Jubiliejuje - kelių kartų vandensvydininkai

Spalio 15 d. 17 val. Vilniuje, kavinėje „Rasos virtuvė“ vyks Lietuvos vandensvydžio 80 m. jubiliejinis vakaras. Iškilmėse tikimasi dalyvaus daugiau kaip 100 įvairių kartų vandensvydžio entuziastų. Lietuvos vandensvydžio federacija šiam neeiliniam įvykiui kruopščiai rengiasi.

Pagamino jubiliejinius medalius, Garbės raštus, ženkliukus, planuoja išleisti žurnalisto Vytauto Žeimanto leidinį apie pastarųjų 10 metų Lietuvos vandensvydžio nueitą kelią (iki 2001 m. istorinė knygutė buvo išleista) ir kuris bus įteiktas visiems šventės dalyviams.  
 

Vandensvydininkams padainuos operos solistas, didelis vandensvydžio mėgėjas Arvydas Markauskas. Vakaras žada būti ilgas ir įdomus. 
 

Jubiliejaus išvakarėse pakalbinome Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinį sekretorių Rolandą Vizgirdą. 
 

Jubiliejus prasidėjo nuo pat pavasario – visas varžybas, čempionatus, tarptautinius turnyrus paskyrėme Lietuvos vandensvydžio federacijos 80 metų jubiliejui pažymėti. Visur buvo pažymima, kad šie metai Lietuvos vandensvydžiui – jubiliejiniai. Iškilmes iš pradžių norėjome rengti Klaipėdoje vasarą, tačiau vėliau jas nukėlėme į spalio mėnesį ir sutapatinome su „Žalgirio“ draugijos veteranų mini varžybėlėmis.
 

Per jubiliejų laukiame Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Maskvos vandensvydžio vadovų, kurie atvyks mūsų pasveikinti. Estai atsiveš ir savo senjorų komandą, kurioje aštuoni vandensvydininkai nuolat dalyvauja pasaulio veteranų, kuriems jau 60 metų,  čempionatuose. Nors Estijoje ir Latvijoje nėra gerų komandų, tačiau jų sportą garsina veteranai. 
 

Estai turi ir Maskvos olimpinį čempioną Rysmaną, kuris dabar gyvena ir dirba Maskvoje. Į jubiliejinį minėjimą pakvietėme ir olimpinių čempionų trenerius, mūsų komandų vandensvydininkus. Pakvietėme ir 2007 m. įsikūrusios Lietuvos vandensvydžio lygos komandas, kurios dalyvauja savajame čempionate. 
 

Pagal įstatus mes vadinamės Vandensvydžio sporto federacija, o jie įkūrė Lietuvos vandensvydžio federaciją ir dėl vieno žodžio klaidina mūsų sporto visuomenę, iškyla daug neaiškumų. Kai du vyrai įsimyli vieną moterį, tai jie turi dėl ko kovoti. O kai įsimyli vieną ir tą pačią sporto šaką, tai ar verta dėl to konkuruoti ir kautis. Reikia dirbti išvien, o nedrumsti Lietuvos vandensvydžio ramybės. 


 

Pakviesti ir į jubiliejinį vakarą žadėjo atvykti Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis, istorikas profesorius Romas Batūra, diplomatas Rimantas Juozapas Tonkūnas, garsūs chirurgai Rimantas Norkūnas ir Algirdas Mudėnas, kiti garbingi žmonės, kurie visą gyvenimą puoselėjo vandensvydį ir buvo su mumis.  
 

Gyvi visi mūsų federacijos prezidentai – KTU profesorius Kalikstas Paulauskas, kuris praėjusiais metais minėjo savo garbingą 80 metų jubiliejų, Leonas Klimavičius, kuris federacijai vadovavo septintame dešimtmetyje, federacijos garbės prezidentas, UAB „Paroc“ generalinis direktorius Jonas Liubertas, buvęs Kultūros viceministras ir Operos ir baleto teatro direktorius kompozitorius Juozas Širvinskas bei dabartinis mūsų federacijos prezidentas, UAB „Baltic Amadeus“ prezidentas Viktoras Tonkichas. 
 

