sportas.info 2011 m. liepos 8 d. 14:27 Siųsti nuorodąSiųsti nuorodą   |   SpausdintiSpausdinti   |   Komentarai

Lietuvos abiturientams - unikali galimybė

Kauno technologijos universitetas vienintelis Lietuvoje siūlo itin perspektyvią sporto inžinerijos studijų programą.

A. Domeika atlieka irkluotojo raumenų veiklos analizę.
KTU nuotr.
A. Domeika atlieka irkluotojo raumenų veiklos analizę.
   

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį sporto klubą, neaprūpintą laikmetį atitinkančia technika ir neturintį specializuoto inžinerinio personalo. Pasaulyje didėja įvairios mėgėjiškos ir profesionalios sporto ir laisvalaikio įrangos poreikis, tuo pačiu auga ir biomechanikos metodų taikymo inžinerijoje reikmė.

Pavyzdžiui, JAV per metus parduodama sporto įrangos, treniruoklių, aprangos, avalynės ir rekreacinės paskirties transporto priemonių ne mažiau kaip už 115 mlrd. dolerių, o Didžiojoje Britanijoje sporto ir laisvalaikio įrangos apyvarta siekia apie 3 milijardus svarų sterlingų per metus.

Dirbančiųjų sveikatos ugdymo, jų darbingumo didinimo, o susirgus – efektyvios reabilitacijos po ligos, fizines negalias turinčiųjų integracijos į visuomenę ir darbo rinką metodai bei priemonės taip pat dideliu mastu sietini su sportu. Orientuojantis į pažangias šalis Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakultete įsteigta vienintelė Lietuvoje sporto inžinerijos studijų programa.
 
Išsamiau apie ją Vilius Misevičius kalbėjosi su šias studijas kuruojančiu profesoriumi Tadu Toločka.

Kuo abiturientus gali dominti sporto inžinerijos studijos?
Šių studijų specialybinis pagrindas – biomechanika, arba mokslas apie gyvūnų ir žmogaus bei jų organų mechaniką, grindžiamas mechanikos dėsniais, anatominiais ir fiziologiniais gyvo organizmo ypatumais. Šio mokslo šakos yra žmogaus ir sporto biomechanika, kuriomis, kartu su klasikinės mechanikos inžinierijos žiniomis, ir remiasi sporto inžinerija.

Manyčiau, aktyvius ir kūrybingus abiturientus turėtų sudominti ši inžinerijos sritis, apimanti įrangos bei technologijų sportininkams kūrimą ar tobulinimą, sporto judesių tyrimus siekiant didesnio treniruočių efektyvumo bei geresnių sportinių rezultatų. Paminėtina ir galimybė organizuoti ar atlikti vadybinį darbą sporto, laisvalaikio praleidimo, sveikatinimo, neįgaliųjų reabilitacijos, ortopedijos, protezavimo ir kitose srityse, susijusiose su atitinkamu bendruoju ir, suprantama, specialiuoju inžineriniu išsilavinimu.

Svarbus sporto inžinerijos aspektas – žmogaus bei techninių priemonių sąveikos tyrimas, kuriam pasitelkiami tiek eksperimentiniai metodai, tiek kompiuterinio modeliavimo technologijos. Pavyzdžiui, kad galėtų patarti sportininkams ir jų treneriams, sporto inžinerijos specialistai laboratorinėmis ar lauko sąlygomis matuoja ir analizuoja sportininkų techniką naudodami specialią eksperimentinę judesių parametrų registravimo bei apdorojimo, bevielę daugiaparametrės stebėsenos įrangą, modeliuoja žmogų, jo judesius kompiuteriu (sporto įrangos projektavimas bei analizė – taip pat kompiuterizuoti).

Ne mažiau svarbu mokėti vertinti organizmo būseną, suvokti jo fiziologinį adaptyvumą ir taikyti poveikio bei funkcijų palaikymo, plėtojimo (o esant reikalui – kompensavimo) priemones. Sėkmės galima tikėtis, jei žmogaus organizmas suvokiamas kaip kompleksinė adaptyvi dinaminė sistema, kurios funkcionavimas siejamas su fiziologiniais, biologiniais, biomagnetiniais, bioelektriniais, termodinaminiais ir biomechaniniais veiksniais. 

Sporto inžinerija – tai mechanikos ir biomechanikos inžinerijos žinios ir gebėjimai, kurie sudaro prielaidas dirbti visur ten, kur reikalingi mechanikos inžinieriai, o ypač tais atvejais, kai reikia spręsti sistemų žmogus – mašina projektavimo ir veikimo analizės problemas. Todėl nenuostabu, kad tenkindami augantį sporto inžinerijos specialistų poreikį pasaulio universitetai rengia vis daugiau minėtos srities bakalurų. Pavyzdžiui, vien Didžiojoje Britanijoje sporto inžinerijos ir sporto technologijų specialistus rengia daugiau nei 20 universitetų (De Montfordo, Leičesterio, Staforšyro, Glazgo ir kt.). Mūsų šalyje sporto inžinerijos studijų programa yra vieninteliame universitete – KTU. Ji sudaryta ir vykdoma bendradarbiaujant su Lietuvos kūno kultūros akademija. Sporto specialistams padedant studentai mokosi biomechanikos, sporto šakų treniravimo teorijos ir metodikos ir įgyja galimybes naudotis šios aukštosios mokyklos baseinu, aikštynais ir kita sporto baze.

Reziumuodamas pasakysiu, kad studijuojant Sporto inžineriją suteikiamas bendrasis universitetinis išsilavinimas; suteikiama žinių apie žmogaus kūno sandarą, jo judėjimo dėsningumus, išmokoma modeliuoti judesį ir matuoti jo parametrus; suteikiama žinių apie tai, kaip padėti žmogui maksimaliai panaudoti savo fiziologines galias sporto ir kitoms reikmėms ir, esant reikalui, jas atstatyti ar kompensuoti; išmokoma mechaninių ir biomechaninių sistemų inžinerinio kūrimo metodų ir jų taikymo sporto ir laisvalaikio techninėms priemonėms projektuoti ir tirti.

Todėl man atrodo, kad ši programa ypač tinka tiems, kurie turi polinkį inžinerijai ir yra neabejingi sportui.



Kokios sporto inžinerijos specialistų karjeros galimybės?
Pirmuosius biomechanikos ir sporto inžinerijos specialistus KTU pradėta rengti 2003 metais. Absolventai, baigę Sporto inžinerijos pagrindinių (bakalauro) studijų programą, įgyja Biomechanikos inžinieriaus kvalifikaciją ir gali dirbti visur, kur reikalingos mechanikos inžinerijos žinios. Tačiau dėl įgytų papildomų specifinių žinių jie gali bendradarbiauti su sporto specialistais ir medikais, o jų galimybės labiausiai atsiskleidžia sporto klubuose, sporto techninės įrangos bei laisvalaikio inventoriaus projektavimo, gamybos, konsultavimo ir prekybos firmose, sporto organizacijose, mokslo ir studijų institucijose. Įgytos specialios biomechanikos žinios taip pat gali būti labai sėkmingai naudojamos ir ten, kur kuriamos ir naudojamos techninės pagalbos neįgaliesiems priemonės, ortopedijos, protezavimo technika.

Tokios technikos ir specialistų paklausa yra didelė ir auga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Net ir pastaraisiais metais kvalifikuotiems inžinieriams nedarbas negresia.

Sporto inžinerijos bakalauro studijų absolventai gali tęsti studijas mechanikos, biomedicininės inžinerijos ir kitų technologijos mokslų magistrantūroje.
 
Šiuo metu KTU atsirado viliojanti mechatronikos magistrantūros biomechatronikos specializacijos studijų galimybė. Jos sritis yra objektai, kuriuos sudaro biologinės, mechanikos, elektronikos ir valdymo sistemos, pvz., išmanūs treniruokliai, kompiuteriais valdomi protezai ir pan. Biomechatronika kartu su kitomis mechatronikos specializacijomis priskiriama aukštųjų technologijų sričiai ir Lietuvoje pripažįstama prioritetine kryptimi. Šios srities darbus remia Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijos, todėl studentams, pasirinkusiems sporto inžinerijos – biomechatronikos kelią, atsiveria plačios mokslinės ir aukščiausio lygio praktinės veiklos galimybės.

