Marytė Marcinkevičiūtė 2011 m. rugsėjo 8 d. 11:09 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Sėkmę garantuoja lietuviški irklai

Bendra Lietuvos ir Vengrijos įmonė „Brača-Sport“, šiemet švenčianti savo veiklos 20-metį, gamina irklus, su kuriais iškovojama daugiausia medalių

Su "Brača-Sport" irklais pergales skina R. Labuckas ir T.Gadeikis.
EPA-Eltos nuotr.
Su "Brača-Sport" irklais pergales skina R. Labuckas ir T.Gadeikis.
   

Bendrovė „Brača-Sport“ garsi visame pasaulyje. Jos gaminamais baidarių ir kanojų irklais naudojasi patys geriausi planetos irkluotojai. Įmonei nuo pat jos įsikūrimo vadovauja daugkartinis šalies irklavimo čempionas Arūnas Tomkevičius.

„Dvidešimtmetis atėjo labai greitai, atrodo, tik vakar pradėjome savo veiklą, o jau aplankė ir pirmoji graži sukaktis. Iš tikrųjų dirbame daugiau kaip 20 metų, tačiau oficialiai „Brača-Sport“ vardas įregistruotas 1991 m. gruodžio 11 dieną. Kaip ne bendra įmonė gyvuojame jau 24 metus. Nueitas ilgas ir sudėtingas kelias.

Pati pradžia mums buvo ne tokia lengva. Sportininkai nelabai tikėjo, kad kas nors iš Lietuvos gali pagaminti gerą produkciją. Tačiau visą laiką tikėjome tuo, ką darome. Nuolat tobulinome savo gaminius, diegėme pačias naujausias technologijas, irklams suteikėme sudėtingiausių mechaninių ypatybių. Irkluotojai pamažu pradėjo pasitikėti mumis ir pasitiki iki šiol“, – sako A. Tomkevičius.

Kuo labiausiai galite pasidžiaugti?
Malonu, kad net 80 proc. visų medalių per olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus laimima su mūsų gaminamais irklais. Buvome pasirašę sutartis su Atėnų, Pekino, o dabar ir su Londono olimpinių žaidynių rengimo komitetais. „Brača-Sport“ – vienintelė pasaulyje sportinius irklus gaminanti įmonė turi teisę atstovauti ir teikti servisą per Londono olimpines žaidynes.

Tai, be abejo, labai didelis mūsų darbo įvertinimas, didelis pasitikėjimas mumis. Esame oficialūs Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos partneriai, bet tai neturi nieko bendra su olimpinėmis žaidynėmis. Federacija tik rekomenduoja olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui, kuri įmonė, jų nuomone, yra pajėgi profesionaliai teikti tokias paslaugas.

Londono olimpinių žaidynių rengėjai išnagrinėjo tą pasiūlymą, buvo kreiptasi į mus pasirašyti sutartį. Ji buvo didelės apimties, numatyta daug įvairiausių niuansų.

Kas jūsų vadovaujamai bendrovei lėmė tokį didelį pripažinimą?
Jeigu taip būtų galima sakyti, esame absoliutūs pasaulio irklų gaminimo lyderiai. Žinoma, konkurentų turime, tačiau tikėjimas tuo, ką darome, ir sugebėjimas prieiti prie kiekvieno sportininko leidžia mums įsiveržti į pirmąsias gretas. Sportininkui geras irklas – be galo individualus dalykas. Kaip ir sportiniai bateliai, apranga.

Visiems sportininkams negali tikti toks pats irklas. Jų gaminame labai daug, apie 60 modelių, kurie vienas nuo kito kažkuo skiriasi. Kiekvienas sportininkas gali pasirinkti sau tinkamiausią irklą. Dirbame tik pagal užsakymus, irklai paprastai nėra parengiami iš anksto, nes jie turi skirtingas ypatybes.

Turime labai platų sutartinį tinklą visame pasaulyje, t. y. apie 60 platintojų visuose žemynuose. Jie surenka savo šalies tikslinę informaciją apie rinktines ir geriausius irkluotojus, tada ją perduoda mums. Tiems sportininkams parengiame pasiūlymų, rekomendacijų, pavyzdžių. Jie testuoja ir, jei viskas tinka, gauname užsakymus.

