumų.Tad treneris grįžo į Lietuvą.
Po pusės metų be rimto darbo A. Liubinskas išvyko į Kazachstano Kzyl Ordos „Kaisar“ komandą, kurioje dirba iki šių metų sezono pabaigos.
„Kažkada buvau jauniausias treneris SSRS, dabar – vyriausias Kazachstane,“ – šyptelėjo solidų trenerio darbo stažą turintis A. Liubinskas, galintis pasigirti ir solidžia tėvystės patirtimi.
Pirmoje santuokoje jis su žmona susilaukė dukterų Eglės ir Žvilės bei sūnaus Algimanto, o dabartinė gyvenimo draugė Dainora pagimdė treneriui sūnų Almantą.
Algimantas Liubinskas
Gimė 1951 lapkričio 4 d., Kybartuose
1973 baigė LVKKI
1987 baigė Maskvos aukštąją trenerių mokyklą
1971-1972 sezono Lietuvos ledo ritulio čempionas.
1967-1968 žaidė Kybartų „Sveikatoje“
1973-1974 žaidė Vilniaus „Žalgiryje“
1983-1985 „Žalgirio“ vyr. treneris
1988 Dakos „Abahani Limited“ (Bangladešas) vyr. treneris
1991-1995 ir 2003-2008 Lietuvos rinktinės vyr. treneris
1996 Panevėžio „Ekrano“ vyr. treneris
1996-1997 Lietuvos čempionės Šiaulių „Karedos“ vyr. treneris
1997-1998 Vilniaus „Panerio“ vyr. treneris
1998 Baltstogės „Jagielonia“ (Lenkija) vyr. treneris
2002-2003 Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris
2010 „Lviv“ (Ukraina) vyr. treneris
2011 Kzyl Ordos „Kaisar“ (Kazachstanas) vyr. treneris
Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
.png)
