Ingvaras Butautas | 2011 m. birželio 26 d. 14:03 |
![]() ![]() |
Kelias į olimpiadą – per Braziliją
Lietuvos rankinio teisėjai M. Gatelis ir V. Mažeika vienas kitą puikiai supranta ir aikštėje, ir už jos ribų.
![]() |
Vilniečiai rankinio teisėjai Mindaugas Gatelis ir Vaidas Mažeika neseniai gavo kvietimą gruodžio mėnesį teisėjauti pasaulio moterų rankinio čempionate Brazilijoje.
Tai toli gražu nėra pirmas panašus renginys, kuriame švilpė stipriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora. Du kartus M. Gatelis ir V. Mažeika teisėjavo pasaulio moterų pirmenybėse, kartą – vyrų.
Vis dėlto kvietimą teisėjauti tokiame turnyre lietuviai sutiko džiugiai. Rankinio teisėjo kelias į olimpinį Londoną suks per Pietų Ameriką. Jei M. Gateliui ir V. Mažeikai pavyks nepadaryti klaidų Brazilijoje, jie tikisi kvietimo į olimpiadą.
Į Pekino olimpiadą šis teisėjų duetas nepateko. Tada teko tenkintis rezervinių teisėjų vaidmeniu. „Čia, kai lauki – gal kas nors iš teisėjų dėl kokių nors priežasčių negalės teisėjauti, ir tave pakvies“, – paaiškino V. Mažeika.
Tai, kad teisėjausite pasaulio pirmenybėse Brazilijoje, matyt, nėra netikėta?
Mindaugas Gatelis: tai šiek tiek dvejopas jausmas. Taip, mes tikėjomės jose teisėjauti. Tačiau niekada negali būti tikras, kol negavai oficialaus kvietimo. Tad tai, kad buvome pakviesti teisėjauti pasaulio čempionate nebuvo didžiulė staigmena, bet tikrai džiugi žinia.
Vaidas Mažeika: ruošėmės tam visą sezoną, bet negali žinoti, ar būsi pakviestas ar ne. Vilties buvo ir noras buvo labai didelis. Ir puiku, kad sužinojome ne per vėlai – yra laiko pasiruošti ir psichologiškai, ir fiziškai. Juolab kad artėja olimpiada, o šis renginys – paskutinės didelės rungtynės prieš ją.
Jūs visada teisėjaujate kartu?
M.G.: tarptautiniuose turnyruose mes visada teisėjaujame kartu. Lietuvoje kartais tenka skirtis. Žiūrint, kaip mus išskirsto.
V.M.: taip. Dažniausiai mes esame pora. Nebent Lietuvos čempionate, jei kurią nors dieną vienas ar kitas negali, tada galim apkeisti su kažkuo kitu.
Kodėl rankinio teisėjų poros yra tokios pastovios?
M.G.: taip, kitaip nei krepšinio, rankinio teisėjų poros išties būna pastovios. Tai turi reikšmės teisėjavimo kokybei. Juk kaip žaidėjams reikia susižaisti, taip ir teisėjams suprasti vienas kitą. Sakyčiau – „susišvilpti“. Yra tokių teisėjavimo subtilybių: vienas būna aikštės teisėjas, kitas – vartų teisėjas. Su Vaidu niekada nekyla nesusipratimų, kas kur turi žiūrėti. Su tais žmonėmis, su kuriais teisėjauti nesi įpratęs, kartais kyla sunkumų.
V.M.: rankinio taisyklės ir žaidimo specifika reikalauja labai didelio teisėjų tarpusavio supratimo. Neseniai gavome radijo ryšio imtuvėlius. Iki tol jų neturėjome. Jeigu kiekvieną kartą teisėjautumėm vis su kitu žmogumi, reikėtų labai prisitaikyti dėl pačios teisėjavimo specifikos: zonų pasiskirstymo, vienas kito jautimo.
Ar galite sakyti, kad esate draugai? Ar bendraujate už aikštės ribų?
M.G.: taip. Aišku, nesakysiu, kad su Vaidu esame pažįstami nuo pat vaikystės. Bendraujame nuo tada, kai pradėjome kartu teisėjauti – nuo 2001-ųjų. Per tiek metų spėjome ir susipažinti, ir susidraugauti.
V.G.: manau, privalome vienas kitu rūpintis ir pasitikėti. Tad mes pakankamai artimi ir už aikštės ribų.

Kokie kriterijai keliami teisėjui patekti į olimpines žaidynes? Tik subjektyvi Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) nuomonė?
M.G.: taip, sprendžia IHF. Manau, teisėjas, norinis patekti į olimpines žaidynes, turi būti gerai vertinamas IHF, turėti gerą vardą ir nepriekaištingą reputaciją. Iš viso olimpinėse žaidynėse teisėjauja 12 teisėjų porų. Šešios jų – iš Europos, kitos – iš kitų žemynų. Visada bus teisėjų porų iš tokių rankinio valstybių, kaip Vokietija ar Danija. Iš tokių šalių, kaip Lietuva ar Baltarusija, patekti į olimpiadą sunkiau.
