Augustas Četkauskas | 2010 m. vasario 4 d. 09:56 |
![]() ![]() |
Legionieriaus duona - sunki, bet dosni
Italijoje rungtyniaujančiam vienam geriausių šalies tinklininkų Arvydui Mišeikiui tinklinis tapo maloniu darbu, o legionieriaus duona - sunki, bet dosni
![]() |
Arvydas Mišeikis 2004 metais kartu su Arūnu Kirsniu Italijoje iškovojo pasaulio jaunių paplūdimio tinklinio čempionų vardus. Pirmenybėse tinklininkas atkreipė ne vienos pajėgios Europos komandos dėmesį. Dabar Arvydas žaidžia „Marcegaglia Ravenna” komandoje, kuri rungtyniauja antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje.
Koks tavo vaidmuo „Marcegaglia Ravenna” komandoje?
Žaidžiu pagrindinio puolėjo pozicijoje, tad gaunu pakankamai daug kamuolių. Todėl stengiuosi, kad jie taptų komandai pergalę pelnančiais taškais.
Kokie tavo komandos tikslai šiame sezone?
Didžiausias tikslas būtų patekti į atkrintamąsias varžybas, kitaip tariant - tarp aštuonių geriausiųjų. Tačiau aš norėčiau, kad žaistume finalinio ketvertuko varžybose.
Esi pasiekęs įspūdingą rezultatą ir paplūdimio tinklinyje. Ar dar tenka pažaisti ant smėlio?
Dabar mano specializacija yra salės tinklinis. Kontrakte net turiu šiokių tokių apribojimų dėl paplūdimio tinklinio žaidimo. Tačiau vasarą kartais tenka pažaisti, bet tik savo malonumui.
Arvydai, kodėl pasirinkai tinklinį ?
Visada norėjau tapti profesionaliu sportininku. Tinklinį pradėjau žaisti nuo 11 metų. Sekėsi gerai, tobulėjau, ir tuomet supratau, kad ateitį turiu sieti su šia sporto šaka. Žinojau, kad tinklinyje galiu pasiekti puikių rezultatų. Kitose sporto šakose, kaip krepšinyje ar futbole, "prasimušti" būtų sunkiau, nes konkurencija daug didesnė.
Karjerą pradėjai Šiaulių „Elga – Startas“ komandoje. Prieš keletą metų teko ją palikti bei pakelti sparnus į kitą šalį. Ar sunku buvo palikti komandą?
Taip, tikrai buvo nelengva palikti savo komandos draugus, trenerį, tačiau gavęs pasiūlymą iš užsienio klubo turėjau pasinaudoti šia galimybe. Buvo pasiūlytos labai geros sąlygos. Be to, žinojau, kad užsienyje kitaip žiūrima į tinklinį nei Lietuvoje. Susidomėjimas šia sporto šaka kitose šalyse tikrai didesnis nei Lietuvoje.
Esi žaidęs Kipro, Belgijos, Rumunijos komandose, dabar žaidi Italijoje. Kurioje šalyje sėkmingiausiai rungtyniavai?
Tinklinio pasaulyje esu dar jaunas žaidėjas, tad man dar viskas prieš akis. Tikrai sėkmingi sezonai buvo Belgijoje ir Rumunijoje. Ten užėmėme aukštas vietas. Atmintyje liko daug gražių akimirkų. Italijoje liko dar trys mėnesiai iki sezono galo, manau, bus ne viena graži akimirka tinklinio aikštelėje.
Kokie įsimintiniausi laimėjimai?
2008-2009 metų sezoną su Rumunijos klubu laimėjome čempionatą ir šalies taurę. Taip pat Europos iššūkio taurėje iškovojome trečią vietą. Šis sezonas buvo labai sėkmingas ir komandai, ir man.
Ar sunki legionieriaus duona?
Ji nėra lengva, kadangi tenka treniruotis po du kartus per dieną. Pavargsti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau nėra ko skųstis, nes legionieriaus duona, kad ir sunki, tačiau dosni.
Šiuo metu tinklinis tau – darbas ar malonumas?
Pradėjus žaisti tinklinis buvo malonumas. Dabar jis man tapo maloniu darbu.
Ar domiesi Lietuvos tinkliniu?
Taip, kai turiu galimybę pasidomiu, kas naujo Lietuvos tinklinyje, kaip sekasi buvusiai komandai.
Ką veiki laisvu nuo sporto metu?
Kaip minėjau, per dieną treniruojuosi du kartus. Laisvo laiko per daug neturiu, bet mėgstu panaršyti internete, pasižiūrėti gerą filmą. Kartais susitinku su komandos draugais pavakarieniauti. Grįžęs į Lietuvą, pasibaigus sportiniam sezonui, mėgstu pažvejoti.
Kokiomis dar sporto šakomis domiesi?
Kaip ir dažnas lietuvis, domiuosi krepšiniu, patinka futbolas, lauko tenisas.
Kaip širdies reikalai?
Kol kas esu laisvas, širdies draugės neturiu.