Kokius irklus gaminate?
Jų pasirinkimas labai didelis. Tai – baidarių ir kanojų, baidarių ir kanojų irklavimo slalomo, masinio irklavimo, akademinio irklavimo (pavienio ir porinio) irklai. Akademinio irklavimo srityje konkuruojame su amerikiečių ir australų bendrovėmis.

Šiandien mūsų naujausi modeliai susilaukia didelio susidomėjimo, nes yra netradiciniai menčių sprendimai. Geriausios pasaulio irklavimo komandos, dalyvausiančios Londono olimpinėse žaidynėse, jau užsisakė iš mūsų ir įsigijo po keletą komplektų paties naujausio modelio irklų.

Per sezoną visuose pasaulio kraštuose rengiame iki 25 parodų ir pristatome savo naujoves. Per metus pagaminame apie 20 tūkst. irklų, kuriuos tiekiame savo platintojams, neužsiimame jokia kita prekyba.

Nuolat dalyvaujame pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, visą laiką stebime irklavimo tendencijas, stengiamės jausti mados pulsą.

Kiek įmonėje dirba žmonių?
Pačioje įmonėje – šešiasdešimt. Tačiau visame pasaulyje mūsų sistemoje dirba apie 200 žmonių. Platintojai nėra mūsų padaliniai, nors jie turi mūsų vardą, bet yra atskiri vienetai, iš dalies ir priklausomi, ir nepriklausomi. Platintojus riboja griežtos sutartys, jie negali daryti to, ką nori. Yra apibrėžtos sąlygos, kokiomis jie turi teikti mūsų paslaugas.



Jūs pats anksčiau buvote baidarininkas, ar teko dalyvauti ir pasaulio čempionatuose?
Neteko. Mane treniravo puikūs irklavimo specialistai Teresė ir Juozas Gedminai. Du kartus (1983–1984) tapau SSRS baidarių irklavimo čempionu. Tačiau 1985 m. tuometis SSRS sporto komitetas išleido įsakymą, kad vyresni nei 21 metų sportininkai nebegali atstovauti savo respublikų rinktinėms.

Tai man užkirto kelią į tarptautinę areną. Daug gerų to meto SSRS sportininkų pačiame jėgų žydėjime buvo priversti baigti sportinę karjerą. Iš tos kartos irkluotojų tik Artūras Vieta pratęsė sportinį kelią.

Palaukė kurį laiką, tas eksperimentas nepasiteisino, ir įsakymas buvo atšauktas. Visa mano karta taip baigė aktyvųjį sportą. Tie sportininkai, kurie anksčiau buvo mano varžovai, dabar yra įvairių šalių rinktinių treneriai, su jais dažnai matausi per pasaulio čempionatus, įvairias stambias tarptautines regatas. Mažai kas pasikeitė. Tik gal labiau visi pražilome... (Šypsosi.)

Kaip kilo idėja įkurti bendrą Lietuvos ir Vengrijos įmonę „Brača-Sport“?
Tada daug važinėdavau po tarptautines varžybas ir matydavau, kaip irkluotojams reikalingas geras sportinis inventorius ir su kokiomis problemomis susiduriame dėl inventoriaus stygiaus. Kai baigiau sportinę karjerą, pradėjau galvoti, ką būtų galima padaryti, kad sportinis inventorius būtų daug geresnis.

Kilo minti jį tobulinti. Susibūrė gera komanda, ir savo svajonę sėkmingai įgyvendinome. Tai parodė laikas ir įvykiai. Mūsų komandoje yra ir buvusių irkluotojų, kurie kad ir nepasiekė didelio meistriškumo, bet buvo ir dabar yra geri inžinieriai. Pritraukėme gerų irkluotojų ir inžinierių iš Vengrijos, su jais įkūrėme bendrą įmonę ir pasiekėme gerų rezultatų.

