R. Vaiginas: „Norinčių vadovauti futbolui yra“

Lietuvos futbolo federacijos generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro žodžiai papiktino Vilniaus futbolo federacijos prezidentą sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Ritą Vaiginą.

J. Kvedaras kritikavo R. Vaigino vadovaujamą apskrities federaciją, tačiau pastarasis ne vien atsikirto į tą kritiką. Pasak R. Vaigino, pati LFF turėtų verčiau atsigręžti į save, į netvarką visos šalies futbole.

„Mane nustebino toks Kvedaro pasisakymas, - kalbėjo jis. - Jei taip būtų kalbėjęs Varanavičius, tai mes prie jo tokių išvedžiojimų esame įpratę. O Kvedaras yra futbolo žmogus. Pats buvęs futbolininkas. Jis tikrai turi žinoti, ko reikia futbolui, vaikų futbolui. Stebina, kad jis bando neargumentuotai pateisinti tą netvarką mūsų futbole. Kita vertus aš jį suprantu, jis yra vienas iš futbolo vadovų ir turi kažką sakyt, tos situacijos, kuri dabar susiklostė Lietuvos futbole, pateisinimui. Kaip vadovui, jam iš tiesų neturėtų būti smagu, kai yra atvirai kalbama, kad Lietuvos futbole yra netvarka ir nėra jokių rezultatų.“

J. Kvedaras teigė, kad vos atėjus į LFF valdžią, dabartiniams jos vadovams teko skirti labai daug dėmesio ankstesniojo šalies futbolo vadovo V. Dirmeikio laikais kone sugriuvusiems Lietuvos vaikų futbolo čempionatams.
„Aš jo vietoj tikrai nesakyčiau, kad jam tik atėjus, jis ėmė kreipti dėmesį vaikų pirmenybėms. Taip, aš pripažįstu, kad į tai galbūt buvo atkreiptas dėmesys, bet tam ir yra federacija, kad sukurtu Lietuvoje vaikų futbolo sistemą. O jeigu jie skyrė didelį dėmesį, padarė tvarką, kodėl nėra rezultatų? Kodėl prie tos, kaip jie sako – betvarkės, Dirmeikio laikais mūsų ir jauniai ir vaikai rodydavo geresnius rezultatus, kokius estus ar latvius apžaisdavo viena koja,“ – kalbėjo VAFF vadovas.

Su J. Kvedaro kritika savo organizacijos atžvilgiu R. Vaiginas kategoriškai nesutiko.

„Jis klausia – ką padarė Vilniaus apskrities futbolo federacija? Tai duokit mums tuos 20 milijonų į metus, kuriuos jūs valdot ir mes parodysim, ką mes galim padaryt, - kalbėjo jis. - Mes – visuomenininkai, negauname nė lito iš biudžeto, gyvuojame tik rėmėjų lėšomis ir tai pagal galimybes padedam. Aš esu Vilniaus apskrities futbolo federacijos vadovas ir su visomis sporto mokyklomis, su visais vaikų klubais palaikau gerus santykius. Ir šiuo metu Vilniaus vaikų futbolas yra pripažintas Lietuvos vaikų futbolo lyderis. Mūsų vaikai tampa čempionais, prizininkais, tad treneriai dirba gerai. Aš nesakau, kad tai yra vien Vilniaus apskrities futbolo federacijos nuopelnas. Tai yra bendro darbo rezultatas. Nes per dešimt metų man būnant prezidentu, aš nė vienam treneriui, nė vienam klubui, nė vienai komandai neatsakiau, kai jie kreipėsi į apskrities futbolo federaciją. Parama būna įvairi. Kai ateina treneriai, sako, kad reikia išvažiuoti į turnyrą, bet neturi lėšų,tai mes, patys ieškodami rėmėjų, dalinamės tais pinigais su vaikais. Prašo inventoriaus, prašo kamuolių. Ir pagal galimybes mes visiems jiems padėjom. Ir dėl to mūsų santykiai yra geri ir mes turime rezultatą. O Lietuvos futbolo federacija, valdydama didžiulius pinigus bando lygintis su visuomenininkais, kurie nieko neturi. Daugiau nei juokinga, kai toks atsakingas asmuo taip neatsakingai pasisako spaudai.“

Vilniaus futbolo vadovas užsiminė ir apie futbolo infrastruktūros šalyje problemas.

„Galbūt ne federacijos reikalas yra statyti stadionus. Bet bent jau pasirūpinti treniruočių sąlygomis galėtų. Aš ne vien apie Vilnių kalbu, bet kur, išskyrus Kauno nacionalinės akademijos aikštę, federacija yra prisidėjusi prie stadionų susitvarkymo per dešimtį metų? Tik dabar prasidėjo dirbtinų dangų skirstymas apskričių federacijoms. Bet čia yra UEFA dovanos už dyką ir tai nėra mūsų futbolo federacijos nuopelnas. Ar federacijai vadovaus Varanavičius, ar Jonaitis, ar Petraitis, vis vien UEFA tas atsilikusias futbole šalis rems. Lygiai taip pat remia Latviją, lygiai taip pat – Estiją. Tik latviai ir estai prieš ketverius metus prisirengė dirbtinių aikščių, o mes tik dabar tą bandom padaryti,“ – žėrė kritiką LFF R. Vaiginas.

Pasak jo, LFF nesirūpina futbolu šalies regionuose.



