Vandensvydininkų metai nesendina

Lietuvoje pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“  klubo sportininkai, kurie 1931 m. rugpjūčio 9 d. sužaidė pirmąsias rungtynes su dviem komandomis iš Mažosios Lietuvos. Nuo tada pradėtas rašyti šios sporto šakos istorijos metraštis.

Paminėti jubiliejaus į Vilnių suvažiavo vandensvydininkai iš  visos Lietuvos. Atvažiavo ir svečių. Ilgiausiai kelionė tęsėsi Baltarusijos atstovams, kurie užtruko net ... 12 valandų. Išvažiavo 5 val. ryti, o po didelių eilių prie pasienio zonos kavinėje pasirodė tiktai, prasidėjus iškilmingam minėjimui.

Iškilmėse dalyvavo ir Rusijos vandensvydžio rinktinės antrasis treneris Borisas Uchovas, kuris glaudžiai
bendradarbiauja su Lietuvos vandensvydžio federacija, taip pat  delegacijos iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos.   

Lietuvos vandensvydžio federacija pagamino jubiliejinius atminimo medalius, ženkliukus, buvo išleista žurnalisto Vytauto Žeimanto knygelė  „Vandensvydis Lietuvoje“ (2001-2011 m.), kuri teko kiekvienam, kuris dalyvavo iškilmingame vakare. .

Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas, UAB „Baltic Amadeus“  prezidentas Viktoras Tonkichas pavydžiai stebėjosi, kad salėje matė  tiek daug garbaus amžiaus žmonių, kuriuos sieja vanduo ir graži sporto šaka – vandensvydis.

„Vandensvydis – komandinis žaidimas, jis vienija stiprius, valingus, ištvermingus žmones, kurie visur – ir vandenyje, ir gyvenime – pasižymi draugiškumu, susitelkimu. Vandensvydžio ištakos – ne tiktai praėjusiame šimtmetyje, bet ir tūkstantmetyje“ – sakė V. Tonkichas.

Ne vienas tų, kurie žaidė vandensvydį, tapo žinomais Lietuvos politikais, diplomatais, gydytojais, verslininkais, menininkais, mokslininkais. Tą praėjusio šeštadienio vakarą jie buvo visi kartu. Kiek pavėlavęs, atskubėjo ir Europos parlamento narys Justas Paleckis, kuris savo jaunystės metais buvo vienas geriausių mūsų šalies vartininkų ir gali pasigirti daugybe mirtinų progų, kurias jam pavyko atremti.

Garsus onkologas chirurgas Algimantas Mudėnas, kuris šią vasarą  skaitė pranešimą Honkonge ir sulaukė daug gerų atsiliepimą, didžiuodamasis sakė, kad jis vandensvydį aktyviai žaidė iki 52 metų! O ir dabar su juo negali išsiskirti – kai tiktai atsiranda galimybė, skuba į baseiną ir žaidžia su bendraminčiais.

„Turiu nemažai operacijų, tenka joms ir asistuoti, darbas atsakingas, todėl labai vertinu kiekvieną minutę, praleistą su buvusiais kovų draugais. Metai bėga, mes nejaunėjame. Pamatęs senus kovų draugus, dabar pajutau, kad, kuo toliau, tuo labiau mes mylime savo jaunystėje pamėgtą vandensvydį!“, – kalbėjo A. Mudėnas.



Vakare, kurį vedė Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda,  susitiko buvę LVF prezidentai Kalikstas Paulauskas, Leonas Klimavičius, Juozas Širvinskas, Jonas Liubertas, legendiniai vandensvydžio treneriai Bronius Putrimas ir Jonas Čirūnas bei iš jų patirties pasisėmęs ir dabar Vilniuje sėkmingai dirbantis Nerijus Papaurėlis, kurie turėjo apie ką pasikalbėti.

Jubiliejiniame vakare dalyvavo ir buvęs Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų  bylų skyriaus pirmininkas, o dabar išėjęs į užtarnautą poilsį Vladas Nikitinas, kuriam vandensvydis yra artima ir miela sporto šaka. Kaip ir jo sūnui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento  direktoriui Viliui Nikitinui – bendrovė remia vandensvydį, ir direktorius iš arčiau susipažino su tais, kurie visą gyvenimą praleido vandensvydyje. Juos LVF apdovanojo atminimo medaliais bei padėkomis.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, sveikindamas darnią vandensvydininkų šeimą su jubiliejumi, sakė, kad Federacijos 80 metų jubiliejus – tai kiekvieno vandensvydininko, trenerio, teisėjo nuopelnas, ir linkėjo šią sporto šaką ilgai nešioti savo širdyje.

Federacijai jis įteikė skulptūrą „Nikė“, KKSD atminimo medalius – Viktorui Tonkichui, Rolandui Vizgirdai, Robertui Petkevičiui, Valdui Zarembai ir kitiems, o padėkas – treneriams Jonui Čirūnui, Nerijui Papaurėliui, Valerijui Cariovui, Artūrui Šimanskui, Tadui Pašukui, Erikui Skyriui, Artūrui Radzevičiui, Vitalijui Alekperliui, Broniui ir Liudui Putrimams, buvusiems Federacijos prezidentams Leonui Klimavičiui, Jonui Liubertui, kuris LVF vadovavo net 13 metų, Juozui Širvinskui.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, „Žalgirio“ sporto draugijos prezidentas Vytas Nėnius atkreipė dėmesį į tai, kad vandensvydis Lietuvoje – garbinga sporto šaka, turi daug gerbėjų. Ir nors Lietuvos vandensvydininkai nedalyvavo nė vienose olimpinėse žaidynėse, tačiau tikėtis, kad kada nors jie tai padarys, reikia. Vandensvydį pradėjo žaisti ir moterys, o V. Nėniaus palinkėjimas buvo, kad Lietuvoje būtų vienas vandensvydis.

„Žalgirio“ sporto draugijos padėkos ženklus-lėkštes jis įteikė Federacijai ir Rolandui Vizgirdai,o padėkas – Rimantui  Tonkūnui, Justui Paleckiui, Algirdui Kaltanui, Nerijui Papaurėliui ir kitiems, o LTOK apdovanojimus – Federacijai, Viktorui Tonkichui, Juozui Širvinskui, Jonui Liubertui, Rolandui Vizgirdai.

Prieš  jubiliejaus iškilmes Lazdynų plaukimo baseine vyko tradicinės, jau devintosios „Žalgirio“ taurės varžybos, kurios žaidė mūsų veteranų komandos, o žadėję į varžybas atvykti estai baseine taip ir nepasirodė. Nugalėtojais tapo Kauno „Lt 60+“ (50+ m.) Vilniaus „Biogra“ (40+m.).

Vandensvydininkams taip buvo įteiktos Vilniaus savivaldybės padėkos, Lietuvos vandensvydžio federacijos specialiai pagaminti atminimo medaliai ir knygelės „Vandensvydis Lietuvoje“, asociacijos „Sportas visiems“, Alytaus sporto ir rekreacijos centro, VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro dovanos.  Vandensvydininkams padainavo operos solistas Arvydas Markauskas.