Ingvaras Butautas | 2011 m. rugpjučio 5 d. 14:10 |
![]() ![]() |
Lietuvio nurodymų klausė teniso žvaigždės
Nors Vincentui Korkučiui jau 80 metų, jis iki šiol žaidžia tenisą. „Jei negalėčiau žaisti, tikriausiai numirčiau“, – šypsosi sporto ir mokslo veteranas
Tiesa, V. Korkutis didžiajame tenise kaip žaidėjas buvo neilgai. 1948 m. 16-metis Vincentas pradėjo tenisininko karjerą, o baigė 1959-aisiais. Kai grįžo iš Altajaus krašto, kur pabaigęs Vilniaus universitetą dirbo geologu. Kur kas daugiau gyva legenda pasiekė, kaip teniso teisėjas.
V. Korkutis gimė 1931 m. liepos 24 d. Kaune. 1939 m., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, persikėlė į Vilnių.
STULPAI. „Kaune aš labai mėgau lankytis čiuožykloje. Čiuožinėjau ir Vilniaus Jaunimo sode, teniso aikštyne. Ten dar stulpai buvo teniso tinklui. Klausiau tėčio – kam reikalingi tie stulpai? Juk jie trukdo. Kaune tokių nebuvo. Tėtis atsakė – kai būsi studentas, suprasi. Tai tenisas – labai brangus sportas. Ir nuo tada ėmiau svajoti tapti tenisininku“, – prisiminė V. Korkutis.
Tačiau tai nebuvo taip lengva. Vincentui dar nesulaukus 13-os, žuvo jo tėvas. Teko dirbti: pardavinėti laikraščius, kitais būdais uždarbiauti.
Tik 1948-asiais V. Korkutis pradėjo lankyti tenisą Juozo Purelio suorganizuotoje vaikų grupėje: „Iš pradžių teko treniruotis su faneromis. Niekas tada rakečių neturėjo...“
Netrukus V. Korkutis tapo Vilniaus čempionu. Įstojęs į Vilniaus universiteto geologijos specialybę, 1951 ir 1952 m. buvo Lietuvos studentų čempionas.
ALTAJUS. 1955-aisiais V. Korkutis baigė geologiją ir buvo paskirtas trejus metus dirbti Rusijos Altajaus krašte.
„Atnešiau komisijai raštą iš Sporto komiteto, kad esu Lietuvos rinktinės tenisininkas, universiteto sporto klubo pirmininkas. Vadovavau tada 20-iai sporto šakų. Bet komisijai pirmininkavęs rusas iš Maskvos atrėžė: „Nieko, galėsi su lokiais pasitreniruoti...“
Altajuje V. Korkutis praleido daugiau nei manė – ketverius metus: „Jokių galimybių žaisti tenisą ten nebuvo. Pavyko nebent suorganizuoti stalo teniso turnyrą, vietos žaidynes. Idėją palaikė ir ekspedicijos viršininkas. Mažiau buvo girtavimo, muštynių.“
SUGRĮŽIMAS. V. Korkučiui į Lietuvą sugrįžti leido tik 1959-aisais. Sugrįžęs dalyvavo Lietuvos čempionate. Užėmė šeštąją vietą vienetų varžybose ir trečiąją – dvejetų (žaidė kartu su broliu).
„Tada J. Purelis man ir sako: Vincai, labai trūksta visuomenininkų, teisėjų. Turi geras akis – užsiimk šia veikla, nes jau tavo brolis tave aplošia“, – prisiminė V. Korkutis.
Vienu metu jis dirbo įvairiose srityse – važinėjo po geologijos objektus, sekretoriavo federacijoje, teisėjavo ir dar rašė disertaciją.
„Nuo tada visuomeniniais pagrindais dirbau federacijoje. Darbo dienomis važinėjau po visą Lietuvą ir Kaliningrado sritį, o šeštadienius ir sekmadienius skirdavau tenisui“, – pasakojo V. Korkutis.
TEISĖJAS. „1965–1990 m. teisėjavau visose tautų spartakiadose. Esu teisėjavęs 44-iuose Daviso taurės pirmos grupės mačuose. Kasmet būdavau geriausių Tarybų Sąjungos teisėjų dešimtuke.“

Tačiau tai nebuvo aukščiausio lygio turnyrai, kuriuose lietuviui teko teisėjauti.