„Jeigu būtų geri rezultatai, matyt niekas jų nekritikuotų. Bet dabar, valdant tokius didžiulius pinigus, turint didžiausią biudžetą iš visų Lietuvos sporto federacijų, bet neturint jokių rezultatų, kaip galima vertinti šios federacijos vadovų darbą? Ir nereikėtų jiems pykti už kritiką, verčiau pagalvoti – gal iš tiesų vertėtų pakeisti vairininką? Nieko neturiu prieš Kvedarą, kurį pažįstu, kaip futbolininką, bet prezidentas neatlaiko jokios kritikos. Ar 10 metų – mažas laiko tarpas, kad parodyti rezultatą? Tai gal dar 10 metų tam duoti? Tik ar kas nors nuo to pasikeis? Jeigu santykiai sugadinti su kuo tik įmanoma, pradedant vyriausybe, baigiant merais. O futbolo federacijos priedermė ir būtų važiuoti į savivaldybes, kalbėtis su merais, steigti futbolo grupes, stengtis, kad atsirastu tenai treneris. Tegu parodo nors vieną miestą ar miestelį,  kur per 10 metų jų dėka atsirado futbolas? Aš - visuomenininkas galiu pasakyti: mūsų dėka Trakuose atsirado futbolo centras. Visų pirma įsikūrė futbolo klubas, pastatėme bendromis jėgomis stadioną, įsikūrė futbolo akademija. Ir šiai dienai Trakuose, kur futbolo nebuvo, dabar mes turime komandą pirmoje lygoje, dublerių komandą, kuri dalyvauja apskrities futbolo pirmenybėse, komandą Sekmadienio lygoje, 200 Trakų regiono vaikų, kurie lanko futbolą. Aš pats važiavau į Trakus ne vieną kartą, dalyvavau tarybos posėdžiuose, kalbėjau su vicemerais, administracijos vadovais ir įkalbinau, kad Trakams reikalinga tokia sporto šaka. Tai kas trukdo Lietuvos futbolo federacijos vadovams taip elgtis? Ar negali jie nuvažiuoti į tuos regionus, kur visiškai nėra futbolo?“ – klausė R. Vaiginas.

Jis aiškino, kad spręsti prolemas regionuose, apskričių federacijos vien tik savo jėgomis neišgali. Visų pirma – dėl lėšų stokos.

„Taip, stengtis, kad futbolas vystytųsi regione yra apskričių federacijų rūpestis. Teoriškai. Bet LFF apskritims iki 2008-ųjų ar tai 2009-ųjų skirdavo po tūkstantį litų per mėnesį. Po to pakėlė šią sumą iki dviejų tūkstančių. Ir jūs vystykit futbolą regione... Tai tiek pinigų nepakanka patalpų nuomai ir telefonams apsimokėti,“ – piktinosi VAFF prezidentas.

Jam kilo įtarimų, kam Lietuvos futbolo federacija naudoja didžiulį savo biudžetą, R. Vaigino tvirtinimu- apie 20 mln. litų per metus.

„Tai, kad LFF biudžetas – apie 20 milijonų litų, privačiame pokalbyje man yra sakęs Liutauras Varanavičius, - tvirtino pašnekovas. - Neseniai prie apskrito stalo, girdint dvidešimčiai žmonių, paklausiau to paties LFF viceprezidento Gintauto Babravičiaus. Jis atsakė, kad biudžetas – 22 milijonai. Kai klausiau – kur tiek pinigų galima išleisti, jis pradėjo pasakoti: kelionės, rinktinės ir panašiai. Bet paskaičiuokim, kiek tų kelionių ir kiek tų rinktinių? Kiek jos kainuotų? Šešis? Septynis milijonus? Na bet ne 22 milijonus juk. Tai jeigu tiek milijonų turim, tai kas trukdo įrenginėti aikštes vaikų treniruotėms?“

Jis mano, kad padėtimi futbolo federacijoje turėtų labiau rūpintis futbolo bendruomenė.

„Lietuvos futbolo visuomenė turi pati susirūpinti esama padėtimi., - tvirtino jis. -Užtenka verkti. Negi mes kokie našlaičiai, kokie kvaileliai, kuriems užtenka to, ką turim. Akivaizdu, kad visi norim padoresnių rezultatų. Aš nesakau, kad turim pasiekti Anglijos, Italijos ar Ispanijos lygį, bet bent jau padoresnių rezultatų gali būti. O dabar mes nieko neturim, tik kalbam, kad jaunimas perspektyvus, pamatysit kokie rezultatai bus po dviejų-trijų metų... Tai šitą aš jau girdžiu dešimtmetį.“

R. Vaiginas neslėpė norįs LFF vadovybės pasikeitimo. Jis neatmetė galimybės, kad pats galėtų vadovauti šiai organizacijai, nors sakė, kad to nesiekiąs, kad svarbiau yra ne koks žmogus jai vadovaus, o kad tai būtų asmuo, turintis savo komandą, kuri gali pajudinti Lietuvos futbolą iš dabartinės padėties. Pasak VAFF vadovo, tokių žmonių tikrai atsirastų.

„Norinčių perimti vadovavimą futbolui yra. Ir net nemažai, - įsitikinęs jis. - Ir teisininkų, ir tų pačių bankininkų, ir sporto visuomenės žmonių, kurie iš tiesų suinteresuoti, kad įvyktų akivaizdūs pokyčiai futbolo federacijos veikloje ir jos vadovybės pasikeitimas, nes tik tuo būdu futbolas gali pajudėti iš dabartinio mirties taško. Jeigu mes tik pakalbėsim, pakritikuosim, vėl išsirinksime Varanavičių, tai vėl būsim ketveriems metams pasmerkti pasiklausyti jo demagogijos ir nematyti jokių prošvaisčių.“