Olimpiečiai ir visa „Trimito“ komanda

Olimpiečiai ir visa „Trimito“ komanda. R. Griniūtė. 1980 12 30

Šeštadienį Vilniaus sporto rūmuose, palydint 1980-uosius olimpinius metus, įvyko Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ koncertas – interviu su olimpiečiais. „Trimitas“ taip pat gali vadintis olimpiečiu, nes sėkmingai dalyvavo XXII olimpinių žaidynių kultūrinėje programoje. Dieną buvo repeticija. Trimitiečiai smalsiai dairėsi į savo tituluotus partnerius. Šie neslėpė, kad jiems įdomu, koks tas kasdieninis artistų gyvenimas.

„Trimito“ meno vadovas ir vyriausias dirigentas Lietuvos TSR nusipelnęs artistas Mindaugas Tamošiūnas buvo labai panašus į trenerį, o bėgiojo ne ką mažiau už sportininką. Laiptais į sceną aukštyn – žemyn. Į užkulisius – atgal. Viską matė, daug ką taisė, visus rikiavo, ne tik gyrė…

Sportininkai priėjo prie išvados, kad repetuoti ne ką lengviau negu treniruotis.

Vakare, prieš pat koncerto pradžią, girdėjau charakteringą pokalbį. „Trimito“ baletmeisteris ir baleto solistas Borisas Moisejevas – olimpinei čempionei Linai Kačiušytei: „Prisimenate, koncertą baigiame „Olimpinėje diskotekoje“? Gal galiu bent trumpam ir Jus pakviesti šokio? Lina: „Oi, ne ne. Ačiū ačiū.“ „Kodėl“? „Nepatogu“. „Betgi Anglijos karalienė panašiu atveju šoko. O Jūs juk irgi karalienė. Mūsų sporto karalienė!“ Gražiai kalbėjo artistas, bet Lina tik rankom mojavo – ne, ne.

Prie prožektorių šviesos olimpiečiai įpratę. Sporto arenos apšviestos ne menkiau negu estrada. Bet ten viskas sava, viskas įprasta, o čia… Artistai drąsino sportininkus: „Viskas bus gerai“. Sakė teisybę.

… Programa pradedama M. Tamošiūno „Olimpiniu maršu“. Aidi fanfaros. Į estradą išeina olimpiečiai, jų treneriai. Sveikinami plojimais, atsilygina tuo pačiu. Paskui po du sėda prie nedidelių stalelių palei estradą – teisėjų stalelių… Visose varžybose sportininkus seka budrios ir reiklios teisėjų akys. Dabar sportininkams duodama galimybė pabūti teisėjais – įvertinti „Trimito“ pasirodymą. Taip pasakė koncerto vedantieji Lietuvos radijo diktorė Irina Sklepovič ir TVR sporto komentatorius Algis Matulevičius. Tačiau paskui abu ir jiems talkinęs sporto žurnalistas Bronius Čekanauskas kalbino olimpiečius ne tik apie tai, kaip jiems sekasi eiti teisėjų pareigas…

Dainą keičia šokis, šokį – daina. V. Čekasino šokis „Olimpo kalnas“ nukelia žiūrovus į antikinę Graikiją. Solistė Roma Mačiulytė dainuoja M. Tamošiūno ir V. Bložės „Olimpo ugnį“, R. Paulo „Tu ateini“…

Ateina eilė pirmajam interviu su olimpiečiais.

„Kuo turi pasižymėti vyras, treniruojantis moterų komandą?“ Olimpinei krepšinio čempionei Angelei Rupšienei tenka atsakyti ir į tokį klausimą. Šaulys V. Turla prisipažįsta, kad yra šiek tiek prietaringas: „Jei einant į varžybas katė perbėga kelią, žinau, kad pasiseks…“

Koncerto estafetę perima estradinės grupės solistas Liutauras Čeprackas.

Į klausimus atsako lengvaatlečiai R. Valiulis, jo treneris A. Krasaitis, J. Putinienė, irkluotojas J. Pinskus, rankininkė S. Mažeikaitė-Strečen.

Po pertraukos artistus avanscenoje keičia 1980 metų respublikos sporto konkursų nugalėtojai.

„Sporto“ laikraščio redaktorius Algimantas Litvaitis sveikina olimpinę čempionę Liną Kačiušytę: laikraščio skaitytojai antrus metus iš eilės išrinko mūsų šauniąją plaukikę geriausia Tarybų Lietuvos sportininke. Lina apdovanojama redakcijos atminimo prizu.

Dar vieną dovaną – geležinį bareljefą, kur ir Linos veidukas matyti, ir svariausi jos medaliai, – jai iš Kauno atsiuntė meno ir sporto mylėtojas A. Smilga, 83-ejų metų pensininkas, Lietuvos plaukimo veteranas. Šį siurprizą Linai įteikia KPI docentas R. Bagdonavičius, kurį „seniai labai seniai“ treniravo A. Smilga, o dar ne taip seniai R. Bagdonavičius buvo Linos trenerio A. Gražiūno treneriu…

Lina dėkoja susijaudinus, iškaitus. O čia dar interviu…

„Kas gyvenime Jums padarė daugiausiai nemalonumų?“ – „Plaukimas. Reikėjo daug ko atsisakyti. Anksti keltis…“ – „O malonumų?“ – „Taip pat plaukimas“…

Viskas turi dvi puses. Ir medaliai, ir plaukimas…

LTSR sporto žurnalistų federacija geriausiomis šių metų respublikos komandomis pripažino pasaulio jaunimo vicečempionę, šalies jaunimo čempionę, sąjunginių „Dinamo“ draugijos moterų ir merginų pirmenybių nugalėtoją Lietuvos „Dinamo“ merginų aštuonvietės įgulą ir TSRS vicečempionus Kauno „Žalgirio“ krepšininkus. Jaunosios aštuonvietės yrininkė V. Kavaliauskaitė, atsiimdama prizą, švytėte švyti.

Baigiantis koncertui malonus siurprizas laukia M. Tamošiūno. „Trimito“ meno vadovui ir vyr. dirigentui įteikiamas TSRS kultūros ministro P. Demičevo padėkos raštas už turiningą „Trimito“ koncertinę programą XXII olimpiados žaidynėms ir deramą tarybinio meno atstovavimą olimpinėje Maskvoje. LTSR sporto komiteto gairelę su olimpiečių autografais trimitiečių vadovui neša A. Rupšienė. Olimpiečių nuomone, ir šį vakarą šauniai pasirodė visa „Trimito“ komanda.

Artistai įteikia olimpiečiams gėlių. Žiūrovai apiberia artistus ir sportininkus plojimais.

Po koncerto užkulisiuose, kaip po rungtynių, kurias laimėjo aikštelės šeimininkai. Visi šypsosi, sveikinasi, kuria ateities planus. L. Čeprackas siūlo, kad artistai ir sportininkai kitąsyk pasikeistų vaidmenimis: „Jūs padainuotumėt. Mes, pavyzdžiui, į krepšį pamėtytumėm. Būtų dar linksmiau. Ir žiūrovai tikriausiai neverktų. Nebent iš juoko… Galime ir parungtyniauti, kas toliau nušoks iš vietos ar kaip kitaip.“

M. Tamošiūnas įsitikinęs: „Tai buvo pirmas kartas, bet tikrai ne paskutinis. Kitąsyk tokį vakarą surengsime!“ Prieštaraujančių nėra. Maskvos olimpiados metai dar labiau sutvirtino meno ir sporto sąjungą. Šeštadienį Vilniaus sporto rūmuose tai matėme ir girdėjome labai aiškiai.

Skaičiai
1
Maskvos olimpinių žaidynių auksą iškovojo septyni Lietuvos atstovai – krepšininkės Vida Beselienė ir Angelė Rupšienė, rankininkės Sigita Strečen ir Aldona Nenėnienė, plaukikai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa, lengvaatletis Remigijus Valiulis.

2
Olimpiniu vicečempionu 1980 m. Maskvoje tapo rankininkas Valdemaras Novickis.

3
Olimpinę bronzą iš Maskvos parsivežė krepšininkas Sergejus Jovaiša, irkluotojai Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas.

19
Iš viso į Maskvos olimpiadą vyko 19 Lietuvos sportininkų. Be iškovojusiųjų medalius, žaidynėse dalyvavo lengvaatlečiai Aleksandras Antipovas, Jadvyga Putinienė ir Galina Murašova, irkluotoja Regina Baltutytė, baidarininkai Jonas Zautra, Ramutis Višinskis ir Natalija Kalašnikova, kulkinio šaudymo atstovas Vladas Turla.

1980-ųjų įvairenybės
Minske per Baltarusijos vaikų dailiojo čiuožimo pirmenybes sėkmingai pasirodė be konkurencijos dalyvavę kauniečiai. Antrąsias vietas užėmė A. Kveinytė (11–12 metų grupė) ir P. Vanagas (10–11 metų grupė). R. Grumadaitė buvo geriausia iš aštuonmečių.

Maloni naujiena pasiekė Kauno restoranų ir kavinių trestą: per XXII olimpines žaidynes kolektyvui patikėta garbė aptarnauti Talino „Kevedo“ restoraną. Kauniečiai savo sugebėjimus demonstruos olimpiados svečiams ir turistams. Laiko iki šio rimto egzamino ne tiek jau daug: „Kevedo“ restorano lankytojai olimpiados dienomis pirmą sykį duris pravers liepos 1 d. ir maitinsis čia iki rugpjūčio 15 dienos.

Didelė sėkmė aplankė Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklos darbuotoją Arvydą Blanką. „Tarptautinio olimpinio sportloto“ 7-ame tiraže (Berlyne, kovo 19 d.) jis atspėjo penkis skaičius – sporto šakas – ir laimėjo 3 934 rublius. Priešpaskutinė loterijos laida buvo sėkminga kauniečiams Jonui Varkaliui ir Sergejui Balchozinui. Ankstesni tiražai sėkmę atnešė vilniečiui V. Žemaičiui, kauniečiui E. Vizgaudui, šiauliečiui V. Cipliajevui ir kitiems žaidėjams. Tarptautinėje olimpinėje loterijoje greta piniginio laimėjimo galima laimėti ir olimpinį kelialapį. Septintoje laidoje, kuri įvyko Berlyne, sportinė laimė nusišypsojo Biržų rajkoopsąjungos buhalterei R. Vaitukonytei, kuriai atiteko kelialapis į XXII olimpiadą.

 

LTSR rankinio vyr. trenerį, TSRS nusipelniusį trenerį Janį Grinbergą pastaraisiais mėnesiais vis rečiau galima sutikti jo darbovietėje Respublikos sporto komitete. „Olimpiados-80“ organizacinio komiteto prezidiumo nutarimu, vilnietis, vienas autoritetingiausių šalies rankinio specialistų, paskirtas XXII olimpinių žaidynių rankinio varžybų direktorato vadovu – direktoriumi.

 

Respublikos dziudo imtynių kandidatas, sporto meistras kaunietis J. Bandzinskas (treneris J. Kuricinas) sistemingai pažeidinėjo sportinį režimą, netinkamai elgdavosi. Nors už tai buvo ne kartą įspėtas, jis nepadarė reikiamų išvadų. Kauno miesto sporto komitetas, apsvarstęs J. Bandzinsko elgesį, nutarė prašyti Respublikos sporto komitetą jį diskvalifikuoti. Prie tokios pat išvados priėjo ir Lietuvos TSR dziudo imtynių federacijos prezidiumas. Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LTSR Ministrų Tarybos diskvalifikavo sporto meistrą J. Bandzinską visam laikui be teisės dalyvauti varžybose.

Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo gausus Lietuvos sportininkų būrys.
Nuotr. iš uždaryto ir sunaikinto Vilniaus sporto muziejaus



Naktį… miesto gatvėmis. Z. Algėnas. 1980 01 22

Po dvejų metų pertraukos vėl atgaivino savo veiklą Panevėžio orientacijos sporto entuziastai. Pirmąja „kregžde“ buvo jau ir anksčiau rengtos naktinės varžybos miesto gatvėmis. Į startą prie miesto turistų klubo susirinko apie pusšimtis orientacijos sporto mėgėjų. „Ekrano“ gamyklos orientacijos sporto sekcijos pirmininko Vidmanto Matulionio paruoštoje trasoje jų laukė 10 kontrolinių punktų, kuriuos sportininkai turėjo surasti per valandą.

Suaugusiųjų grupėje greičiausiai su šia užduotimi susidorojo J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos moksleivė Roma Latvėnaitė ir žinomas respublikos orientacininkas, sporto meistras Juozas Skublickas („Statyba“). Jaunųjų varžybose nugalėjo J. Balčikonio vidurinės mokyklos mokinė Gražina Kiburytė bei 5 vidurinės mokyklos moksleivis Rokas Lipeikis.

Varžybų nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti turistų klubo dovanėlėmis ir diplomais. Visi gavo dovanų – įdomių įspūdžių…
 

Nekartoti klaidų. M. Dainiūtė. 1980 02 23
Per respublikos akademinio irklavimo federacijos ataskaitinį rinkiminį susirinkimą, vykusį Vilniuje, pranešimą padarė šios sporto šakos federacijos pirmininkas S. Rudžionis. Jis pabrėžė, kad per ataskaitinį laikotarpį parengtas 51 sporto meistras ir 14 tarptautinės klasės sporto meistrų (išraiškingi skaičiai!), pagausėjo sporto bazių, gražiai pasirodyta per TSRS jaunimo pirmenybes. Tačiau per VII TSRS tautų spartakiados finalines varžybas tik R. Baltutytė iškovojo bronzos medalį.

Per diskusijas daug buvo kalbėta apie Trakų internatinę mokyklą, kurioje ugdoma pamaina mūsų respublikos suaugusiųjų rinktinei. LTSR akademinio irklavimo federacija, nors ir labai stengėsi, tačiau ne viską padarė, kad jaunimui čia būtų sudarytos geros sąlygos kelti sportinį meistriškumą.
Bene didžiausias krūvis per ataskaitinį laikotarpį teko federacijos trenerių tarybai. Sudarant respublikos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių ir moksleivių rinktines, reikėjo atidžiai stebėti apie 300 irkluotojų. Nemažai klaidų trenerių taryba padarė komplektuodama rinktinę VII TSRS tautų spartakiados kovoms. Per didelis dėmesys buvo skirtas stambesnių valčių įgulų sudarymui, per daug pasitikėta praeityje garsių mūsų irkluotojų, dabar dirbančių treneriais, sugebėjimais.

TSRS nusipelnęs sporto meistras Z. Jukna ir Vilniaus akademinio irklavimo federacijos prezidiumo pirmininkas E. Levickas pastebėjo, kad nors ir respublikos irklavimo bazėse rengiamos stambios sąjunginės ir tarptautinės varžybos, treniruojasi geriausieji šalies „akademikai“, tačiau čia dar stokojama tvarkos. Dinamiečių bazėje Trakuose neužbaigta finišo bokšto statyba, be stendų, kinogramų Vilniaus žalgiriečių irkluotojų valdos, sportininkai čia retai gauna pasinaudoti pirtimi.

LTSR akademinio irklavimo federacijos prezidiumo pirmininku vėl išrinktas LTSR Ministrų tarybos reikalų valdybos skyriaus vedėjas S. Rudžionis, pirmininko pavaduotoju – Z. Jukna (V), trenerių tarybos pirmininku – L. Aleksandravičius (K), teisėjų kolegijos pirmininku – E. Levickas (V), prezidiumo nariais – V. Štaras (K), E. Vaitkevičius, V. Briedis, I. Vaitkevičienė, M. Marcinkevičiūtė, A. Varnas (visi – Vilnius) ir A. Baublys (Trakai).

Mokosi ir… lenkia. M. Eglė. 1980 03 18

Į respublikos profsąjungų ir komjaunimo slidinėjimo kroso finalines varžybas Ignalinoje Vida Mogenytė atvyko tik lenktynių išvakarėse. Šalies kaimo sporto draugijų rinktinės sudėtyje ji dalyvavo TSRS jaunimo čempionate Pervouralske ir su komandos draugėmis iškovojo bronzos medalį. Su gražiu pasiekimu jaunąją slidininkę Ignalinoje sveikino treniruočių draugai, o varžybas stebėjęs pirmasis jos treneris, Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo fizinio lavinimo dėstytojas Romualdas Glazauskas pasakė savo buvusiai auklėtinei: „Lauksiu sėkmingo pasirodymo ir dabar…“
Ir Vida Mogenytė, VVPI fizinio lavinimo specialybės pirmo kurso studentė, nugalėjo. Tapo absoliučia kroso varžybų čempione moterų grupėje – ji greičiausiai įveikė 5 ir 10 km nuotolius.

Vida Mogenytė svaresnes pergales pradėjo iškovoti šiemet. Tapo LTSR suaugusiųjų čempione, įvykdė sporto meistrės normą, buvo antra per šalies kaimo sporto draugijų jaunimo pirmenybes. O prieš tai? Prieš tai ji… visai nesidomėjo slidinėjimu. Mokėsi Ukmergės rajono Taujėnų vid. mokykloje, svajojo tapti lengvaatlete. Tęsdama mokslus Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikume, 400 ir 800 m distancijose įvykdė pirmus atskyrius, tapo „Tiesos“ laikraščio kroso varžybų prizininke. Gabią bėgikę kvietė treniruotis respublikos lengvosios atletikos treneriai. O ji… tapo slidininke.

„Tai atsitiko prieš trejus metus. Dėstytojas Romualdas Glazauskas pasiūlė man rudenį vykti paslidinėti į Uralą. Ten tuo metu treniravosi geriausi mūsų respublikos slidininkai, kurių būrin ir patekau. Oi, kaip iš pradžių nesisekė! Tačiau naujieji draugai iš manęs nesijuokė, kiekvieną kartą vis pamokydavo. Neblogai pasirodžiau per kontrolines varžybas, tai ir nulėmė, kad tapau slidininke“, – pasakoja Vida.