„1978-aisiais mane su trenerių grupe nusiuntė pasižiūrėti Vimbldono turnyrą. Ten mane pamatę ir sako – o Korkutis, teisėjausi pralaimėjusiems. T. y. tiems, kurie dėl pirmosios vietos nekovoja. Po trijų mačų mane pastebėjo Sovietų ambasados darbuotojas. Ir uždraudė tokią veiklą. Kadangi tarybiniam piliečiui užsidirbti buvo negalima...“ – prisiminė arbitras.
Teisėjaudamas tarptautinėms varžyboms V. Korkutis pažinojo daugelį tuomečių teniso žvaigždžių: „Labai paprasti žmonės dauguma jų buvo. Kad ir švedas Björnas Borgas. Paprastas, žmogiškas, taktiškas. Turiu jo ir kelnes, ir marškinėlius. Sakė jis man: „Jūs nesupykit, gal tie drabužiai jums bus per dideli, bet aš taip noriu padėkoti už gražų ir gerą teisėjavimą.“
GERULAITIS. Draugystė V. Korkutį siejo su garsiuoju lietuvių kilmės amerikiečių tenisininku Vitu Gerulaičiu.
„Buvau pas jį svečiuose tris kartus, sėdėjau jo ložėje atvirajame JAV čempionate“, – tvirtino V. Korkutis.
Draugystė vyrus siejo iki pat ankstyvos V. Gerulaičio mirties 1994-asiais.
„Be reikalo aš tada išvažiavau... Išskridau į Lietuvą per Frankfurtą. Ten ir sužinojau tą žinią, kad V. Gerulaitis rastas negyvas, apsinuodijęs smalkėmis. Prieš išvažiuojant sakė man – lapkričio mėnesį vesiu, klausė, ar atvažiuosiu į vestuves...“ – pasakojo V. Korkutis apie bičiulio netektį.
Vincentas Korkutis
Gimė 1931 m. liepos 24 d. Kaune.
Tenisą žaisti pradėjo 1948-aisiais.
1951-ųjų ir 1952-ųjų Lietuvos studentų čempionas.
1959-aisiais išrinktas į Lietuvos teniso federacijos prezidiumą. Iki 2004 m. dirbo visuomeninį darbą federacijoje.
1963–1990 m. kasmet buvo renkamas į geriausių SSRS teisėjų dešimtukus.
Nuo Nepriklausomybės atgavimo iki dabar – Pasaulio lietuvių žaidynių teniso varžybų vyriausiasis teisėjas.
Parašė knygą „Lietuvos tenisui – 75 metai“, sukūrė per 300 publikacijų teniso tematika.
V. Korkutis gimė 1931 m. liepos 24 d. Kaune. 1939 m., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, persikėlė į Vilnių.
STULPAI. „Kaune aš labai mėgau lankytis čiuožykloje. Čiuožinėjau ir Vilniaus Jaunimo sode, teniso aikštyne. Ten dar stulpai buvo teniso tinklui. Klausiau tėčio – kam reikalingi tie stulpai? Juk jie trukdo. Kaune tokių nebuvo. Tėtis atsakė – kai būsi studentas, suprasi. Tai tenisas – labai brangus sportas. Ir nuo tada ėmiau svajoti tapti tenisininku“, – prisiminė V. Korkutis.
Tačiau tai nebuvo taip lengva. Vincentui dar nesulaukus 13-os, žuvo jo tėvas. Teko dirbti: pardavinėti laikraščius, kitais būdais uždarbiauti.
Tik 1948-asiais V. Korkutis pradėjo lankyti tenisą Juozo Purelio suorganizuotoje vaikų grupėje: „Iš pradžių teko treniruotis su faneromis. Niekas tada rakečių neturėjo...“
Netrukus V. Korkutis tapo Vilniaus čempionu. Įstojęs į Vilniaus universiteto geologijos specialybę, 1951 ir 1952 m. buvo Lietuvos studentų čempionas.
ALTAJUS. 1955-aisiais V. Korkutis baigė geologiją ir buvo paskirtas trejus metus dirbti Rusijos Altajaus krašte.
„Atnešiau komisijai raštą iš Sporto komiteto, kad esu Lietuvos rinktinės tenisininkas, universiteto sporto klubo pirmininkas. Vadovavau tada 20-iai sporto šakų. Bet komisijai pirmininkavęs rusas iš Maskvos atrėžė: „Nieko, galėsi su lokiais pasitreniruoti...“
Altajuje V. Korkutis praleido daugiau nei manė – ketverius metus: „Jokių galimybių žaisti tenisą ten nebuvo. Pavyko nebent suorganizuoti stalo teniso turnyrą, vietos žaidynes. Idėją palaikė ir ekspedicijos viršininkas. Mažiau buvo girtavimo, muštynių.“
SUGRĮŽIMAS. V. Korkučiui į Lietuvą sugrįžti leido tik 1959-aisais. Sugrįžęs dalyvavo Lietuvos čempionate. Užėmė šeštąją vietą vienetų varžybose ir trečiąją – dvejetų (žaidė kartu su broliu).
„Tada J. Purelis man ir sako: Vincai, labai trūksta visuomenininkų, teisėjų. Turi geras akis – užsiimk šia veikla, nes jau tavo brolis tave aplošia“, – prisiminė V. Korkutis.
Vienu metu jis dirbo įvairiose srityse – važinėjo po geologijos objektus, sekretoriavo federacijoje, teisėjavo ir dar rašė disertaciją.
„Nuo tada visuomeniniais pagrindais dirbau federacijoje. Darbo dienomis važinėjau po visą Lietuvą ir Kaliningrado sritį, o šeštadienius ir sekmadienius skirdavau tenisui“, – pasakojo V. Korkutis.
TEISĖJAS. „1965–1990 m. teisėjavau visose tautų spartakiadose. Esu teisėjavęs 44-iuose Daviso taurės pirmos grupės mačuose. Kasmet būdavau geriausių Tarybų Sąjungos teisėjų dešimtuke.“

Tačiau tai nebuvo aukščiausio lygio turnyrai, kuriuose lietuviui teko teisėjauti.
„1978-aisiais mane su trenerių grupe nusiuntė pasižiūrėti Vimbldono turnyrą. Ten mane pamatę ir sako – o Korkutis, teisėjausi pralaimėjusiems. T. y. tiems, kurie dėl pirmosios vietos nekovoja. Po trijų mačų mane pastebėjo Sovietų ambasados darbuotojas. Ir uždraudė tokią veiklą. Kadangi tarybiniam piliečiui užsidirbti buvo negalima...“ – prisiminė arbitras.
Teisėjaudamas tarptautinėms varžyboms V. Korkutis pažinojo daugelį tuomečių teniso žvaigždžių: „Labai paprasti žmonės dauguma jų buvo. Kad ir švedas Björnas Borgas. Paprastas, žmogiškas, taktiškas. Turiu jo ir kelnes, ir marškinėlius. Sakė jis man: „Jūs nesupykit, gal tie drabužiai jums bus per dideli, bet aš taip noriu padėkoti už gražų ir gerą teisėjavimą.“
GERULAITIS. Draugystė V. Korkutį siejo su garsiuoju lietuvių kilmės amerikiečių tenisininku Vitu Gerulaičiu.
„Buvau pas jį svečiuose tris kartus, sėdėjau jo ložėje atvirajame JAV čempionate“, – tvirtino V. Korkutis.
Draugystė vyrus siejo iki pat ankstyvos V. Gerulaičio mirties 1994-asiais.
„Be reikalo aš tada išvažiavau... Išskridau į Lietuvą per Frankfurtą. Ten ir sužinojau tą žinią, kad V. Gerulaitis rastas negyvas, apsinuodijęs smalkėmis. Prieš išvažiuojant sakė man – lapkričio mėnesį vesiu, klausė, ar atvažiuosiu į vestuves...“ – pasakojo V. Korkutis apie bičiulio netektį.
Vincentas Korkutis
Gimė 1931 m. liepos 24 d. Kaune.
Tenisą žaisti pradėjo 1948-aisiais.
1951-ųjų ir 1952-ųjų Lietuvos studentų čempionas.
1959-aisiais išrinktas į Lietuvos teniso federacijos prezidiumą. Iki 2004 m. dirbo visuomeninį darbą federacijoje.
1963–1990 m. kasmet buvo renkamas į geriausių SSRS teisėjų dešimtukus.
Nuo Nepriklausomybės atgavimo iki dabar – Pasaulio lietuvių žaidynių teniso varžybų vyriausiasis teisėjas.
Parašė knygą „Lietuvos tenisui – 75 metai“, sukūrė per 300 publikacijų teniso tematika.
Daugiau naujienų iš kategorijos Tenisas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.