"Žalgirio" žaidynėse - gerai pažįstami veidai

Žaidynės Vilniuje vyko po dešimties metų pertraukos. Rungtyniauta krepšinio, tinklinio ir futbolo varžybose. Žaidynių organizatoriai puikiai išsprendė sporto bazių klausimą, kuris buvo aptarinėjamas dar kovo pradžioje. Viskas buvo sukoncentruota kone vienoje vietoje.

Atstumai nuo vienos sporto bazės iki kitos buvo nedideli, visiems buvo patogus susisiekimas. Buvo didelis viešbučių ir bendrabučių pasirinkimas. Vieni pigesni, kiti brangesni. Vienur su pusryčiais, kitur be jų.

Kauniečiai apsigyveno „Šarūno“ viešbutyje, klaipėdiečiai –  „Hotel Vilnius“, šiauliečiai ir panevėžiečiai – Pedagoginio universiteto bendrabučiuose, Marijampolės ir Alytaus žalgiriečiai – Vilniaus kolegijos bendrabučiuose.   

Tinklininkai žaidė dvejose Vilniaus pedagoginio universiteto, krepšininkai – „Žalgirio“ (moterys) ir Š. Marčiulionio krepšinio akademijos (vyrai) sporto salėse. Viskas – vienoje linijoje, išskyrus „Žalgirio“ stadioną, kuriame norėta rungtyniauti, tačiau paprašius nemažos  pinigų sumos už aikštės nuomą, buvo pasirinktas VPU stadionas.

Per iškilmingą žaidynių atidarymą buvo apdovanotos žiemos žaidynėse masiškiausiai dalyvavusios Vilniaus ir Elektrėnų komandos, pagerbti tomis dienomis Vilniuje gimtadienius švenčiantys žaidynių dalyviai. 

PAGALBA. Vilniaus dirbančiųjų sporto klubo „Žalgiris“ pirmininkas, miestų grupės žaidynių vyr. teisėjas  Romualdas Budrionis daug gražių žodžių skyrė Lietuvos „Žalgirio“ draugijos vadovams Vytui Nėniui ir generaliniam sekretoriui, šių žaidynių vyr. teisėjui Algiui Vasiliauskaui, draugijos  darbuotojams, kurie Vilniuje padėjo surengti varžybas.

„Jeigu ne jų pagalba, kitaip būčiau pražilęs, paskendęs organizaciniuose labirintuose. Devyniolika metų dalyvauju „Žalgirio“ sporto žaidynėse ir pavydžiu savo kolegoms, kurie ankstesniais metais organizuodavo šias žaidynes. Jie pajungdavo visus – miestų ir rajonų savivaldybes, merus, vicemerus, sporto skyrių ar centrų vadovus. Vilniuje to nebuvo. Tai mane be galo nuliūdino. Tačiau turime gerų visuomenininkų, kurie yra sukaupę nemažą patirtį, rengiant draugijos įvairių sporto šakų varžybas, miesto čempionatus. JVisuomenininkai mums ir atėjo į pagalbą“, – sako R. Budrionis.

Buvo suburta gera teisėjų kolegija: futbolo varžybų vyr. teisėjo pareigos buvo patikėtos Kęstučiui Pakniui, krepšinio – Gintautui Zalieckui, o tinklinio teisėjais ir visu darbu rūpinosi Dangė Sinevičiūtė. Kai atskirų sporto šakų varžyboms teisėjauja tokie prityrę arbitrai, nebuvo jokių nesusipratimų dėl neobjektyvaus teisėjavimo, nebuvo gautas nė vienas protestas. 

ATSAKOMYBĖ. Kaip ir dera žaidynių šeimininkams, Vilniaus sportinė delegacija buvo gausiausia žaidynėse (60). Nemažai sportininkų delegavo Marijampolė (50), Kaunas ir Klaipėda (po 40). Tačiau nesklandumų vis dėl to neišvengta. Vos likus kelioms valandoms iki varžybų pradžios, sužinota, kad nedalyvaus Alytaus vyrų tinklinio komanda. Futbolo varžybose atsisakė žaisti šiauliečiai. Byrėjo varžybų tvarkaraščiai ...  

