Klaipėda: trūksta ir pinigų, ir bazių

Klaipėda išsikėlė tikslą didinti gyventojų sportinį aktyvumą ir ugdyti jaunuosius talentus. Siekiant to turėtų būti atnaujinta ir išplėtota sporto infrastruktūra, sudarytos palankios sąlygos jaunimui ugdyti, o sportas – prieinamas visiems.

Tikslas gražus, uždaviniai aiškūs, tačiau sunkmečiu juos įvykdyti ne taip paprasta.

Arena. Pagrindiniu pastarųjų metų sporto statiniu vadinama universali „Švyturio“ arena, po mėnesio priimsianti šešias Europos vyrų krepšinio čempionato D grupės komandas. Žadama, kad sporto bazė taps sportiniu ir kultūriniu miesto centru.

2011–2012 m. sezoną Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio komanda norėtų rungtyniauti naujojoje arenoje, tačiau dideli mokesčiai gali atgrasyti nuo šio ketinimo. „Kiek pamenu, už vienas rungtynes operatoriams reikės mokėti apie 30 tūkst. litų. Jie dar derasi, bet „Neptūnas“ rizikuoja patekti į operatorių žabangas. Aš taip manau“, – svarstė I. Zaleckis.

Universalioje arenoje bus sumontuota stacionari įranga, skirta ledui suformuoti. Sportuoti galės ne tik krepšininkai, bet ir tenisininkai, tinklininkai, rankininkai ir kitų sporto šakų atstovai.

Į areną persikels Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla. „Senosios mokyklos patalpos pasenusios tiek morališkai, tiek fiziškai. Mokykla bus atskira biudžetinė įstaiga, nepriklausoma nuo arenos operatorių. Ten bus atskira respublika“, – sakė I. Zaleckis.

Planuojama, kad krepšinio mokykloje bus dvi krepšinio salės ir keturi persirengimo kambariai, pritaikyti neįgaliesiems.

„Manau, kad pirmais metais lankytojų turėtų būti nemažai, nes tokio statinio anksčiau nebuvo. Žmonės ateis pažiūrėti ne tik krepšinio, bet ir pačios arenos“, – išsakė nuomonę I. Zaleckis.

Trekas. Šiuo metu uostamiestyje rekonstruojamas dviračių trekas. Iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) gavus lėšų, jau atliktas pirmasis rekonstrukcijos etapas: pastatytas namas, skirtas sportininkams apgyvendinti. Planuojama treko patalpose įkurti individualių sporto šakų atstovų olimpinio rengimo centrą, kuriame gyventų ir treniruotųsi jauni ir perspektyvūs kandidatai į olimpinę ir nacionalines įvairaus amžiaus rinktines.

Po atviru dangumi esančio dviračių treko viduryje norima įrengti teniso aikštyną.

Šiuo metu uostamiestyje yra du plaukimo baseinai. Vienas iš jų priklauso privatiems savininkams, o kitas – miesto savivaldybei. Pastarasis šiuo metu renovuojamas.

Baseinas. Ketinama statyti 50 m plaukimo baseiną, pritaikytą rengti tarptautines varžybas. Šalia įrengti 25 m apšilimo baseiną. Šiame komplekse dar būtų sporto salė, SPA centras, o netoliese ir nedidelis viešbutis. Šiam projektui iš Europos Sąjungos paramos fondų ketinama prašyti apie 50 mln. litų.

Norima vietoje seno, prieš 12 m. uždaryto baseino, įrengti dar vieną, 25 m ilgio baseiną, skirtą miestiečiams. Minimalus kompleksas, kurį sudarytų baseinas, sporto salė, administracinės patalpos ir vonia, turėtų kainuoti apie 3 mln. litų. Tokie baseinai būtų vieninteliai Klaipėdos regione.

Permainos. Prieš ketverius metus KKSD skyrus 700 tūkst. litų, užbaigta lengvosios atletikos maniežo renovacija, įrengta vienintelė Lietuvoje „Mondo“ danga.

Pradėtas naujinti miesto centrinis stadionas: įrengta švieslentė, sutvarkytas apšvietimas. Šiuo metu montuojamos tribūnos, šalia tvarkoma dirbtinės dangos aikštė. Savivaldybės planuose ir naujo, modernaus, daugiafunkcio stadiono statybos.

Suremontuotas „Viesulo“ sporto centras, kuriame plėtojamos devynios sporto šakos: tinklinis, regbis, meninė gimnastika, sportinė gimnastika, aerobika, šaškės, šachmatai, orientavimosi sportas, rankinis.