Pirmuosius biomechanikos ir sporto inžinerijos specialistus KTU pradėjo rengti prieš kelerius metus. Supažindinkite su jų sėkmės istorijomis.
Aurelijus Domeika, bendradarbiaudamas su katedros kolektyvu, doktorantūros studijų metu suprojektavo, pagamino unikalų nepusiausvirą irklavimo treniruoklį, ištyrė jo veikimą. Treniruoklis imituoja akademinės valties elgseną vandenyje, nes gali svyruoti vertikaliai ir sukiotis apie išilginę ir skersinę ašis. Tai labai aktualu tiek profesionaliems irkluotojams, tiek ir mėgėjams, siekiantiems lavinti ne tik jėgą, bet ir judesių techniką. Šį treniruoklį būtų galima naudoti ir reabilitacijos tikslais. Jau yra mokslinių straipsnių, kuriuose siūloma panašiais irklavimo treniruokliais treniruotis net kosmose esantiems astronautams. Dabar panašūs treniruokliai pradėti kurti ir kitose šalyse. Mūsų buvęs doktorantas, dabar jau KTU Mechatronikos centro mokslo darbuotojas, kartu dirbantis ir dėstytoju, kėlė kvalifikaciją Švedijoje ir JAV.

Deividas Šatikas puikiai atliko su jo pomėgiu – futbolu – susijusius bakalauro ir magistro baigiamuosius darbus – suprojektavo, pagamino ir ištyrė anglies pluošto antblauzdį futbolininkams, skirtą padėti išvengti dažnai pasitaikančių traumų. Šiais darbais ir sėkmingomis studijomis pelnė vardinę mecenato E. K. Jarašūno stipendiją. Šiuo metu sėkmingai dirba prestižinėje ortopedinės technikos įmonėje UAB „Baltic Orthoservice“ bei gilina žinias KTU doktorantūroje.

* * *
 

Mielas abituriente, KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultete (Kęstučio g. 27, Kaunas) rinkis įdomią europietišką „Sporto inžinerijos“ bakalauro studijų programą Apie ją išsamiau galima sužinoti interneto svetainėje   http://www.mechanikas.mf.ktu.lt/imech/sporto_inz.htm arba elektroniniu paštu parašius laišką adresu: tadas.toločka@ktu.lt.


 
 



Daugiau naujienų iš kategorijos Kuluaruose
KOMENTARAI
 
 
 
„Kibirkšties“ klube – netikėtos permainos
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
R.Javtokas: „Vienas ėjau gatve ir verkiau“
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
Karantino metu – pratybos su NBA atstovais
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
 
„Nuostabus karantinas… juokauju, aišku“
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
„Gintros“ futbolininkės atnaujino treniruotes
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
„EEuro 2020“ tapo neįkainojama patirtimi
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
Maratonininkams motyvaciją kelia mėgėjai
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
Kai visos durys užsitrenkė, atsivėrė naujas
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
Atšauktas lengvosios atletikos čempionatas
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
 
Gavus leidimą, bus galima žaisti tenisą
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
Teniso kortų ypatumai
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
LTS klausia SAM: ar galima žaisti tenisą?
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
Čempiono treniruočių partneriu tapo tėvas
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
Imtynių treneris keičia profesiją
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
COVID-19 susirgo Lietuvos boksininkas
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
 
UCI pratęsė varžybų sustabdymą
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
Leidžiasi į kulinarinius atradimus
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
Olimpinių žaidynių nukėlimas tikslo nepakeitė
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
Subliuško rankininkų svajonė
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
Baltijos rankinio lyga čempionų neturės
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
Po 2 val. diskusijų – lemtingas sprendimas
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
 
Lietuvos čempionatai nugalėtojų neturės
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
Laukia galimybės grįžti į Lietuvą
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
„Prancūzai nerimtai žiūri į grėsmes“
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
Iš tikro automobilio – į virtualų pasaulį
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
Karantinas pakeitė lenktynininkų planus
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
Virtualų ralį laimėjo R. Steponavičius
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
 
Visas gyvenimas – žiemos sportui
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
Ledo ritulio rinktinės - aukštumose
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
Įsibėgėja Kauno ledo arenos statybos
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
Nuotolinėse varžybose - 9 šalių lankininkai
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
M. Valčiukaitė: „Keista grįžti ant vandens“
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
Ką D.Rapšys veikė Vilniaus baseine naktį?
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
 
Vilniuje atnaujinami sporto aikštynai
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
Lietuvą labiausiai garsina sportininkai
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
Černobylio pragare – ir garsus lengvaatletis
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas