Mūza ilsisi žaidžiant smiginį

Dailininkas, skulptorius ir restauratorius Konstantinas Navasaitis dar negali atsikvėpti, nors naujausioji įspūdinga paroda “25+10” jau atidaryta, interviu išdalyti, puikūs atsiliepimai ir gimtadienininiai sveikinimai priimti. (Skulptūros paroda  “25+10” vyksta B.Grinevičiūtės bute-muziejuje „Beatričės namai“, A.Vienuolio g. 12-1, Vilnius, iki spalio 20 d.)

Menininkas ir toliau dirbtuvėse praleidžia ne ką mažiau laiko. Tik steką rankose pakeitė smiginio strėlytės. Dirbtuvėse jis įsirengęs ne tik savo kūrybos bazę, bet ir treniruočių vietą. K.Navasaitis intensyviai rengiasi kitą savaitgalį Trakuose vyksiančioms pasaulio smiginio reitingo varžyboms - atvirajam Lietuvos smiginio čempionatui, į kurį jau užsiregistravo žaidėjų iš 10 šalių. „Nežinau, smiginis mano kūrybai kenkia ar padeda, bet laiko jai mažiau lieka“, - sakė vilnietis.

K. Navasaitis yra įgijęs Vilniaus dailės akademijos skulptūros ir restauracijos specialybes. Pirmasis itin gerai įvertintas jo kūrinys - skulptūros darbas „Rodyklės“, kuris nuo 2003 metų puošia Vilniaus „Pasakų parką“. Ši skulptūra įvertinta LRS padėkos raštu. Metus K.Navasaitis yra kūręs ir darbus eksponavęs Danijoje, prestižiniuose parodų rūmuose „Sharlotenburg“. Iš konkursinei programai pasiūlytų įvairių autorių kūrinių tuomet buvo atrinkta apie 300, tarp jų ir du lietuvio tapybos darbai.

„Smiginį pradėjau žaisti dar būdamas vaikas. Neturėjau nei taikinio, nei strėlių, tai strėles pasidariau iš mamos siuvimo adatų, degtukų ir popieriaus, surišau su siūlais,tepiau klijų, o kai pastebėjau, kad per lengvos, užvyniojau vielos. Ant kambario durų nusipiešiau taikinį, kaip aš jį įsivaizdavau, ir sau smagiai žaidžiau“, -  pasakojo K.Navasaitis, kaip jau vaikystėje jam pravertė tapybos talentas. Už sugadintas duris jis, aišku, gavo nuo mamos pylos, bet noras žaisti nedingo.

Menininkas susirado plačią lentą ir ant jos nusipiešęs taikinį pritvirtino prie durų. „Tada vėl ėmiau mėtyti. Šį kartą - ne tik strėlytes. Viską: vinis, peilius... Tačiau ne visuomet pataikydavau į lentą. Kliūdavo ir durims, ir sienoms, ir šie mano žaidimai buvo uždrausti“, - prisiminė smiginio mėgėjas.

irmąjį  gamyklinį smiginio taikinį ir strėles K.Navasaitis įsigijo iš draugo, kai šie jam jau pabodo. Vilnietis buvo susidomėjęs ir šaudymu iš mažo kalibro pistoletų. „Ir man neblogai sekėsi, bet treniruotės ėmė dubliuotis su pamokomis mokkyloje bei užsiėmimais dailės mokykloje, tad teko atsisakyti,- sakė K.Navasaitis.
O prieš aštuonerius metus smiginis jam tapo savotiška antialkoholine priemone. „Bare „Apuokas'' mes dažnai su draugais rinkdavomės aptarti dienos reikalų. Vieną dieną ten atsirado elektroninis smiginio aparatas. Tad smiginis buvo kaip išgelbėjimas nuo gėrimo, nes perpus mažiau laiko lieka kilnot bokalui, ir dar proga pajudėti ne tik iki tualeto ir atgal“, - juokėsi K.Navasaitis.



Ilgainiui „Apuoke“ prie aparato nutįso eilės norinčių pažaisti. Čia pradėti rengti pramoginiai smiginio turnyrai. „O oficialias taisykles (tikslus atstumas iki taikinio, kad reikia žaisti su dvigubu uždarymu ir panašiai) sužinojom tik tuomet, kai į vieną tokį turnyrą atėjo sporto klubo „Vilniaus legionas“ vadovas Erikas Mačiūnas ir pakvietė į savo klubo varžybas“, - prisiminė menininkas. Tačiau klasikinis smiginis, kai mėtoma į plaušinį taikinį, o ne į elektroninį, nors yra populiaresnis, bet turi „trūkumų“.

Vienas pradedančių smiginio žaidėjų siaubų yra skaičiavimas mintinai. „Man buvo šokas.  Buvau visiškai pamiršęs, kaip reikia sudėti atimti. Kai naujokai skaičiuoja ir vis klysta, vieni žaidėjai pyksta, kiti draugiškai padeda, bet stengiausi ir per porą mėnesių matematiniai įgūdžiai buvo ištobulinti, ir ta problema nuėjo į praeitį. Bet atsirado kitokių problemų – išankstinių baimių, kad va prieš tą tai jau tikrai pralošiu. Netrukus susidūriau su pernelyg dideliu pasitikėjimu savimi. Dariau neblogą progresą, ėmiau neįvertinti priešininkų ir žaidžiau pernelyg atsipalaidavęs“, - vardijo K.Navasaitis.

Jis taip įsitraukė į smiginį, kad turnyruose dalyvaudavo keturis kartus per savaitę. Dabar sumažino iki karto per savaitę. K.Navasaitis ne tik pats žaidžia, bet ir moko kitus. Vilniaus dailės
akademijoje rengia smiginio užsiėmimus pradedantiesiems ir nori suorganizuot tarpuniversitetinį smiginio čempionatą. Prano Gudyno restauravimo centre taip pat yra pakabinta daug taikinių, kad kol džiūsta dažai, nereikėtų nuobodžiauti.

Atvirojo Lietuvos smiginio čempionato asmeninė rungtis įtraukta į  Pasaulio smiginio federacijos (WDF) bei prestižinės Britų smiginio organizacijos (BDO), o taip pat Baltijos, Latvijos ir Lietuvos reitingus. Varžybos vyks spalio 21-23 d. Trakuose esančiame centre “Trasalis – Trakai Resort & SPA”.