„Šiaulių futbolininkai apie nedalyvavimą pranešė likus dviems dienoms, todėl spėjome, jog jų vietą užimtų Vilniaus Naujųjų Verkių komanda, Lietuvos seniūnijų žaidynių zoninių varžybų laimėtoja. Jeigu taip būtų pasielgę ir Alytaus tinklininkai, žaidynėse tikrai galėjo žaisti Salotės vyrai, kurių dvi komandos dalyvavo miesto žalgiriečių čempionate“, – sakė R. Budrionis.

Vienus žaidynėse lydėjo sėkmė, o kiti skaudžiai pralaimėjo. Taip nutiko ir Vilniaus vyrų krepšinio komandai. „Tai jau tapo negražia tradicija. Komanda nuvilia gal dešimtą ar dvyliktą kartą. Net toks patyręs žaidėjas kaip Rolandas Skaisgirys atstovavo ne Vilniaus, o Pakruojo komandai rajonų grupėje.

Kiti žaidėjai vėl kažkur nuklydo. Pažadėjo, atstovauti miestui, bet savo žodžio neištesėjo. Mūsų miesto „Žalgirio“ krepšinyje yra senos problemos ir dabar ieškome variantų, kaip iš jų išbristi, kadangi mieste yra nemažai gerų krepšinių klubų“, – teigė R. Budrionis.

KREPŠINIS. Moterys – 1. Sankt Peterburgas, 2. Klaipėda, 3. Vilnius. Vyrai – 1. Kaunas, 2. Klaipėda, 3. Marijampolė.

Moterų varžybas ypač paįvairino viešnios iš Sankt Peterburgo, kurios žalgiriečių žaidynėse debiutavo praėjusiai metais, tada užėmė antrą vietą, o šiemet tapo žaidynių čempionėmis. Jos lemiamoje kovoje nugalėjo klaipėdietes 59:42. Pasak jų komandos vadovo Aleksandro Sazonenkos, šiemet jų žaidėjos buvo pasirengusios nugalėti, kadangi atvyko visos stipriausios mėgėjos krepšininkės.

„Pas mus septintus metus vyksta Šiaurės Vakarų moterų krepšinio mėgėjų lyga, kurioje žaidžia 6-8 komandos. Joms atstovauja krepšininkės, kurios anksčiau rungtyniavo meistrių komandose, o dabar jau yra atsisveikinusios su didžiuoju sportu. Mums dalyvauti miesto varžybose jau pabodo, todėl lyga atvėrė naujus horizontus.

Trečius metus dalyvaujame ir Europos bei pasaulio sporto mėgėjų bei veteranių  čempionatuose, tačiau visada susiduriame su didžiule problema: mūsų valstybė neremia mėgėjiškai sportuojančių, išvykti į varžybas padeda rėmėjai“, – pasakojo A. Sazonenka.

Praėjusiais metais Sankt Peterburgo „Technolink“ krepšininkės dalyvavo CSIT žaidynėse Taline ir tapo nugalėtojomis. Viešnios pripažino, kad jų meistriškumas yra daugmaž vienodas su Lietuvos mėgėjų komandomis, todėl tarpusavyje varžytis labai įdomu. Tačiau šiemet Sankt Peterburgui atstovavo ne klubas, o Šiaurės Vakarų moterų krepšinio mėgėjų lygos rinktinė.

Taigi viešnios, kurių gretose žaidė ir Rusijos studentų rinktinei atstovavusi bei  tapusi Universiados prizininke, tarptautinės klasės sporto meistrė Tatjana Maliovanaja, prieš mūsų miestų komandas turėjo pranašumą, kuriuo ir pasiinaudojo.

Labai atkakli kova vyko dėl bronzos medalių, kur Vilniaus krepšininkės palaužė panevėžietes 55:52. Įdomu tai, kad vilniečių komandoje žaidė mama su dukra – Ramunė Gilienė ir Svaja Gilytė.

Vyrų varžybose niekam abejonių nekėlė Kauno krepšininkų pergalė. Jų komandoje rungtyniavo prityrę žaidėjai Vaidas Stiga, Dainius Staugaitis, Vytautas Tatarūnas, Gintaras Staniulis. Kauniečiai nugalėjo visas komandas, o lemiamoje kovoje klaipėdiečius 79:61.   

