Krepšinio karštinėje aukos neskaičiuojamos

Utenoje – krepšinio atgimimas. Naujutėlė, 2009 m. sporto statiniu pripažinta arena per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes būna sausakimša. Sako, ne visi norintys sugeba gauti bilietus. Utenos "Juventus“ užėmė ketvirtą vietą LKL reguliariajame sezone ir galima tik įsivaizduoti, kaip eis iš proto krepšinio Utena, jei „Juventus“ jau debiutiniame sezone iškovos LKL bronzą.

Šampaną upėmis laistys ir rajono vadovai, nusprendę, kad krepšinis Utenoje – svarbiau už viską. Kitų sporto šakų atstovai sutartinai linksi – prieš antrąją religiją nepakovosi, ir guodžiasi, kad krepšinio bumas iš jų atima paskutinius centus...

“Aišku, kad užgožia. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad krepšinis aukštumoje yra visoje Lietuvoje. Taikomės su tuo", – teigė Danguolė Stumbrienė, Utenos lengvosios atletikos klubo vadovė. 

„Aštuonerius metus gaudavome pinigėlių kalėdiniam bėgimui. Nedidelius – apie 2000 litų, bet kasmet gaudavome. Šis bėgimas aplink Dauniškio ežerą tapo tradiciniu. Organizavome jį iki pernai metų. Kai reikėjo didžiulio startinio mokesčio, kad „Juventus“ galėtų žaisti LKL, pinigėlių bėgimui neatsirado“, - pasakojo D.Stumbrienė.

Bazės, kurią turi krepšininkai, lengvaatlečiai taip pat gali tik pavydėti. „1992 m. nusipirkome nusidėvėjusią dangą iš Kauno Dariaus ir Girėno stadiono, kuriai jau tuomet buvo 25 metai. Praėjo dar 18 metų, o mūsų vaikai dar ant tos pačios, 43 metų senumo dangos bėgioja. Tiesa, žinome, kad numatytas stadiono rekonstrukcijos projektas. Labai laukiame, kada tie reikalai pajudės", - teigė lengvaatlečių klubo vadovė.

Abu Utenos rankinio klubai žaidžia aukščiausiose šalies lygos – moterų komanda trečius, vyrų – pirmus metus. Moterų komanda iš savivaldybės biudžeto šiemet gavo 5 tūkst., vyrų – 6,2 tūkst. litų. Praėjusiais metais bendra rankininkams iš savivaldybės atseikėta suma siekė 15 tūkst. litų.

„Žaidžiame iš idėjos. Įsivaizduokite, komanda rungtyniauja aukščiausioje lygoje, o žaidėjos net maistpinigių negauna. Vyrai galėtų surinkti labai stiprią komandą, nes daug uteniškių žaidžia „Granito“, „Lūšies“, „Šviesos“ komandose, vienas vaikinas rungtyniauja Ispanijoje. Išugdome žaidėjus kitų miestų klubams, o galėtume patys juos suburti. Juk krepšiniui pinigus surado, ir labai didelius. Bet prieš politiką nepakovosi", - kalbėjo Utenos rankinio klubo prezidentė ir trenerė Regina Butkienė.



„Ar pajautėme? Be abejo! Juk nubraukė visus finansavimus ir negavome nė lito. Sugalvojo, kad iš savivaldybės biudžeto bus finansuojamos tik tos komandos, kurios dalyvauja aukščiausiose lygose. Tai – krepšinio „Juventus“ ir dvi rankinio komandos. Kiti – nė neprašykite. Dėl to taip ir sugalvojo, kad niekas neprašytų ir būtų rami galva. Visi rėmėjai taip pat į krepšinį nuėjo“, - teigė futbolo klubo „Utenis” prezidentas Saulius Gaidys.

"Tiesos tame, kad krepšiniui atitenka labai didelis gabalas, yra. Bet normalu, kad norint išlaikyti krepšinio klubą aukščiausioje lygoje, investicijų reikia daugiau. Aišku, žinant, kiek skiriama krepšiniui, norėtųsi, kad ir kitos sporto šakos būtų finansuojamos dosniau, bet sprendimus priima savivaldybės administracija, kuri krepšinį Utenoje pasirinko prioritetu. Tokia savivaldybės politika.
 

Sporto poreikis šiemet buvo apie 1,5 mln. Litų, o iš biudžeto gauta apie 650 tūkst. Jei krepšiniui atiteko 450-500 tūkst. litų, tai visiems kitiems liko apie 150 tūkst., kurių dalis dar atitenka informacinio centro išlaikymui. Utenoje dar yra tokios sporto šakos kaip motokrosas ar sparčiai populiarėjantis karatė. Visi jie liko nuskriausti", – kalbėjo Romualdas Kraulišas, Utenos raj. savivaldybės Švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas.

Alvydas Surgautas, Utenos kūno kultūros ir sporto centro direktorius, užjautė kitų sporto šakų atstovus, bet atkreipė dėmesį, kad panaši situacija - visur. "Pažiūrėkite į Kauno biudžetą. Kiek gauna „Žalgiris“ ir kiek gauna kiti – rankinio, moterų krepšinio komandos? Visi miestai, turintys aukšto lygio krepšinio komandas, krepšiniui skiria padidintą dėmesį", - teigė A.Surgautas. 

Vytautas Pimpė, Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto reikalų komiteto pirmininkas, problemos Utenos rajone taip pat neįžvelgia. "Utenoje lygiai tokia pati situacija kaip Vilniuje ir visoje valstybėje”, - tikino politikas, pasak kurio, krepšiniui skirti 60 proc. sporto biudžeto lėšų, o visoms kitoms sporto šakoms - likusius 40 proc., yra sąžininga. V.Pimpės teigimu, sausakimša arena "Juventus" rungtynių metu rodo, kad savivaldybė pasirinko teisingus prioritetus.

 Plačiau skaitykite trečiadienį balandžio 7 dienos savaitraščio "Sportas" numeryje.