Jolanta Mockevičienė | 2011 m. rugsėjo 6 d. 13:40 |
![]() ![]() |
Lengvaatlečių dar laukia ir kovos, ir iškilmės
Lietuvos lengvaatlečiai iš pasaulio čempionato Tegu grįžo be medalių, bet rinktinės vyr. treneris Kęstutis Jezepčekas teigia, kad didelio nusivylimo nėra
![]() |
Sportininkai sugrįžo, tačiau ne visų lauks poilsis. Jau šiandien disko metikas Virgilijus Alekna išvyko į „Deimantinės lygos“ finalą Ciūriche, po to jis dar dalyvaus varžybose Vokietijoje, Kroatijoje ir Lenkijoje. Varžybose Italijoje rungtyniaus sprinteris Rytis Sakalauskas, kuris bėgs ir 200 m distanciją ir, jeigu gerai jausis, bandys gerinti Lietuvos rekordą.
Kristina Saltanovič rugsėjo 17 d. startuos Lietuvos 10 km ėjimo čempionate Druskininkuose. Kai kurie kiti mūsų sportininkai gal irgi bandys jėgas tarptautinėse varžybose. Sezonas dar nesibaigia.
O kaip mūsų lengvaatlečių pasirodymą šiemetiniame pasaulio čempionate vertina Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris druskininkietis Kęstutis Jezepčikas?
„Prieš išskrisdamas į Pietų Korėją, sakiau, kad, jeigu trys mūsų sportininkai patektų į aštuntuką (tas vietas vertinu kaip prizines), o du į 16-uką, būčiau labai patenkintas. Šiuo požiūriu lūkesčiai kone išsipildė. Būtų buvusi fantastika, jeigu medalį būtų iškovojęs V. Alekna, kuris tam buvo pasirengęs.
Jeigu prieš čempionatą kas nors būtų pasakęs, kad 66 metrų užteks medaliui, o užteko 65.50, nedaug kas būtų tuo patikėję. Kodėl Virgis liko be medalio, priežastys įvairios. Viena jų gali būtų aklimatizacija, mūsų atletas į čempionatą atvyko tiktai, likus porai dienų iki disko metimo varžybų starto.
Sugrįžęs į namus, Virgis gerai jautėsi, dabar jis vėl susitiks su tais pačiais varžovais, tada ir bus galima daryti išsamesnes išvadas. Ta diena Tegu buvo ne jo, sportininkas neblizgėjo ir per kvalifikacines varžybas. Labai atkakli buvo septynkovininkių kova. Meistriškumu išsiskyrė tiktai dvi pirmąsias vietas užėmusios sportininkės, o nuo trečios iki dvyliktos vietų daugiakovininkės kovojo taškas į tašką.
Kova buvo lygi. A. Skyjytei rezervo yra, ji per bet kokio rango varžybas gali kovoti dėl medalio. Pirmąsias dvi rungtis Austra baigė idealiai, o per kitas, ypač stumiant rutulį, jai nepavyko savęs realizuoti. Tačiau turint mintyje tai, kad jinai į daugiakovę sugrįžo po poros metų pertraukos, tai jos pasirodymą vertinu gerai.
Jau kelerius metus iš eilės aštuntuke „apsigyvena“ ėjikė Kristina Saltanovič. Dabar skirtumas tiktai tas, kad jinai nedaug pralaimėjo planetos čempionei, o penktą vietą užėmusiai ėjikei – vos keliasdešimt sekundžių. Ėjime 20-40 sek. nieko nereiškia“, – sako K. Jezepčikas.

Keli mūsų lengvaatlečiai pasaulio čempionate dalyvavo po startų Universiadoje, ar varžybos netrukdė vienos kitoms?
Tie, kurie dalyvavo Universiadoje, jų pasirodymas pasaulio čempionate nebuvo idealus. Disko metimo sektoriuje paskutiniuoju, trečiu bandymu, į finalą pateko Zinaida Sendriūtė. Prieš čempionatą galvojau, kad jinai yra pajėgi patekti į finalinį aštuntuką. Tačiau Tegu per finalą jai nepavyko savęs realizuoti ir ji liko 12-a.
