Dėl pasaulio čempionato tarsis su medikais

Kol kas lengvaatletės Airinės Palšytės iš Europos jaunimo (iki 21 metų) čempionato Estijoje parsivežtas sidabro medalis nedžiugina. 19-metė sportininkė neslepia – į Estiją ji važiavo aukso.

Šuolio į aukštį rungtyje lietuvė įveikė 191 cm aukštį ir 4 cm nusileido čempionatų rekordą pakartojusiai rusei Marijai Kučinai. Pirmuoju bandymu neįveikusi 193 cm aukščio, A. Palšytė dusyk nesėkmingai bandė peršokti kartelę, iškeltą iki 195 cm.

Šiuo metu sportininkė ruošiasi svarbiausioms sezono varžyboms – rugpjūčio 12-23 dienomis Kinijoje vyksiančiai universiadai, ir svarsto ar verta vykti į rugpjūčio 27 dieną prasidėsiantį pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje.

Airine, ar esi patenkinta iškovotu sidabro medaliu?
Iš tiesų savo pasirodymą vertinu gerai... Bet tos teigiamos emocijos turbūt ateis šiek tiek vėliau. Važiavau ten laimėti auksą, todėl dabar labai nedžiūgauju, bet vis tiek malonu grįžti su medaliu.

Kas sutrukdė pasiekti tikslą?
Tiesiog varžovė toje situacijoje buvo stipresnė. Pasirodžiau pagal savo galimybes, nušokau tik vienu centimetru mažiau, nei mano asmeninis rekordas. Atidaviau ką galėjau, o tai, kad varžovė stipresnė, ne nuo manęs priklausė.

Prieš sezoną kalbėjai, kad tavo tikslas - 193 cm aukštis, bet vis pritrūksta to vieno centimetro.
Prieš keletą savaičių Madride dalyvavau komercinėse varžybose, ten pirmu bandymu peršokau 192 cm, o  kitas keliamas aukštis buvo 196 cm. Ten šuoliai buvo tikrai geri ir kartais pagalvoju, kad jei būtų buvęs aukštis ne 192 cm, bet 193 cm – tikrai būčiau peršokusi.

Kur artimiausiu metu bandysi pagerinti savo rezultatą?
Dabar mano vadybininkas siūlo dvejas Deimantinės lygos varžybas liepos 29 dieną Stokholme ir rugpjūčio 5-6 dienomis Londone. Pirmųjų atsisakysiu, nes startuoti būtų dar per anksti, o kitos - Londone - man bus generalinė repeticija prie išvykstant į universiadą, dar viena proga pašokinėti su aukšto lygio sportininkėmis, pasitikrinti jėgas ir jei bus keliamas tas aukštis – bandysiu jį įveikti.



Kokią vietą tavo planuose užima pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje?
Šitą klausimą pastarosiomis dienomis girdžiu itin dažnai. Dar sezono pradžioje su trenere federacijai sakėme, kad nusprendėme, jog svarbiausi mano startai bus Europos jaunimo čempionatas ir universiada, nes tai daugiau mano amžiaus grupės varžybos ir ten galiu labiau save išreikšti. Esu įvykdžiusi normatyvą į pasaulio čempionatą, esu įrašyta į rinktinę, man tereikia nuspręsti vyksiu ar ne ir per dvi – tris dienas turiu pasakyti federacijai savo sprendimą.

Pasaulio čempionate žinoma didelės perpektyvos ateičiai, tobulėjimui, tačiau ar ten užimčiau aukštą vietą nuvažiavusi iškarto po universiados – didelis klaustukas. Šiomis dienomis turime pasitarti su trenere, medikais, kurie mane prižiūri, kad įvertintu mano fizinę būklę, ar mano kojos, nugara atlaikys dar dvejas tokias rimtas varžybas. Viską apsvarstę nuspręsime ar verta skubėti ir dalyvauti visur kai esu tokia jauna, ar geriau save pasitaupyti, atiduoti visas jėgas universiadai. Niekada negali žinoti, jei versiesi per galvą ar tai neišeis į blogą pusę. Reikia protingai nuspręsti ir tam dar turime keletą dienelių.

Pradėjai galvoti apie olimpiadą?
Šį sezoną reikėtų pabaigti susikoncentravus į universiadą, nes tai - seniai planuotas startas. Vėliau, žinoma, kaupsiu visas jėgas olimpiadai.  Esu įvykdžiusi B normatyvą, jis yra 192 cm. A normatyvas yra 195 cm. Kol kas esu vienintelė Lietuvoje turinti tokį rezultatą ir be manęs realiai nėra kas peršoktų 192 cm aukštį, todėl vieta rinktinėje man kaip ir garantuota.

Ar jau žinai kur ruošiesi olimpinėms žaidynėms?
Su trenere pasitarėme, kad galbūt reikėtų rudenį daryti ne vieną treniruočių stovyklą, kaip anksčiau, bet dvi. Vieną galvojame daryti kur nors Rusijoje, dirbant su tokiu treneriu kaip Jevgenijus Zagarulka, kuris treniruoja Aną Čičerovą. Ji pastaruoju metu peršoka 207 cm. Mes su juo buvome anksčiau susitikę, aš jam labai patikau, palikau didžiulį įspūdį ir jis jau buvo minėjęs, kad norėtų su mumis pabūti dar bent vienoje stovykloje, kad galėtų patarti kažką iš savo pusės. Su trenere nusprendėme, kad būtų labai naudinga turėti tokią stovyklą.

Pavasarį ko gero vyksime į dar keletą stovyklų, kaip ir kasmet, o vasarą, pasibaigus egzaminų sesijai ir likus mėnesiui ar dviems iki olimpiados bus galima išvažiuoti į dar vieną stovyklą. Čia būtų didžiausias treniruočių stovyklų skaičius kiek esu turėjusi per savo sportinę karjerą.