Geriausios Lietuvos slidininkės sako, kad Vida Mogenytė nepaprastai stipri, turi daug jėgų (trumpai pasidžiaugusi pergale per 5 km distancijos lenktynes Ignalinoje, ji persirengti neskubėjo, o vėl pasuko į trasą – besiruošdama sekančios dienos kovai, įveikė dar 10 km). Tačiau ir valios, ir užsispyrimo nestokoja. Šią vasarą Vidai po nelaimingo atsitikimo teko ilgokai gulėti ligoninėje, rimtai gydytis. Tačiau sportininkė jau rudenį pradėjo treniruotis, o per tradicines sąjungines „Bulato taurės“ varžybas maloniai nudžiugino savo trenerį Vilmantą Gineitą.

Vida Mogenytė savęs gera slidininke nelaiko („Nepasižymiu gera šliuožimo technika, stokoju greičio, ištvermės, per varžybas tenka ir nugriūti“), tačiau gana sparčiai tobulėja – ji jau kviečiama į TSRS kaimo sporto draugijų rinktinę.

Iš Jugoslavijos – čempionais! 1980 09 02

Džiugi žinia atskriejo iš Jugoslavijos: TSRS vaikinų krepšinio rinktinė, vadovaujama V. Obuchovo, šeštą kartą tapo Europos čempione! Celės mieste vykusiose IX Senojo žemyno pirmenybėse tarybiniai krepšininkai, kurių gretose žaidė ir Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto studentai, žalgiriečiai Gintaras Krapikas ir Raimondas Valikonis, finalinėse rungtynėse po permainingos kovos įveikė aikštelės šeimininkus jugoslavus rezultatu 83:81 (41:45) ir iškovojo aukso medalius.

Mes jau pranešėme, kad pusfinalinėse rungtynėse TSRS rinktinė įveikė B pogrupio nugalėtojus Ispanijos krepšininkus 96:74 (43:37). Šioje dvikovoje ypač pasižymėjo G. Krapikas, pelnęs 23 tšk. Beje, Gintaras kilęs iš Kretingos, kur pirmuoju jo treneriu buvo Stasys Ruzgaila. R. Valikonis krepšinio abėcėlės mokėsi Biržuose pas LTSR nusipelniusį trenerį Vladą Garastą.

Trečiąją vietą IX Europos vaikinų krepšinio čempionate pelnė Bulgarijos rinktinė, įveikusi Ispanijos krepšininkus 96:90.

Malonu skrieti su „Zyle“. B. Šakėnas. 1980 08 19

Didelį populiarumą užsitarnavo Broniaus Oškinio sukurtas sklandytuvas BRO-11 „Zylė“. Ypač jį pamilo jaunimas, siekiantis išmokti skraidyti, pakilti į erdves ir skrieti, skrieti, kaip paukštis…

Su „Zylėmis“ pradėtos rengti ir jaunųjų sklandytojų varžybos. Šiomis dienomis Panevėžyje pasibaigė antrosios respublikinės tokio pobūdžio jaunių varžybos, į kurių programą, be skriejimų, taip pat įtraukti PDG komplekso pratimai, fizinio pasirengimo ir taikomųjų sporto šakų rungtys. Komandomis geriausiai pasirodė varžybų šeimininkai, aplenkę Alytaus ir Prienų ekipas.

Įdomi buvo sportinė kova asmeninėje įskaitoje. Mergaičių varžybų visuose pratimuose geriausiai pasirodė panevėžietės R. Nuobaraitė ir R. Volonytė, užėmusios atitinkamai pirmą ir antrą vietas. Berniukų varžybų absoliučiu nugalėtoju tapo alytiškis D. Jakubauskas. Panevėžietis R. Kvedaras, geriausiai pasirodęs skriejimo rungtyse, bendroje įskaitoje užėmė antrą vietą.

Padangėje – lėktuvai. V. Ašmenskas. 1980 08 21

Respublikos aukštojo pilotažo atvirose pirmenybėse Alytuje dalyvavo penkios komandos: penkios moterys ir septyniolika vyrų iš mūsų respublikos, Leningrado ir Alma Atos. Kaip paprastai, atlikti keturi pratimai – privalomas, nežinomas, laisvas ir finalinis laisvas aukštojo pilotažo figūrų kompleksai.

Pirmą, trečią ir ketvirtą pratimus laimėjo vilnietis inžinierius, sporto meistras Rolandas Paksas, kuris iškovojo ir absoliutaus respublikos čempiono vardą. Vicečempionu tapo leningradietis sporto meistras, TSRS rinktinės narys J. Gumiliajevas, laimėjęs antrą pratimą. Trečią vietą daugiakovėje užėmė kaunietis sporto meistras L. Jonys.