Universiadoje sidabro medalį pelnė 100 m bėgikas Rytis Sakalauskas, kuris pagerino Lietuvos rekordą. Jam teko net šešis kartus (100 ir estafetė 4x100 m) stoti į startą, iš sportininko tai pareikalavo nemažai jėgų. Kai jis atvyko į pasaulio čempionatą, sprinterio treneris Aleksas Stanislovaitis pasakė, kad iki atsigavimo jo mokinys gali pritrūkti vienos kitos dienos.
Nemanau, kad R. Sakalauskui nereikėjo dalyvauti Universiadoje. Reikėjo. Juk jis pelnė sidabro medalį, pasiekė Lietuvos rekordą. Tai geriau, nei pasaulio čempionate būtų užėmęs 12 -ą ar 16-ą vietas. Debiutavusiam čempionate buvusiam alytiškiui truputį pritrūko sėkmės.
Nemažai mūsų sportininkų užėmė 20-28-ą vietas, kaip vertinate jų pasirodymus?
Iš tos grupės lengvaatlečių save realizavo gal tiktai pirmą kartą čempionate dalyvavęs šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys (2.25), neturintis didesnės tarptautinių varžybų patirties ir užėmęs 20-ą vietą. Pasaulio čempionate dalyvavusi maratono bėgikė Diana Lobačevskė, nors ir buvo 25-a, tačiau įvykdė Londono olimpinių žaidynių A normatyvą. Tarp Europos bėgikių jos rezultatas buvo septintas.
Tačiau trys lengvaatlečiai ėjikai Neringa Aidietytė ir Tadas Šuškevičius bei dešimtkovininkas Darius Draudvila nebaigė varžybų. Šuolių į tolį sektoriuje nė vieno bandymo neatliko Povilas Mykolaitis, kuriam tereikėjo nušokti 8 m ir jis būtų rungtyniavęs finale. Nemaksimalus buvo Eglės Balčiūnaitės sezonas.
Artimiausiu metu daug stambių varžybų vyks Europoje, tai, tikriausiai, mūsų lengvaatlečiams bus paranku, nereikės spręsti aklimatizacijos problemų. Gal ir rezultatai bus dar geresni?
Turėtų. Europoje vyks Londono olimpinės žaidynės, po poros metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatas bus surengtas Maskvoje, o Universiada – Kazanėje. Dabar mus kritikuoja, kodėl neparvežėm medalio. Prie jų sporto mėgėjus pripratino Virgilijus Alekna. Tačiau medaliai per vieną dieną neatsiranda.
Tikrai tikiu, kad kada nors sugrįšime į medalių kelią. Mūsų jaunimas, dalyvaudamas pasaulio ir jaunimo čempionatuose, jau pelno medalių. Tačiau atėjus į suaugusiųjų rinktinę reikia kantrybės, kruopščiai padirbėti ketverius penkerius metus.
Ar gera buvo čempionato organizacija?
Viskas buvo labai gražu, puikus stadionas, aistringi sirgaliai, kurie gerai žino lengvąją atletiką ir gerbia visus lengvaatlečius. Iš ryto stadione dar būdavo tuščių vietų, o per vakaro kovas jos būdavo užpildytos. Čempionate netrūko staigmenų, daug pasaulio čempionų nepavyko apginti savo titulo.
Be medalių liko netgi kai kurios planetos lengvosios atletikos žvaigždės. Dažniausiai per čempionatus būna daugiau nusivylusių nei patenkintų, nenulijo ir pasaulio rekordais, kurių buvo pagerintas vienas – rekordiškai bėgo Jamaikos vyrai estafetę 4x100 m. Pasaulyje išaugo konkurencija ir geografija.
Savo pozicijas užleido Kinijos lengvaatlečiai, bet puikia pasirodė Rusijos ir Kenijos sportininkai, kurie komandų varžybose užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas, priekin praleidę tiktai amerikiečius. Net 60 lengvaatlečių delegaciją į čempionatą delegavo ukrainiečiai.
Mes žinojome, kur važiavome. Tačiau vis dėl to tikėjomės gal truputėlį geresnio mūsų lengvaatlečių pasirodymo. Save realizuoti galėjo mūsų antrasis ešelonas, kuriam atstovavo jauni sportininkai. Bet didelio nusivylimo nėra, negali teigti, kad kuris nors mūsų lengvaatlečių į pasaulio čempionatą atvažiavo nepasirengęs.
