sportas.info | 2011 m. liepos 12 d. 08:00 |
![]() ![]() |
Grožis ir emocijos - atsvara jėgai
Kas yra tas magnetas, pritraukiantis žiūrovus į moterų tenisą? Apie tai ir daug kitų dalykų – naujame žurnalo “Tenisas” numeryje
![]() |
Pasirodė jau penktasis žurnalo “Tenisas” numeris. Jame, kaip įprasta, įdomių temų ras ne tik teniso mėgėjai ir profesionalai, bet net ir nesidomintys šia sporto šaka. Žurnalo puslapiuose – Lietuvos ir užsienio teniso naujienos, aktualijos, užkulisiai, specialistų patarimai žaidėjams, mūsų šalyje vykstančių turnyrų fotokronika, taip pat – varžybų tvarkaraščiai, teniso aikštynų adresai ir telefonai. Be to, išsprendę kryžiažodį galite laimėti metinę “Teniso” prenumeratą. Pateikiame žurnalo “Tenisas” penktojo numerio kai kurių straipsnių ištraukas.
* * *
„Nors šiuolaikinis tenisas – ir vyrų, ir moterų – yra itin didelio pajėgumo, moteris, kad ir ką ji darytų, niekada neprilygs vyrui nei jėga, nei greičiu. Man juokingos kartais kylančios diskusijos apie tai, kad įdomu būtų pamatyti tarpusavyje besivaržančias vyrų ir moterų teniso žvaigždes ir pažiūrėti, kuri laimėtų. Tai – nelyginami dalykai. Vyrų ir moterų tenisas yra skirtingas sportas. Kaip vyrų ir moterų krepšinis“, – kategoriška buvo Lietuvos teniso sąjungos generalinė sekretorė Edita Liachovičiūtė, pati ne vienus metus žaidusi tenisą.
* * *
Skiriasi ne tik moters ir vyro anatomija (moters riebalinis sluoksnis yra didesnis nei vyro, o šie turi didesnę raumenų masę). Iš esmės skiriasi ir moters bei vyro fiziologija. Vyrai nesusiduria su rūpesčiais, kurių patiria kiekviena moteris. Pavyzdžiui, menstruacijomis. Prikurta gausybė anekdotų apie tai, kaip „tomis dienomis“ pasikeičia moteris: ji tampa irzlesnė, jos nuotaika dažnai keičiasi. Tačiau profesionalų sporte moterims dėl to atsiranda ir rimtesnių problemų. Į dopingo skandalą įsivėlusi maratonininkė Živilė Balčiūnaitė jas išdėstė aiškiai ir viešai: kadangi nuo vaikystės ji gaudavo milžiniškus krūvius, jai sutriko mėnesinių ciklas. Dėl to bėgikė visą karjerą turėjo rimtų problemų ir buvo priversta gerti preparatus. Neva dėl vieno jų – „Dufaston“ – jos organizme ir buvo pastebėtas padidėjęs neleistinų medžiagų kiekis po pernai vykusio Europos lengvosios atletikos čempionato, kuriame ji tapo nugalėtoja. „Visiškai tikiu Živile ir ją labai užjaučiu. Daugeliui sportuojančių moterų kyla tokių problemų, o kai krūviai milžiniški, moters organizme automatiškai padidėja vyriško hormono testosterono kiekis. Viena mano draugė tenisininkė irgi dėl to turėjo rimtų problemų. Nors ji buvo labai moteriška, jos organizme testosterono kiekis iš tiesų buvo labai didelis“, – pasakojo E. Liachovičiūtė.
* * *
Mokslininkai įrodė, kad tenisas – psichologiškai viena sunkiausių sporto šakų. Aikštyne privalai maksimaliai susikoncentruoti, negali išlieti emocijų, nors esi visiškai vienas ir tarsi ant podiumo. Visi į tave žiūri ir niekas negali tau padėti. Todėl jaudulys prieš startą tenisui labai būdingas. Jo simptomai – nemiga prieš varžybas, drebančios rankos ir kojos, minčių srautas apie tai, ką pagalvos kiti, jei pralaimėsiu – būdingi ir vyrams, ir moterims. Tik moterys iš prigimties jautresnės, todėl ir emocijas jos dažniau išlieja. Pavyzdžiui, verkdamos. Vyrai linkę viską užgniaužti. „Tačiau emociniai protrūkiai būdingi ir vieniems, ir kitiems, – patikino sporto psichologė, 29-erių Lina Vaisetaitė. – Tik jie gali pasireikšti skirtingai. Vyrai yra agresyvesni, todėl, pavyzdžiui, ima daužyti raketę, o moterys emocijas dažniausiai išreiškia ašaromis. Nors, žinoma, pasitaiko ir priešingų atvejų. Bet apskritai lyčių psichologija skiriasi tuo, kad vyrai emocijas daugiausia lieja veiksmais, moterys – verkdamos.“
* * *
Vis dėlto į tai, kad net pasaulio teniso profesionalėms, per daugelį metų aikštyne išmokusioms valdyti emocijas, kartais gali prireikti psichologinės pagalbos, atkreipė dėmesį ne tik psichologai. 2009 m. WTA turnyruose po trijų sezonų bandomojo laikotarpio atsirado viena taisyklė, kurios nėra ATP varžybose. Tenisininkėms per pertraukėlę tarp geimų leidžiama paprašyti trenerio pagalbos. Tai galima daryti vieną kartą per setą.