Ketinama rekonstruoti Klaipėdos futbolo mokyklą. Nugriovus seną pastatą, būtų statomas naujas su administracinėmis patalpomis ir nedideliu maniežu. Šalia būtų dirbtinės ir natūralios dangos aikštės ir keturi bėgimo takai, skirti aplink įsikūrusioms bendrojo lavinimo mokykloms. Planuojama rekonstrukcijai išleisti 15 mln. litų.

Visoms aukščiausiose šalies lygose rungtyniaujančioms komandoms ir miesto rinktinėms Klaipėdos savivaldybė nemokamai skiria aikštę treniruotėms ir varžyboms. Standartiniais įkainiais Klaipėdos „Neptūnui“ išnuomota krepšinio salė atsieitų beveik 200 tūkst. litų.

„Be abejo, salių trūksta, o sporto aikštynai prie švietimo įstaigų – apleisti, kaip ir visoje Lietuvoje“, – konstatuoja I. Zaleckis.



Prioritetai. Didžiausias dėmesys uostamiestyje skiriamas masiškumo ir meistriškumo siekiančioms sporto šakoms: buriavimui, dviračių sportui, irklavimui, krepšiniui, lengvajai atletikai, laisvosioms imtynėms, sportiniams šokiams, plaukimui, rankiniui ir sunkiajai atletikai.

Antros – nedidelio masiškumo, atskirus talentus ugdančios sporto šakos: badmintonas, aerobika, baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, dziudo, karatė, graikų-romėnų imtynės, meninė gimnastika, regbis, taekvondo, tinklinis, povandeninis plaukimas, stalo tenisas.

Trečioje vietoje – laisvalaikio ir rekreacijos sporto šakos.

Labiausiai uostamiestį džiugina sunkiaatlečiai. I. Zaleckio teigimu, tik krepšiniui populiarumu nusileidžianti sporto šaka šiuo metu į Londono olimpines žaidynes galėtų deleguoti tris sportininkus.

Dviračių sportas, Sporto skyriaus vedėjo teigimu, tradicijas apleido. Įrengus dviračio treko patalpas, planuojama formuoti jaunimo rinktinę, galėsiančią dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje 2016-aisiais.

Nesitikima, kad kas nors iš jaunų irkluotojų pateks į kitų metų Lietuvos olimpinę rinktinę, tačiau neabejojama, kad individualios sporto šakos savo atstovą turės. Sprinterė Lina Grinčikaitė – reali kandidatė į olimpines žaidynes.

„Rankinis šiuo metu išgyvena pakilimą. Žinoma, šalies mastu ši sporto šaka nukraujavusi, nes rinktinės žvaigždės rungtyniauja užsienio klubuose. Susiklosčius tokiai situacijai, „Žemaitijos dragūnas“ užima lyderio poziciją“, – džiaugiasi I. Zaleckis. Klaipėdos sporto mokykloje dirba devyni rankinio treneriai, o gabiausi mokyklos auklėtiniai papildo šalies čempionų „Žemaitijos dragūno“ komandą. Esant tokiai sportinei piramidei, sulaukiame džiuginančių rankininkų rezultatų.

Uostamiestis šiuo metu turi dvi Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniaujančias komandas – „Klaipėdą“ ir „Atlantą“. Neseniai pasigirdo kalbų, esą klubai planuoja susijungti.

„Savivaldybė negali priversti klubų susivienyti, tik miesto futbolo federacijos gali priimti tokį sprendimą. Jie tariasi tarpusavyje, bet, jei komandos turi iš ko susimokėti startinį mokestį, – tegu žaidžia. Savivaldybės pozicija – geriau turėti vieną stiprų klubą aukščiausioje lygoje ir vieną pirmojoje lygoje“, – sakė I. Zaleckis.

Rūpesčiai. Pagrindinė uostamiesčio sportą kamuojanti problema – sporto bazių trūkumas.

„Piniginė situacija yra krizinė. Vaikai, sportuojantys Klaipėdos sporto mokyklose, tai daro nemokamai, nes ne visi turėtų iš ko susimokėti. Blogiausia, kad nėra kur sportuoti. Siekiame, kad kuo daugiau vaikų lakstytų ne gatvėse, o treniruotėse. Tegu jie nebūna sportininkai, jei iš tūkstančio bent penki taps profesionalais, bus labai gerai“, – įsitikinęs I. Zaleckis.

***
2011 m. savivaldybės skirta parama
Krepšinio klubas „Neptūnas“ – 500 tūkst. litų + salė treniruotėms ir varžyboms.
Futbolo klubai „Atlantas“ ir „Klaipėda“ – 200 tūkst. litų + stadionas.
Buriavimo sportui atgaivinti, privačiai buriavimo mokyklai – 190 tūkst. litų.
Rankinio klubas „Žemaitijos dragūnas“ – 65 tūkst. litų + salė treniruotėms ir varžyboms.
Sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ – 35 tūkst. litų.