Susirinks įvairių kartų vandensvydininkai, kuriems nuo 30 iki 80 metų. Iškilūs mūsų vandensvydininkai, federacijos prezidentai, buvę ir dabar esantys Lietuvos rinktinių treneriai, jubiliatai bus apdovanoti Kūno kultūros ir sporto departamento medaliais, iškilmėse dalyvaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, „Žalgirio“ sporto draugijos, miestų sporto skyrių vadovai, kurie irgi apdovanos vandensvydžio entuziastus, rėmėjai.  
 

Su mumis bus ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, kuris pažadėjo skirti trenerio etatą. Elektrėnuose pasirengęs dirbti žymaus vandensvydininko trenerio Broniaus Putrimo sūnus Liudas. Elektrėnų komanda antrus metus iš eilės per Lietuvos čempionatą tapo prizininkais, nors jų komandoje elektrėniškių dar nėra, tačiau ateityje tikrai bus. 
 

Mano karta puikiai atsimena rusų posakį, kad be vandens - nei ten, nei ten. Mus vienija vanduo, kurio trauka yra didžiulė. Net ir nežinau, kiek žmoguje yra vandens, 90 proc. tai tikrai. Daugiau  nei arbūze. Tas, kas ateina į mūsų šeimą, visą gyvenimą atsimena, kad jis buvo vandensvydininkas ir tuo labai didžiuojasi. 
 

Vandensvydį penkerius metus žaidė ir šviesaus atminimo Prezidento Algirdo Mykolo anūkas Dominykas Mertinas, kuris tapo Lietuvos jaunučių ir jaunių čempionatų  prizininku, garsus dainininkas, Lietuvos jaunių čempionas ir rinktinės kapitonas Alanas Chošnau. Prie vandensvydžio buvo prisilietęs Lietuvos liaudies dailininkas Stasys Krasauskas, buvęs Seimo narys Kęstutis Gaška. 
 

Mes visi nuoširdžiai draugaujame iki šių dienų, su malonumu prisimename jaunystę, savo trenerius, įsimintinus varžybų momentus, nuotykius, kurie pas mus, vandensvydininkus, visada būna išskirtiniai. Ir jeigu yra ką papasakoti, viskas prasideda nuo klausimo: „Ar atsimeni, kaip ...?“. Vėl viskas atgimsta, tai mus ir vienija. 
 

Niekas iš vandensvydžio pinigų neuždirbo, tačiau ši sporto šaka mus visus suvienijo. Gaila, kad dabar 80 metų proga per mikrofoną nebus galima pasigirti, kad šalyje atsirado daugiau baseinų. Jų tiktai mažėja. Buvęs Kauno „Pluošto“ baseinas didelį nerimą kelia jau 20 metų, dabar jis turi vadintis „Girstučio“ kompleksu. 
 

Šiemet lapkričio mėnesį planavome į Kauną pakviesti Europos vandensvydžio federacijos komisarą, kad gautume gero lygio varžybų. Deja, ... Šiemet gerai surengėme Europos jaunių čempionato atrankos varžybas, kurios pas mus vyko pirmą kartą. Tarptautinė federacija jas puikiai įvertino, iš dešimties balų mums parašė devynis – tai puiki dovana mūsų 80 metų jubiliejui, sulaukėme nemažai pagyrimų, apdovanojimų.
 

 2010 m. sėkmingai surengėme Europos šiaurės šalių jaunimo ir jaunių čempionatą. Mūsų jauniai, treniruojami Nerijaus Papaurėlio, tapo čempionais, o jaunimas buvo antras. Dabar ieškome pinigų jaunimą lapkričio mėnesį išvežti į  analogiškas varžybas Danijoje.  
 

Labai daug. Jeigu Lietuvoje būtų geros sąlygos sportuoti ir mokytis, manau, kad mūsų rinktinė galėtų būti tokio meistriškumo kaip Baltarusijos ar Ukrainos. Vienas geriausių Europos jaunimo žaidėjų Edgaras Asajavičius žaidžia ir mokosi Amerikoje,  tenai rungtyniauja ir rezultatyvusis Algirdas Skukauskas, vidurio puolėjas Michailas Lapida, Lenkijoje žaidžia Janas Bakula, Anglijoje – Vytautas Liubertas, Airijos čempionu tapo Airijos čempionu. 
 

Jeigu jie visi gyventų Lietuvoje, turėtume puikią rinktinę, kuri galėtų gerai   rungtyniauti Europos šalių taurių varžybose, čempionatų atrankos varžybose.