* * *
„Trenerio patarimai dėl taktikos neturi didelės įtakos mačo eigai. Tačiau kam nors tave stumtelėjus psichologiškai, pasijunti geriau, tai pagerina viso mačo kokybę. Ir tai yra gerai“, – apie trenerio pagalbą kalbėjo Patty Schnyder. Ji iš pradžių nepritarė naujovei, bet pamačiusi, kaip taisyklė veikia, perėjo į šalininkų pusę. Psichologinis stumtelėjimas tenisininkėms yra labai svarbus. Nemažai sportininkių lengvai pasiduoda išoriniam poveikiui ir žaidėjų nuotaikos kartais per vieną mačą kardinaliai pasikeičia kelis kartus.
* * *
Teniso aistruoliai kartais pajuokauja, kad vyrų tenisą reikia žiūrėti, o moterų – klausytis. Šis tenisininkes švelniai pašiepiantis posakis atsirado dėl to, kad kai kurios žaidėjos, ypač pavargusios ilguose mačuose, kiekvieną smūgį palydi skambiu garsu, panašiu į riksmą, spiegimą, aimaną ar dūsavimą. Tokios žaidėjos vadinamos „rėksnėmis“ (angl. grunters). „Rėksnių“ tarp vyrų taip pat pasitaiko (Jimmy Connorsas, ankstyvuoju karjeros etapu Andre Agassi, Rafaelis Nadalis), bet jų skleidžiami garsai – vienas juokas, palyginti su Marijos Šarapovos, seserų Williams ar Viktorijos Azarenkos riksmais. JAV ir Didžiosios Britanijos sporto žurnalistai ne kartą į teniso aikštynus ėjo nešini garso stiprumą matuojančiais prietaisais ir išsiaiškino, kad didžiausių „rėksnių“ keliamas triukšmas yra apie 90 (Monikos Seleš, abiejų Williams, L. Davenport) ar net per 100 decibelų (M. Šarapovos). Tai prilygsta pneumatinio kūjo keliamam triukšmui (90 decibelų) ir nedaug atsilieka nuo liūto riaumojimo (110 decibelų). nubausti dar griežčiau – skirti varžovui tašką (tokia pati bausmė taikoma už bet kokį nesportinį elgesį).
Nors dauguma mėgėjų apšilimo aikštelėje nemėgsta, faktai rodo, kad kuo prastesnis žaidėjas, tuo trumpesnis būna jo apšilimo aikštelėje laikas. Todėl atkreipkite dėmesį, ar patys žaidimui nesiruošiate atmestinai, t. y. ar nesitreniruojate tik savo mėgstamiausių smūgių vengdami tų, kurie sekasi prasčiau. Kad pasirengimas žaidimui būtų kuo efektyvesnis, per apšilimą aikštelėje turite pasiekti šiuos tikslus: pratęsti fizinį kūno raumenų ir psichologinį pasirengimą, kurį pradėjote atlikdami tempimo pratimus bei planuodami ir vizualizuodami varžybas; suderinti kūno ir akių darbą; kuo daugiau sužinoti apie varžovą, jo stipriąsias ir silpnąsias vietas.
* * *
Kai Kathy ir Wayne’ui Bryanams gydytojas pasakė, kad jiems gims dvynukai, kaliforniečių porą ištiko šokas. „Kathy pradėjo rėkti, o aš – verkti, – įsimintina 1977-ųjų rudens diena neišdilo iš Wayne’o atminties. – Tačiau tą patį vakarą naujieną išgirdę kaimynai pasirodė prie mūsų slenksčio nešini dovanomis: dviem paspirtukais ir dviem buteliais šampano. Tada pirmą kartą pagalvojome, kad ne viskas taip jau ir blogai.“ Dabar Kathy ir Wayne’as gali sakyti, kad viskas yra netgi labai gerai – jų užauginti sūnūs Bobas ir Mike’as tapo garsiais tenisininkais ir yra žinomi visame pasaulyje.