Pasak varžybų vyr. teisėjo G. Zaliecko, pačios atkakliausios buvo pusfinalio rungtynės tarp Kauno ir Marijampolės (72:62) bei kova dėl trečiosios vietos tarp Marijampolės ir Panevėžio (72:67) komandų. Marijampoliečių gretose taikliais metimais išsiskyrė LKL žaidėjai Giedrius Pečiulionis ir Tomas Venckūnas, o panevėžiečių – Nerijus Anskinas.

Maloni staigmena buvo legendinio krepšininko Šarūno Marčiulionio pasirodymas žaidynėse. Jis nemokamai suteikė galimybę rungtyniauti jo vardo akademijoje, apdovanojo geriausias vyrų komandas. Žaidėjai galėjo pabendrauti su šia krepšinio garsenybe.     



TINKLINIS. Moterys – 1. Kauno „Sixta+“, 2. Vilnius, 3. Šiauliai. Vyrai – 1. Klaipėda, 2. Vilniaus „Tinklas“, 3. Kaunas. 

Pirmosios dienos kovos nerodė (visi susitikimai baigėsi vienodais rezultatais po 2:0), kad intriga, ypač vyrų grupėje, užvirs antrą dieną. „Kamuolys yra apvalus. Šiandien komandos gali sužaisti blogai, o rytoj – labai gerai. Jigu rungtynės baigiasi 2:0, tai dar nereiškia, kad kuri nors komanda buvo silpnesnė, o kita stipresnė“, – teigė Vilniaus „Tinklo“ klubo prezidentė D. Sinevičiūtė.

Pirmą dieną ypač atkaklios buvo Marijampolės ir Klaipėdos vyrų komandų rungtynės. Pirmą partiją marijampoliečiai pirmavo visą laiką, tačiau partijos pabaigoje, pirmaujant 21:14, 24:21, pridarė klaidų ir pralaimėjo 24:26. Jie pralaimėjo ir rungtynes 0:2.

Kaip jau tapo įprasta, pastaruosius kelerius metus per įvairias varžybas pagrindinė kova vyksta tarp Vilniaus „Tinklo“ ir Klaipėdos vyrų komandos. Buvęs „Kuro aparatūros“ žaidėjas Rolandas Gilys prisiminė praėjusias žalgiriečių žaidynes  Šiauliuose. Tada jie du kartus pralaimėjo uostamiesčio komandai, tačiau lemiamą, finalinį, susitikimą laimėjo ir antrą kartą tapo žaidynių čempionais. Tačiau šiemet Fortūna nuo jų nusisuko ...

Varžybų vyr. teisėja D. Sinevičiūtė iš anksto nieko negalėjo pasakyti, kaip susiklostys kova šiemetinėse žaidynėse, vėlgi pridūrė, kad kamuolys yra apvalus. „Klaipėdiečiai pasižymi tvirtu charakteriu, yra tikri sportininkai kovotojai – reikiamu momentu jie sugeba „susiimti“, susikaupti ir išplėšia pergalę“, – sakė jinai.

Vilniečių komandoje, kuri treniruojasi du kartus per savaitę bei žaidžia salių ir paplūdimio (Saulius Misiukas, Vladimiras Jasipenka, Ruslanas Kodis) tinklinį, šiemet atsirado naujų veidų. Į kolektyvą vėl sugrįžo buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Ramūnas Bitinas. Šiemet klubas dalyvavo turnyruose Bulgarijoje bei veteranų varžybose Kroatijoje, kur užėmė trečią vietą.

Tačiau per šias žaidynes nė vienų rungtynių nežaidė labiausia tituluotas klubo tinklininkas, atstovavęs „Kuro apartūros“ meistrų komandai R. Gilys, kuris anksčiau patikimai žaisdavo puolime ir statydavo užtvaras. Dabar vilniečių komandoje ryškaus lyderio nebuvo. 

Lemiamos rungtynės buvo labai atkaklios. Susitikimą 2:0 (25:22, 25:23) laimėjo klaipėdiečiai. Jų gretose ypač gerai žaidė antrus metus Klaipėdoje gyvenantis jungiantysis žaidėjas iš Ukrainos Sergejus Ščegolas, atstovavęs Kijevo komandai aukščiausios lygos čempionate, ir puolėjas Arūnas Povilaitis.