Vengrai savo laiku mums padėjo įveikti barjerą, kad sportinis inventorius, pagamintas Rytuose, negali būti geras. Keli aukšto meistriškumo Vengrijos irkluotojai išbandė mūsų sportinį inventorių ir, irkluodami mūsų gamybos irklais, pasiekė daug įspūdingų pergalių. Visas pasaulis atkreipė į tai dėmesį ir pradėjo domėtis „Brača-Sport“ gaminamais irklais.

Ką dabar jums duoda vengrai?
Kaip ir ankstesniais metais, praktiškai nieko. Tačiau tas nedidelis tramplinas padėjo įveikti nepasitikėjimą, kad nedidelė Lietuvos įmonė gali pagaminti ypač aukšto lygio produkciją. Todėl šiek tiek pasinaudojome vengrų vardu. Tai nebuvo vengriškas gaminys, bet buvo bendra įmonė.

Kai Lietuvos ir Vengrijos įmonė bendra, tada irkluotojams drąsiau naudoti produkciją. Irklus gaminame iš anglies pluošto, kuris anksčiau buvo naudojamas karinei pramonei ir kosmosui tyrinėti. Tačiau šiandien ši mūsų pačių gaminama žaliava yra plačiai naudojama gaminant sportinį inventorių.

Irklai nėra mūsų pagrindinis užsiėmimas. Jau prieš 15 metų kryptelėjome į pramonę. Norint pagaminti gerą sportinį inventorių, neužtenka parduotuvėje nusipirkti kokio nors standartinio anglies pluošto. Kad pagamintum nestandartinį inventorių, reikia ir nestandartinių žaliavų.

Todėl ir gimė idėja, kad, norint užimti lyderio pozicijas, reikia patiems gaminti žaliavą, iš kurios daromi irklai. Jau 15 metų sportinio inventoriaus gamintojams tiekiame anglies pluošto žaliavą.

Labai populiarios tapo „Brača-Sport“ baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybos, per kurias nugalėtojams įteikiate irklų. Kiek kasmet jų dovanojate sportininkams?
Šiemet per savo taurės varžybas – 12 irklų, kurių vienas pasaulio rinkoje kainuoja daugiau kaip tūkstantį litų. Juos gavo visi sportininkai, tapę nugalėtojais vienviečių baidarių ir kanojų skirtingų nuotolių lenktynėse. Kitąmet varžybų programoje bus ir dviviečių varžybos. Dvylika metų remiame ir L. Kaminskaitės taurės varžybas, nugalėtojoms įteikiame porinius ir vienviečių irklus.

Lietuvos irklavimo federacija ir sporto klubai neturi galimybės nupirkti kokybiškų irklų, koks yra jaunimo poreikis. Todėl ir stengiamės padėti sportininkams.

Spalio 13 d. jums sukaks 50 metų. Gal ta proga gims kokios naujos irklavimo varžybos?
Gal surengsime kokį nors žiemos čempionatą. Žinoma, ne ant vandens, bet su specialiais treniruokliais, kuriais prekiaujame. Atstovaujame vienai didelei austrų bendrovei, kuri gamina ypač specifinius treniruoklius. Ir ne tik baidarių ir kanojų irklavimo, bet ir dviračių, plaukimo sporto.
Bendraudami su austrais, sukūrėme unikalių modelių, kuriems analogų pasaulyje nėra. Turime teisę jais prekiauti visame pasaulyje ir dabar tuos treniruoklius pristatome.

* * *

„Brača-Sport“
Bendra Lietuvos ir Vengrijos įmonė įkurta 1991 m.
Nuo to laiko iki 2010 m. per 15 baidarių ir kanojų irklavimo pasaulio čempionatų ir 5 olimpines žaidynes su „Brača-Sport“ irklais buvo iškovota 264 aukso, 279 sidabro ir 280 bronzos medalių.
1991 m. pasaulio čempionate su „Brača-Sport“ irklais iškovoti keturi medaliai (du aukso, po vieną sidabro ir bronzos). Tai sudarė 5,5 proc. viso medalių skaičiaus.
2010 m. pasaulio čempionate su „Brača-Sport“ irklais iškovoti 68 medaliai (22 aukso, 24 sidabro, 22 bronzos). Tai sudarė 78,2 proc. visų medalių skaičiaus.

 



Daugiau naujienų iš kategorijos Kitas sportas
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas