Singapūras žada nustebinti pasaulį

Pasaulio olimpinėse jaunimo žaidynėse dalyvaus ir Lietuvos jaunieji sportininkai. Vieni jau pelnė kelialapius, o kiti dėl jų dar kovoja. Pasaulio olimpinės jaunimo žaidynės bus didelė viso pasaulio jaunimo šventė. „Tai Tarptautinio olimpinio komiteto ir jo prezidento Jacques’o Rogge iniciatyva – daug dėmesio skirti jaunių sportui. Tarptautinis olimpinis komitetas padarė labai didelį žingsnį, priartėdamas prie sportininkų. Olimpinės jaunimo žaidynės – jaunų sportininkų motyvacija siekti didelio meistriškumo ir tinkamai pasirengti suaugusiųjų sportui, t. y. olimpinėms žaidynėms“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Vytas Nėnius. Jis su LTOK olimpinio sporto direktoriumi Kaziu Steponavičiumi neseniai Singapūre dalyvavo olimpinių jaunimo žaidynių misijos vadovų seminare pasitarime. Prieš seminarą buvo susitikta ir su Lietuvos garbės konsulu Singapūre Andy Limu, aptarti rūpimi klausimai.
 
Būtent J. Rogge vadovaujant Tarptautiniam olimpiniam komitetui, jau kelintus metus sėkmingai vyksta Europos jaunimo vasaros ir žiemos sporto festivaliai. Šioms pasaulio jaunimo žaidynėms pirmą kartą suteiktas olimpinių žaidynių vardas. Tai reta išimtis, nes visur figūruodavo tik sporto festivaliai.

„Tas žaidynes rengti pretendavo ir Maskva, prieš 12 metų puikiai suorganizavusi pasaulio jaunių sporto žaidynes, tačiau šįkart Singapūras pasiūlė geresnes finansines sąlygas – visoms valstybėms suteikė teisę turėti savo atstovus, olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti net ir tie sportininkai, kurie neįveiks atrankos barjero. Kiekvienai šaliai žaidynių šeimininkai skirs po dvi vietas singapūriečių pasirinktose sporto šakose. Olimpinių jaunimo žaidynių šeimininkai, kooperuodamiesi su Tarptautinio olimpinio komiteto rėmėjais, apmokės komandų skrydžius, gyvenimą viešbučiuose, maitinimą, varžybų organizavimą“, – sako V. Nėnius.

Be to, Tarptautinis olimpinis komitetas kiekvienai šaliai skyrė pinigų (iki 100 tūkst. litų), kad sportininkai galėtų dalyvauti atrankos varžybose ir deramai pasirengtų olimpinėms jaunimo žaidynėms. Singapūre dalyvavo 204 nacionalinių olimpinių komitetų delegatai, juos pasveikino ir pranešimus skaitė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas J. Rogge, žaidynių organizacinio komiteto atstovai, Singapūro ministrai. Delegatus pasitiko 34 laipsnių karštis, lietūs ir didžiulė drėgmė.


 

Pasak V. Nėniaus, Singapūras žinomas kaip aukštųjų technologijų šalis, centrinis tranzitinis Azijos jūrų uostas, kultūros šalis. Singapūre gyvena 4,9 mln. žmonių, valstybės teritorija užima 711 kv. km – 10 kartų mažiau nei Lietuva. Šios šalies kaimynės – Malaizija ir Indonezija. Singapūre puoselėjamos gražios sporto tradicijos, yra puikių sporto bazių, išplėtota aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistema.

„Singapūro sporto mokykla panaši į tas, kurias matėme VDR, SSRS, VFR. Tas tinklas dabar paplitęs ir Italijoje, Didžiojoje Britanijoje... Singapūro 700 vietų Aukštojo sportininkų rengimo mokykloje atrenkami jaunieji talentai, jie visi kartu gyvena ir mokosi. Šie jaunuoliai atvykę iš 80 valstybių. Singapūriečiai siūlė ir mūsų badmintono atstovei atvykti pas juos mokytis ir treniruotis. Mokykloje populiarinamos devynios sporto šakos (plaukimas, badmintonas, lengvoji atletika, imtynės, žaidimai ir kt.)“, – sako V. Nėnius. 
 
Su Singapūro sporto mokykla užmegzti ryšiai galbūt leis mūsų sportininkams ten kelti sportinį meistriškumą. Singapūre daug dėmesio skiriama moksleivių ir mėgėjų sportui. Gyvenamųjų rajonų teritorijose įrengtos lauko aikštelės. Pasak V. Nėniaus, ten sunkiai suprantamas terminas uždaros sporto bazės. Dauguma krepšinio, futbolo aikštelių, lengvosios atletikos sektorių tiesiog įrengta prie gyvenamųjų namų.
 

Sporto bazė – tvarkinga, erdvi, jauki, išdėstyta tolygiai visame mieste – prie gyvenamųjų namų, mokymosi vietų, ji funkcionali. „Į akis krinta tai, kad sporto bazėse pagrindinis dėmesys skirtas ne žiūrovams ir jų patogumui, o tam, kad kuo daugiau žmonių sutilptų jose. Singapūro sporto bazė nėra sukoncentruota vienoje vietoje. Miestas išsidėstęs labai gražiose vietose, kad nebūtų pažeista gamta. Tarp atskirų gyvenamųjų namų blokų – miško parkai, mieste gausu tvenkinių. Tai gražus gamtos ir urbanistikos derinys“, – sako V. Nėnius.
 