Lemiamas rungtynes  stebėjęs Klaipėdos „Žalgirio“ draugijos visuomeninis pirmininkas Rimas Vitkus negailėjo pagyrimų savo vyrams ir teigė, kad jis seniai matė taip kovingai, darniai žaidžiančią uostamiesčio komandą.

Klaipėdiečių gretose buvo ir vyriausias turnyro tinklininkas – 54-erių metų verslininkas Vidmantas Gataveckas (tarp rajonų – žinomo krepšinio trenerio Tomo Pačėso tėvas, 62-ejų metų Kęstutis Pačėsas, atstovavęs Švenčionims). Jis – buvusios „Kuro aparatūros“ meistrų komandos žaidėjas (1977-1980 m.). Dabar jis uostamiestyje gyvena jau 26-erius metus ir toliau draugauja su tinklinio kamuoliu.

„Puikiai atsimenu, kai 1975 m. su draugais tapau „Žalgirio“ draugijos tinklinio čempionu, dar ir šiandieną turiu išlaikęs tą medalį. Žalgiriečių žaidynėse irgi visada nuolat dalyvauju, tiktai metai bėga, mūsų komanda keičiasi. Veteranai palieka aikštelę, mus keičia jaunimas. Tačiau aš kol kas nežadu padėti tinklinio kamuolio, nes be jo būtų neįdomu gyventi“, – įsitikinęs V. Gataveckas, kuris tvirtai tikėjo, kad jie žalgiriečių žaidynėse pelnys medalius.
Per tinklinio varžybų uždarymą „Žalgirio“ sporto draugija pagerbė Lietuvos tinklinio federacijos generalinį sekretorių Juozą Lapeiką, kuris šiemet švenčia 55-erių metų sukaktį, ir draugijos prezidentas Vytas Nėnius jam įteikė Garbės ženklą. 

FUTBOLAS – 1. Vilniaus „Aktas, 2. Vilniaus Naujieji Verkiai, 3. Panevėžys

Finalinėse varžybose dalyvavo penkios komandos. Vietoje atsisakiusių žaidynėse dalyvauti šiauliečių buvo pakviesta Vilniaus II komanda, kurios pagrindą sudarė Naujųjų Verkių komandos žaidėjai. Iki tol du kartus žaidynių čempionais buvo tapusi Vilniaus „Akto“ komanda, kuri šį laimėjimą pakartojo ir šiemet.

Sunkiausi vilniečiams buvo žaisti su bronziniais prizininkais panevėžiečiais, rungtynės baigėsi lygiosiomis 0:0. Taip jau susiklostė situacija, kad abi vilniečių komandos tarpusavyje susitiko du kartus ir abu kartus pranašesni buvo „Akto“ futbolininkai, rungtyniaujantys „Sekmadienio futbolo lygos“ turnyre. Finaliniame turnyre jie iš viso pelnė 8 įvarčius, o į savus tepraleido vieną.

„Turnyras buvo neblogo lygio. Beveik visi vilniečių žaidėjai yra baigę Futbolo mokyklą, treniravosi pas gerus trenerius. Kitų komandų dauguma žaidėjų irgi nuo mažumės gainioja futbolo kamuolį. Patiko ne tiktai žaidynių čempionų, bet ir sidabro medalių laimėtojų Naujųjų Verkių, atstovavusios sostinės antrajai komandai žaidimas. Įdomi buvo alytiškių komanda, kuri nors ir užėmė paskutiniąją, tačiau demonstravo neblogo lygio futbolą. Jie neišnaudojo kelių gerų progų įvarčiams pasiekti – varžovų vartininkus tesugebėjo nuginkluoti vos vieną kartą, o į savo vartus praleido 10 įvarčių.  Pirmaudami prieš Marijampolės komandą 1:0, alytiškiai nesugebėjo išlaikyti persvaros ir pralaimėjo 1:2“, – varžybas reziumavo vyr. teisėjas, Vilniaus futbolo mokyklos direktorius Kęstutis Paknys.