Įvarčių mašina – Daiva Būtėnaitė

Kauno rajono “Garliava-STIHL” komanda reguliarų Lietuvos moterų rankinio sezoną baigė paskutinėje – šeštoje – vietoje (3 pergalės, 17 pralaimėjimų). Vis dėlto lygos ketvirtfinalyje garliaviškės pateikė staigmeną: eliminavo trečią vietą užėmusią Kauno “ACME-Žalgiris” ekipą (12 pergalių, 2 lygiosios, 6 pralaimėjimai). Pusfinalyje “Garliava-STIHL” susitiks su Vilniaus “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” (14 pergalių, 6 pralaimėjimai).
 

Gerokai labiau už kitas Garliavos komandoje žiba viena žaidėja – 22 metų 187 cm ūgio Daiva Būtėnaitė. Nors komandai ne viskas sekasi, Daiva tapo čempionato puošmena, stebinančia įspūdingu rezultatyvumu.
 

Antai, sausį rungtynėse su  „Eastcon AG-Vilniaus kolegijos” komanda D.Būtėnaitė pasiekė tiesiog neįtikėtiną rezultatyvumą, pelnydama net 28 įvarčius. Tiesa, garliaviškės tąsyk pralaimėjo 36:42.
 

Alytuje gimusią rankininkę maždaug prieš ketvertą metų pastebėjo trenerė Rita Urnikienė, tuomet dirbusi „Žalgirio“ ekipoje Kaune. Tačiau prikalbinusi Daivą atvykti į Kauną, pati R.Urnikienė komandą netrukus paliko.
 

„Taip išėjo – prisikalbinau ir palikau. Du metus Kaune Daiva buvo pralaikyta ant suolo, dėl to niekas nepamatė jos sugebėjimų. Po to jos paslaugų atsisakė ir ji grįžo į Alytų. Netrukus skambina treneris iš Alytaus ir sako – mergaitė nori sportuoti, ką ji čia Alytuje veiks... Pas mus, Garliavoje, ji visąlaik žaidė, nesėdėjo ant suolo, todėl ir iškilo“, – pasakojo R.Urnikienė.
 

 

„Mūsų komandoje – vien mokinukės, Daiva buvo vyresnė, todėl ir tapo pagrindine žaidėja. Be to, traumą gavus Deimantei Bagdonaitei, Daiva, galima sakyti, liko vienintele metike. Su tokiu ūgiu, su tokiu smūgiu – nėra kito pasirinkimo, – auklėtinės rezultatyvumo priežastis aiškino trenerė.
 

Kaune Daivos neišnaudojo, o mes visą žaidimą pastatę ant jos. Kitos žaidėjos nėra tik statistės, tiesiog žaisti per Daivą – mūsų puolimo taktika“. R.Urnikienė džiaugiasi, kad neseniai į komandą grįžo keturios vyresnės žaidėjos, kurios krūvio naštą nuo Daivos pečių padės nuimti.
 

„Treniruočių nepraleidžia, daug dirba. Nori sportuoti, turi tikslą, nori kažką pasiekti. Nori išvažiuoti žaisti į užsienį ir to siekia. Labai užsispyrusi. Nebūtų to užsispyrimo, nebūtų ir tokių rezultatų. Tikras ožiaragis – pastumdyt nepastumdysi“, – antrą sezoną Garliavoje žaidžiančią D.Būtėnaitę apibūdino trenerė.
 

Įdomu tai, kad „Žalgirį“, kuriame Daiva nebuvo įvertinta ir nesulaukė šanso atsiskleisti, treniravo dabartinis Lietuvos nacionalinės moterų rinktinės treneris Rimantas Mikalauskas. Kvietimo į rinktinę prieš Europos čempionato atrankos rungtynes su Olandija, kurias lietuvaitės šią savaitę pralaimėjo, Daiva nesulaukė.
 

Tiesa, sportininkė dėl to nesikremta. Kiek anksčiau kartą į rinktinės stovyklą Daiva buvo kviesta, tačiau negalėjo dalyvauti dėl nugaros traumos. Alytiškė prisipažįsta pati abejojanti, ar jau būtų pasiruošusi konkuruoti su pajėgiausiomis, užsienio klubuose žaidžiančiomis rinktinės puolėjomis.
 

„Sunku pasakyti, kaip pritaptų. Reikėtų pabandyti. Garliavoje visas žaidimas sukasi aplink ją, o rinktinėje visos turi būti vienodos. Rinktinėje ne komanda derinasi prie tavęs, o tu prie komandos. Galima sakyti, Daiva tokio komandinio žaidimo nelabai ragavusi. Būtų įdomu pamatyti, kaip jai sektųsi rinktinėje“, – teigė “Garliava-STIHL” trenerė R.Urnikienė.

Daiva Būtėnaitė: „Kad žaisčiau rinktinėje, trūksta patirties“

Daiva, kodėl nepavyko atsiskleisti „Žalgiryje“, tik – Garliavoje?

Treneris „Žalgiryje“ turėjo seną komandą, pagrindines žaidėjas ir jomis remdavosi. Aš gaudavau žaisti tik rungtynių pabaigoje, todėl nespėdavau pasižymėti, nieko gero nepadarydavau. Norėjau būti komandoje, kurioje galėčiau žaisti, o Garliavos komandos trenerė tikėjo, kad galiu žaisti.

Kaip pati paaiškintum tokį rezultatyvų žaidimą?

Komandos draugės yra žymiai jaunesnės, galbūt joms dar stinga drąsos. Aš įmetu, pataikau, todėl visas žaidimą sukasi aplink mane. Tokia trenerės taktika.
 

Ar ateidama į „Garliava-STIHL” ir tikėjaisi tokio vaidmens?

Tikėjausi, bet nežinojau, ar pavyks. Bet tikrai nėra taip, kad aš galvočiau apie asmeninį rezultatyvumą ir tai, kaip būti geriausia. Man svarbiausia – tiesiog gerai atlikti savo darbą.
 

Trenerė minėjo, kad tavo mintys sukasi apie žaidimą užsienio klube. Tai tiesa?

Norėčiau, bet bijau, kad kol kas ten bus per aukštas lygis. Gal vėliau. Dabar būtų baisu, kad išvažiavus neatsitiktų taip, kaip Kauno komandoje.
 

Esi aukšta, kodėl pasirinkai būtent rankinį, o ne, pavyzdžiui, krepšinį ar tinklinį?

Tiesiog pradinėse klasėse atėjo treneris kviesti į rankinį, nusprendžiau pabandyti, patiko ir žaidžiu iki šiol. Rankinis įdomesnė sporto šaka nei krepšinis.
 

Kaip manai, ar jau būtum pasiruošusi žaisti nacionalinėje rinktinėje?

Kartą kvietė, bet negalėjau dėl traumos. Po to nebekvietė. Būčiau išmėginusi jėgas, būčiau žinojusi, ar esu tam pasiruošusi. Gal ir galėčiau žaisti, bet šiek tiek baisu (šypsosi)... Juk į rinktinę atvažiuojančios žaidėjos iš užsienio klubų yra labai patyrę...
 

Tačiau Lietuvos rankinio lyga taip pat nėra paprasčiausias mėgėjų turnyras...

Na, taip. Lygoje žaidžiu prieš žaidėjas, kurios ir rinktinėje dalyvauja.
 

Ar tai, kad nesi kviečiama į rinkinę, gali būti susiję su tuo, jog rinktinę treniruoja Rimantas Mikalauskas?

Turbūt tai prisideda prie nedalyvavimo rinktinėje.
 

Nesutariate su treneriu?

Gal nutylėsiu.
 

Esi sportininkė, kuri vardan tikslo gali lipti per galvas?

Manau, kad taip.
 

Reiškia, į rinktinę anksčiau ar vėliau pateksi...

Jei toliau seksis žaisti taip, kaip dabar – galbūt. Tačiau pirmiausia reikia įgyti daugiau patirties. Jos trūksta, o žaidžiant rinktinėje tai labai svarbu. Būtent dėl to rinktinei gal dar nesu pasiruošusi.
 

Neerzina tai, kad varžovių gynėjos prieš tave žaidžia žymiai agresyviau?

Kartais erzina, bet galvoju, kad tai pliusas – tai tik skatina mane dar labiau stengtis ir kovoti. Beje, komandoms, kurios prieš mus laimi, nelabai svarbu, kas įmes. Padidintą varžovių gynybos dėmesį dažniausiai jaučiu tuomet, kai žaidžiame su apylygio pajėgumo komandomis, kai kaunamės dėl pergalės.
 

Ko trūksta Garliavos ekipai, kad demonstruotų sėkmingesnį žaidimą?

Susižaidimo, nes mūsų žaidėjos dar labai jaunos. Neseniai komandą papildė keturios vyresnės rankinininkės, todėl tikimės geresnių rezultatų. Dabar ir žaidimo stilius, manau, šiek tiek pasikeis.
 

Ko tikiesi iš pusfinalio dvikovos su “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” komanda?

Nė neįsivaizduoju. Pergalės juk sunku tikėtis, tiesa? Svarbiausia nepasišiukšlinti, nepralaimėti dideliu skirtumu. O galbūt ir laimėti...
 

Rungtynėse su vilnietėmis kartą jau pelnei 28 įvarčius... Reiškia žinai, kaip reikia žaisti su “Eastcon AG-Vilniaus kolegija”?

Galbūt, bet tie 28 įvarčiai nelėmė pergalės. Gynyba irgi reikalinga, ne tik puolimas.
 

Nepyksti ant komandos draugių, kad iš jų sulauki mažai pagalbos?

Nepykstu. Galbūt jos labiau pyksta, kad aš viena žaidžiu... (šypsosi).
 

Ar esi sulaukusi pasiūlymų pereiti į kitą klubą?

Prieš atkrentamąsias buvo tokių pasiūlymų, pavyzdžiui, iš to paties „Eastcon AG“, bet kol kas nenoriu palikti Garliavos. Čia pradėjau žaisti, čia sekasi ir čia noriu žaisti.
 

Kaip ilgai planuoji žaisti Garliavoje?

Dar kitus metus tikrai žaisiu, o vėliau, jei būtų galimybė, norėčiau išvažiuoti į užsienį. Bet kol kas apie tai negalvoju, dar reikia mokslus pabaigti.
 

Ką studijuoji?

Leidybą ir poligrafiją antrame Kauno kolegijos kurse.