* * *
Iš visų sportininkus kamuojančių traumų net 40 proc. yra čiurnos sąnario sužeidimai. Tuo tarpu 75 proc. čiurnos traumų sudaro raiščių patempimas. Rečiau pasitaikančios traumos – raiščių plyšimai ir kaulų lūžiai. Gydytojas ortopedas traumatologas Rimantas Vencevičius dalijasi patarimais, ką daryti pasitempus čiurną.
* * *
Ryškiausi teniso talentai ir jų treneriai sostinėje gyvena tarsi viena didelė šeima. Kartu praleidžia daugiau nei dvylika valandų, keliauja į turnyrus užsienyje, treniruojasi Sereikiškių parke, dažniausiai pietauja kinų restorane, o nuo kaitros vėsinasi Trakų ežeruose. Šiai teniso šeimai priklauso ir 15-metis Almantas Oželis. Kuklus, darbštus, suvalkietiško charakterio marijampolietis. Puikūs rezultatai jaunių turnyruose, sėkmingi pasirodymai tarptautinėje arenoje, pirmosios vietos Lietuvos čempionatuose. Sunku nuspėti mūsų herojaus ateitį, tačiau jis jau pasirinko profesionalaus sportininko kelią. Augant ir taip milžiniškai konkurencijai teniso pasaulyje, kiekvienam talentui bus sunku įsitvirtinti, tačiau siekiant užsibrėžto tikslo, jokių abejonių ir baimių būti negali. Taip mąsto A. Oželis.
* * *
Ore tvyrantis azartas, sunkiai suvokiamu greičiu skriejantys kamuoliukai, iš jaudulio virpančios tenisininkų rankos ir net lūpos, aukščiausio lygio organizacija, supratinga publika, prancūziški delikatesai... „Lūkesčiai buvo dideli, bet parsivežti įspūdžiai daug kartų juos pranoko!“ – sutartinai sako teniso mėgėjai Asta Kupčinskaitė-Ryklienė ir Igoris Ryklys, gegužės pabaigoje tris dienas nuo ryto iki vakaro stebėję atvirojo Prancūzijos teniso čempionato kovas.
* * *
Mados, bendravimas su draugėmis. Žinoma, ir sportas. Rada Matulevičienė randa įvairiausių dalykų, padedančių bent trumpam pabėgti nuo verslo rūpesčių ir palaikyti gerą fizinę ir dvasinę savijautą. Moteris neslepia – šis aristokratiškas sportas jau tapo jos gyvenimo dalimi. Domėtis tenisu palangiškė pradėjo gerokai anksčiau. Tai tikriausiai buvo neišvengiama – R. Matulevičienės pusbrolis Remigijus Balžekas, geriausio Lietuvos tenisininko Ričardo Berankio treneris. Žinomas specialistas jau senokai kalbino pusseserę paimti į rankas raketę. Bet ši ilgai nesiryžo.
* * *
Daugiau nei tris dešimtmečius nepagerintą rekordą Guillermo Vilasas pasiekė 1977-aisiais. Tada jis trims mėnesiams pamiršo pralaimėjimo kartėlį ir laimėjo iš eilės septynis ant grunto dangos vykusius turnyrus. Tada patyrė vieną pralaimėjimą, kurio iki šiol nepripažįsta, ir laimėjo dar 28 mačus ir penkis turnyrus iš eilės.„Žinote, pralaimėti normalu. Bet per tą seriją man pralaimėti tapo nenormalu, – prisiminė G. Vilasas. – Nepralaimėjau mėnesių mėnesius. Pergalės prasidėjo iškart po Vimbldono ir nenutrūko iki pat „Masters“ turnyro sausį. Žaidžiau kiekvieną savaitę. Pralaimėjau Ilie Năstase, kuris žaidė ta kvaila rakete su „spagečių“ stygomis, ir tada laimėjau dar 28 mačus.“ Apie kokius pratęsti triumfo žygį sutrukdžiusius spagečius kalba G. Vilasas? Apie aštuntame dešimtmetyje sukurtas ir greitai uždraustas raketes „spagečių“ stygomis, kurios padėjo stipriau įsukti kamuoliuką ir todėl suteikė pranašumą jomis žaidusiems tenisininkams.
* * *
Šiuolaikinė teniso varžybų struktūra yra tarsi milžiniška piramidė, sudaryta iš tvarkingai viena ant kitos sudėtų pakopų. Ši piramidė buvo statoma daug dešimtmečių, o tenisas per tą laiką išgyveno ne vieną sudėtingą periodą, kai geriausi pasaulio žaidėjai negalėjo vienas su kitu išmėginti jėgų tik dėl to, kad priklausė skirtingoms, tarpusavyje sąlyčio taškų neradusioms organizacijoms. Pasaulio tenisą vienyti pradėta XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje įsikūrus Teniso profesionalų asociacijai (ATP). Tokia, kokia yra dabar, teniso piramidė tapo 1990 m., kai visi turnyrai buvo sujungti į ATP turą.