V.M.: galbūt yra keletas kriterijų. Tai visų pirma pagrindai: taisyklės, fizinis pasirengimas – visi šie testai turi būti idealūs. Po jų – rungtynių supratimas, jų valdymas ir teisėjavimo patirtis. Dar vienas kriterijus – neutralumas. Didelę dalį sprendimo sudaro tai, kad sugebi ir esi pasiekęs lygį, kai gali vadovauti rungtynėms ir dėl to neturėti problemų.
Kam yra sunkiau teisėjauti – žaidžiant vyrams ar moterims?
M.G.: daug priklauso nuo žaidėjų meistriškumo. Bet turbūt žaidžiant moterims teisėjauti sunkiau.
V.M.: sunkiau teisėjauti vyrams. Nors ir moterys, ir vyrai turi savą specifiką. Moterys daro daugiau techninio broko, o vyrai yra stipresni. Jų rankinyje – daugiau kontakto ir kur kas didesnis greitis. Šie aspektai pastaruoju metu ypač patobulėjo, todėl vyrų rankinis yra sudėtingesnis. Fizinio kontakto riba labai sunkiai fiksuojama. Sunku nustatyti, kada pražanga yra paprasta, kada – stipresnė.
Kokį darbą dirbate, kai neteisėjaujate?
M.G.: dirbau treneriu, dirbau mokykloje mokytoju. Bet trenerio darbas ėmė kirstis su teisėjo ir man teko pasirinkti – ar treniruoti, ar teisėjauti. Pasirinkau teisėjavimą ir likau dirbti mokykloje.
V.M.: aš dirbu rankinio lygoje ir dar turiu savo verslą.
Kokį atlygį gaunate teisėjaudami? Ar įmanoma būti vien profesionaliu teisėju?
M.G.: tiksliai sumų neįvardysiu, bet pasakysiu, kad vasarą negaunu nieko, nes nebūna rungtynių. O šiaip priklauso nuo teisėjautų rungtynių skaičiaus. Apie profesionalius rankinio teisėjus nesu girdėjęs. Net tokioje šalyje kaip Danija, kur už rungtynes teisėjas gauna net 500 eurų – keliolika kartų daugiau negu Lietuvoje – niekas vien iš teisėjavimo negyvena.
V.M.: iš to atlygio, koks gaunamas Lietuvoje – tikrai neįmanoma. Profesionalių rankinio teisėjų pasaulyje nėra. Nors apie tai kalbama vis garsiau, bet kol kas ir geriausi teisėjai yra pusiau profesionalūs.
Tai toli gražu nėra pirmas panašus renginys, kuriame švilpė stipriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora. Du kartus M. Gatelis ir V. Mažeika teisėjavo pasaulio moterų pirmenybėse, kartą – vyrų.
Vis dėlto kvietimą teisėjauti tokiame turnyre lietuviai sutiko džiugiai. Rankinio teisėjo kelias į olimpinį Londoną suks per Pietų Ameriką. Jei M. Gateliui ir V. Mažeikai pavyks nepadaryti klaidų Brazilijoje, jie tikisi kvietimo į olimpiadą.
Į Pekino olimpiadą šis teisėjų duetas nepateko. Tada teko tenkintis rezervinių teisėjų vaidmeniu. „Čia, kai lauki – gal kas nors iš teisėjų dėl kokių nors priežasčių negalės teisėjauti, ir tave pakvies“, – paaiškino V. Mažeika.
Tai, kad teisėjausite pasaulio pirmenybėse Brazilijoje, matyt, nėra netikėta?
Mindaugas Gatelis: tai šiek tiek dvejopas jausmas. Taip, mes tikėjomės jose teisėjauti. Tačiau niekada negali būti tikras, kol negavai oficialaus kvietimo. Tad tai, kad buvome pakviesti teisėjauti pasaulio čempionate nebuvo didžiulė staigmena, bet tikrai džiugi žinia.
Vaidas Mažeika: ruošėmės tam visą sezoną, bet negali žinoti, ar būsi pakviestas ar ne. Vilties buvo ir noras buvo labai didelis. Ir puiku, kad sužinojome ne per vėlai – yra laiko pasiruošti ir psichologiškai, ir fiziškai. Juolab kad artėja olimpiada, o šis renginys – paskutinės didelės rungtynės prieš ją.
Jūs visada teisėjaujate kartu?
M.G.: tarptautiniuose turnyruose mes visada teisėjaujame kartu. Lietuvoje kartais tenka skirtis. Žiūrint, kaip mus išskirsto.
V.M.: taip. Dažniausiai mes esame pora. Nebent Lietuvos čempionate, jei kurią nors dieną vienas ar kitas negali, tada galim apkeisti su kažkuo kitu.