Šiemet Lietuvos lengvoji atletika švęs savo 90 metų jubiliejų, kur vyks iškilmės?
Palangos „Vanagupės“ viešbutyje rugsėjo pabaigoje. Renginys bus tikrai šventiškas ir labai gražus.
Kristina Saltanovič rugsėjo 17 d. startuos Lietuvos 10 km ėjimo čempionate Druskininkuose. Kai kurie kiti mūsų sportininkai gal irgi bandys jėgas tarptautinėse varžybose. Sezonas dar nesibaigia.
O kaip mūsų lengvaatlečių pasirodymą šiemetiniame pasaulio čempionate vertina Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris druskininkietis Kęstutis Jezepčikas?
„Prieš išskrisdamas į Pietų Korėją, sakiau, kad, jeigu trys mūsų sportininkai patektų į aštuntuką (tas vietas vertinu kaip prizines), o du į 16-uką, būčiau labai patenkintas. Šiuo požiūriu lūkesčiai kone išsipildė. Būtų buvusi fantastika, jeigu medalį būtų iškovojęs V. Alekna, kuris tam buvo pasirengęs.
Jeigu prieš čempionatą kas nors būtų pasakęs, kad 66 metrų užteks medaliui, o užteko 65.50, nedaug kas būtų tuo patikėję. Kodėl Virgis liko be medalio, priežastys įvairios. Viena jų gali būtų aklimatizacija, mūsų atletas į čempionatą atvyko tiktai, likus porai dienų iki disko metimo varžybų starto.
Sugrįžęs į namus, Virgis gerai jautėsi, dabar jis vėl susitiks su tais pačiais varžovais, tada ir bus galima daryti išsamesnes išvadas. Ta diena Tegu buvo ne jo, sportininkas neblizgėjo ir per kvalifikacines varžybas. Labai atkakli buvo septynkovininkių kova. Meistriškumu išsiskyrė tiktai dvi pirmąsias vietas užėmusios sportininkės, o nuo trečios iki dvyliktos vietų daugiakovininkės kovojo taškas į tašką.
Kova buvo lygi. A. Skyjytei rezervo yra, ji per bet kokio rango varžybas gali kovoti dėl medalio. Pirmąsias dvi rungtis Austra baigė idealiai, o per kitas, ypač stumiant rutulį, jai nepavyko savęs realizuoti. Tačiau turint mintyje tai, kad jinai į daugiakovę sugrįžo po poros metų pertraukos, tai jos pasirodymą vertinu gerai.
Jau kelerius metus iš eilės aštuntuke „apsigyvena“ ėjikė Kristina Saltanovič. Dabar skirtumas tiktai tas, kad jinai nedaug pralaimėjo planetos čempionei, o penktą vietą užėmusiai ėjikei – vos keliasdešimt sekundžių. Ėjime 20-40 sek. nieko nereiškia“, – sako K. Jezepčikas.

Keli mūsų lengvaatlečiai pasaulio čempionate dalyvavo po startų Universiadoje, ar varžybos netrukdė vienos kitoms?
Tie, kurie dalyvavo Universiadoje, jų pasirodymas pasaulio čempionate nebuvo idealus. Disko metimo sektoriuje paskutiniuoju, trečiu bandymu, į finalą pateko Zinaida Sendriūtė. Prieš čempionatą galvojau, kad jinai yra pajėgi patekti į finalinį aštuntuką. Tačiau Tegu per finalą jai nepavyko savęs realizuoti ir ji liko 12-a.
Universiadoje sidabro medalį pelnė 100 m bėgikas Rytis Sakalauskas, kuris pagerino Lietuvos rekordą. Jam teko net šešis kartus (100 ir estafetė 4x100 m) stoti į startą, iš sportininko tai pareikalavo nemažai jėgų. Kai jis atvyko į pasaulio čempionatą, sprinterio treneris Aleksas Stanislovaitis pasakė, kad iki atsigavimo jo mokinys gali pritrūkti vienos kitos dienos.
Nemanau, kad R. Sakalauskui nereikėjo dalyvauti Universiadoje. Reikėjo. Juk jis pelnė sidabro medalį, pasiekė Lietuvos rekordą. Tai geriau, nei pasaulio čempionate būtų užėmęs 12 -ą ar 16-ą vietas. Debiutavusiam čempionate buvusiam alytiškiui truputį pritrūko sėkmės.
Nemažai mūsų sportininkų užėmė 20-28-ą vietas, kaip vertinate jų pasirodymus?
Iš tos grupės lengvaatlečių save realizavo gal tiktai pirmą kartą čempionate dalyvavęs šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys (2.25), neturintis didesnės tarptautinių varžybų patirties ir užėmęs 20-ą vietą. Pasaulio čempionate dalyvavusi maratono bėgikė Diana Lobačevskė, nors ir buvo 25-a, tačiau įvykdė Londono olimpinių žaidynių A normatyvą. Tarp Europos bėgikių jos rezultatas buvo septintas.
Tačiau trys lengvaatlečiai ėjikai Neringa Aidietytė ir Tadas Šuškevičius bei dešimtkovininkas Darius Draudvila nebaigė varžybų. Šuolių į tolį sektoriuje nė vieno bandymo neatliko Povilas Mykolaitis, kuriam tereikėjo nušokti 8 m ir jis būtų rungtyniavęs finale. Nemaksimalus buvo Eglės Balčiūnaitės sezonas.
Artimiausiu metu daug stambių varžybų vyks Europoje, tai, tikriausiai, mūsų lengvaatlečiams bus paranku, nereikės spręsti aklimatizacijos problemų. Gal ir rezultatai bus dar geresni?
Turėtų. Europoje vyks Londono olimpinės žaidynės, po poros metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatas bus surengtas Maskvoje, o Universiada – Kazanėje. Dabar mus kritikuoja, kodėl neparvežėm medalio. Prie jų sporto mėgėjus pripratino Virgilijus Alekna. Tačiau medaliai per vieną dieną neatsiranda.
Tikrai tikiu, kad kada nors sugrįšime į medalių kelią. Mūsų jaunimas, dalyvaudamas pasaulio ir jaunimo čempionatuose, jau pelno medalių. Tačiau atėjus į suaugusiųjų rinktinę reikia kantrybės, kruopščiai padirbėti ketverius penkerius metus.
Ar gera buvo čempionato organizacija?
Viskas buvo labai gražu, puikus stadionas, aistringi sirgaliai, kurie gerai žino lengvąją atletiką ir gerbia visus lengvaatlečius. Iš ryto stadione dar būdavo tuščių vietų, o per vakaro kovas jos būdavo užpildytos. Čempionate netrūko staigmenų, daug pasaulio čempionų nepavyko apginti savo titulo.
Be medalių liko netgi kai kurios planetos lengvosios atletikos žvaigždės. Dažniausiai per čempionatus būna daugiau nusivylusių nei patenkintų, nenulijo ir pasaulio rekordais, kurių buvo pagerintas vienas – rekordiškai bėgo Jamaikos vyrai estafetę 4x100 m. Pasaulyje išaugo konkurencija ir geografija.
Savo pozicijas užleido Kinijos lengvaatlečiai, bet puikia pasirodė Rusijos ir Kenijos sportininkai, kurie komandų varžybose užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas, priekin praleidę tiktai amerikiečius. Net 60 lengvaatlečių delegaciją į čempionatą delegavo ukrainiečiai.
Mes žinojome, kur važiavome. Tačiau vis dėl to tikėjomės gal truputėlį geresnio mūsų lengvaatlečių pasirodymo. Save realizuoti galėjo mūsų antrasis ešelonas, kuriam atstovavo jauni sportininkai. Bet didelio nusivylimo nėra, negali teigti, kad kuris nors mūsų lengvaatlečių į pasaulio čempionatą atvažiavo nepasirengęs.
Šiemet Lietuvos lengvoji atletika švęs savo 90 metų jubiliejų, kur vyks iškilmės?
Palangos „Vanagupės“ viešbutyje rugsėjo pabaigoje. Renginys bus tikrai šventiškas ir labai gražus.
Daugiau naujienų iš kategorijos Lengvoji atletika
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.