Singapūras olimpinėms žaidynėms skyrė pačias geriausias savo sporto bazes, kurių dauguma yra atviros. Šioje šalyje priimta, kad sporto bazės turi tik stogą, kuris įrenginį apsaugo nuo lietaus ir saulės spindulių. Jas ir apžiūrėjo visi delegatai, lankęsi olimpiniame kaimelyje ir būsimų kultūrinių renginių objektuose. Daugiausia žiūrovų – 6 tūkst. – tilps futbolo stadione, badmintono ir stalo teniso salėse – po 5 tūkst., lengvosios atletikos stadione – apie 4 tūkstančius. Įspūdingai atrodo atviras 10 takų plaukimo baseinas. 
 
Olimpinis kaimelis, kuris bus atidarytas rugpjūčio 10 d., įsikurs kiek toliau nuo miesto centro – Singapūro technologijų universitete, kuriame mokosi 20 tūkst. studentų. Jo visos auditorijos ir gyvenamieji korpusai bus atiduoti sportui, šiose patalpose įsikurs medicinos, spaudos, maitinimosi, kultūros, komunikacijų ir kitos tarnybos. Nuo oro uosto iki olimpinio kaimelio – 42 kilometrai. Sportininkai ir jų treneriai, kurių olimpiniame kaimelyje bus apie 4 tūkst., taip pat gydytojai, masažuotojai gyvens studentų bendrabučiuose, dalis trenerių – miesto viešbučiuose.
 
Kambariai olimpiniame kaimelyje – vienviečiai ir dviviečiai, kuklūs, bet labai jaukūs. Jų graži architektūra, bendrabučiai priderinti prie gamtos. Valgyklos erdvios, vienoje jų vienu metu galės maitintis apie 1 800 žmonių. Singapūre labai geri keliai, yra aštuonių kelių greitkelis, kertantis visą miestą ir salą. Nuvykti į kiekvieną bazę prireiks 15–20 minučių. Sportininkams bus nesudėtinga pasiekti sporto objektus.
 
Atvykimas į olimpines jaunimo žaidynes Singapūre organizuojamas per kelis taškus – mūsų sportininkai į žaidynes skris rugpjūčio 9 d. užsakomuoju reisu iš Kopenhagos, kelionės trukmė – 12–13 valandų. Iš Danijos sostinės skris ir visų Šiaurės šalių sportininkai. Australijos, Azijos, Amerikos sportinės delegacijos skris iš savo taškų.
 

„Visos sportinės delegacijos į Singapūrą atvyks likus vienai dienai iki žaidynių atidarymo ir visi sportininkai bus visas 10 dienų, niekas namo neišvyks anksčiau. Viso to tikslas – kad sportininkai galėtų bendrauti, susipažinti su miestu, bus parengta kultūrinė šviečiamoji programa. Vyks vakaronės, koncertai, konkursai, viktorinos, bus galima bendrauti su studentais, moksleiviais, vyks susitikimai su meno, muzikos, mokslo garsenybėmis, sportininkai galės parodyti ir savo meninius sugebėjimus. Yra netgi paskirti aukštųjų mokyklų kuratoriai, rengiamos specialios programos, kad jaunimas galėtų būti kartu. Meistriškumas ir rezultatai svarbu, tačiau pagrindinis šių žaidynių akcentas – tautų bendravimas. Visi, kurie bus akredituoti, galės nemokamai važinėti Singapūro visuomeniniu transportu“, – sako V. Nėnius.
 
Tikimasi, kad Lietuvos sportinę delegaciją per žaidynes sudarys iki 20 sportininkų, o visoje delegacijoje bus daugiau kaip 30 žmonių. Teisę dalyvauti jau išsikovojo krepšininkai (3 x 3), kurie rungtyniaus sporto salėje, kelialapius turi plaukikai, dziudo imtynininkai, tikimasi, kad juos gaus ir lengvaatlečiai, imtynininkai, boksininkai, dviračių treko atstovai. Manoma, kad žaidynių dienomis Singapūre kepins apie 30 laipsnių karštis.
 

„Pirmosios olimpinės jaunimo žaidynės Singapūre turėtų būti labai gražios. Europos festivaliai parodė, kad jaunimui tai didžiulė motyvacija siekti rezultatų, nes tokio amžiaus sportininkams dideliame forume pasivaržyti nėra kur. Atskirų sporto šakų jaunių Europos čempionatai būna trumpalaikiai ir visas dėmesys sutelktas tik į sportą bei rezultatus. O olimpinės jaunimo žaidynės – tai ir varžybos, ir kultūrinė, šviečiamoji programa, bendravimas, viskas gerokai plačiau. Manau, kad jos turės didžiulį pasisekimą“, – sako V. Nėnius.
 
LTOK viceprezidentas nemano, kad po olimpinių jaunimo žaidynių nublanks Europos festivaliai. „Jie pakeis vienas kitą. Europos festivaliai vyksta kas dvejus metus, o žaidynės – kas ketverius. Europos festivaliai kaip tik padės rengtis pasaulinėms jaunimo žaidynėms“, – teigia V. Nėnius. Antros olimpinės jaunimo žaidynės po ketverių metų vyks Kinijoje, o 2012 m. Insbruke bus surengtos olimpinės jaunimo žiemos žaidynės.