Kodėl rankinio teisėjų poros yra tokios pastovios?
M.G.: taip, kitaip nei krepšinio, rankinio teisėjų poros išties būna pastovios. Tai turi reikšmės teisėjavimo kokybei. Juk kaip žaidėjams reikia susižaisti, taip ir teisėjams suprasti vienas kitą. Sakyčiau – „susišvilpti“. Yra tokių teisėjavimo subtilybių: vienas būna aikštės teisėjas, kitas – vartų teisėjas. Su Vaidu niekada nekyla nesusipratimų, kas kur turi žiūrėti. Su tais žmonėmis, su kuriais teisėjauti nesi įpratęs, kartais kyla sunkumų.
V.M.: rankinio taisyklės ir žaidimo specifika reikalauja labai didelio teisėjų tarpusavio supratimo. Neseniai gavome radijo ryšio imtuvėlius. Iki tol jų neturėjome. Jeigu kiekvieną kartą teisėjautumėm vis su kitu žmogumi, reikėtų labai prisitaikyti dėl pačios teisėjavimo specifikos: zonų pasiskirstymo, vienas kito jautimo.
Ar galite sakyti, kad esate draugai? Ar bendraujate už aikštės ribų?
M.G.: taip. Aišku, nesakysiu, kad su Vaidu esame pažįstami nuo pat vaikystės. Bendraujame nuo tada, kai pradėjome kartu teisėjauti – nuo 2001-ųjų. Per tiek metų spėjome ir susipažinti, ir susidraugauti.
V.G.: manau, privalome vienas kitu rūpintis ir pasitikėti. Tad mes pakankamai artimi ir už aikštės ribų.

Kokie kriterijai keliami teisėjui patekti į olimpines žaidynes? Tik subjektyvi Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) nuomonė?
M.G.: taip, sprendžia IHF. Manau, teisėjas, norinis patekti į olimpines žaidynes, turi būti gerai vertinamas IHF, turėti gerą vardą ir nepriekaištingą reputaciją. Iš viso olimpinėse žaidynėse teisėjauja 12 teisėjų porų. Šešios jų – iš Europos, kitos – iš kitų žemynų. Visada bus teisėjų porų iš tokių rankinio valstybių, kaip Vokietija ar Danija. Iš tokių šalių, kaip Lietuva ar Baltarusija, patekti į olimpiadą sunkiau.
V.M.: galbūt yra keletas kriterijų. Tai visų pirma pagrindai: taisyklės, fizinis pasirengimas – visi šie testai turi būti idealūs. Po jų – rungtynių supratimas, jų valdymas ir teisėjavimo patirtis. Dar vienas kriterijus – neutralumas. Didelę dalį sprendimo sudaro tai, kad sugebi ir esi pasiekęs lygį, kai gali vadovauti rungtynėms ir dėl to neturėti problemų.
Kam yra sunkiau teisėjauti – žaidžiant vyrams ar moterims?
M.G.: daug priklauso nuo žaidėjų meistriškumo. Bet turbūt žaidžiant moterims teisėjauti sunkiau.
V.M.: sunkiau teisėjauti vyrams. Nors ir moterys, ir vyrai turi savą specifiką. Moterys daro daugiau techninio broko, o vyrai yra stipresni. Jų rankinyje – daugiau kontakto ir kur kas didesnis greitis. Šie aspektai pastaruoju metu ypač patobulėjo, todėl vyrų rankinis yra sudėtingesnis. Fizinio kontakto riba labai sunkiai fiksuojama. Sunku nustatyti, kada pražanga yra paprasta, kada – stipresnė.
Kokį darbą dirbate, kai neteisėjaujate?
M.G.: dirbau treneriu, dirbau mokykloje mokytoju. Bet trenerio darbas ėmė kirstis su teisėjo ir man teko pasirinkti – ar treniruoti, ar teisėjauti. Pasirinkau teisėjavimą ir likau dirbti mokykloje.
V.M.: aš dirbu rankinio lygoje ir dar turiu savo verslą.
Kokį atlygį gaunate teisėjaudami? Ar įmanoma būti vien profesionaliu teisėju?
M.G.: tiksliai sumų neįvardysiu, bet pasakysiu, kad vasarą negaunu nieko, nes nebūna rungtynių. O šiaip priklauso nuo teisėjautų rungtynių skaičiaus. Apie profesionalius rankinio teisėjus nesu girdėjęs. Net tokioje šalyje kaip Danija, kur už rungtynes teisėjas gauna net 500 eurų – keliolika kartų daugiau negu Lietuvoje – niekas vien iš teisėjavimo negyvena.
V.M.: iš to atlygio, koks gaunamas Lietuvoje – tikrai neįmanoma. Profesionalių rankinio teisėjų pasaulyje nėra. Nors apie tai kalbama vis garsiau, bet kol kas ir geriausi teisėjai yra pusiau profesionalūs.
Daugiau naujienų iš kategorijos Rankinis
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.