Žygio dalyviams - išskirtinis dėmesys

Mažieji Lietuvos miesteliai duoda į kaulus didiesiems. Itin šiltai ir nuoširdžiai sutikto Pilviškėse, vos už keliasdešimties kilometrų „Varom už Lietuvą“ kamuolio laukė dar vienas siurprizas. Šį kart – nukrypimas nuo planuoto maršruto į Gelgaudiškio miestelį, kurio bendruomenė susisiekė su žygio organizatoriais ir pažadėjo surengti tikrą fiestą, jei tik kamuolys užsuks į jų kraštą.

Kaip sakė, taip padarė. Su motorolerių palyda nuo vidurkelės tarp Šakių ir Jurbarko perėmę kamuolį, vietoje gyvenantys ir iš įvairių didžiųjų šalies miestų atstovauti savo gimtąjį kraštą sugrįžę gelgaudiškiečiai jį pasitiko su visame miestelyje pakeltomis Lietuvos vėliavomis.

Skvere priešais vieną seniausių ir originaliausių šalyje laikomą Gelgaudiškių dvarą kamuolį iškilmingai pasveikino tradiciniais dvariškių rūbais pasipuošę ponai – taip miestelėnai tikėjosi jį pakrauti Lietuvos senovės didikų išminties, strateginio mąstymo ir aukštos moralės.     



Maža to, prisiliesti ir pasirašyti ant per visą Lietuvą keliaujančio kamuolio susirinkę miestelėnai skandavo tautos išrinktą oficialią Lietuvos rinktinės palaikymo skanduotę „Tikslas, ryžtas ir galia: Lietuva, mes už tave!”. Decibelų matuoklis sustojo ties skaičiumi 106,2 ir taip Geldaudiškis tapo garsiausiu iš visų iki šiol kamuolio kelyje aplankytų miestų.

Kelias valandas leidę kamuolį per rankas, prie įstabaus Nemuno slėnio įsikūrę gelgaudiškiečiai kitoje upės pusėje belaukiantiems Jurbarko gyventojams „Varom už Lietuvą“ kamuolį perdavė ne mažiau iškilmingai, nei jį sutiko – tarsi olimpinį deglą kamuolį iškėlęs į viršų miestelį atstovavęs įžaidėjas Robertas per Nemuno upę jį perkėlė milžinišku greičiu lekiančiu kateriu.