Apie LKF vadovo kėdę garsiai dar nekalba

Dabartinę Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovybę dažnai kritikuojantis olimpinis čempionas, paklaustas apie galimybę dalyvauti artėjančiuose LKF prezidento rinkimuose, kiek sutriko ir nuo aiškaus atsakymo išsisuko. „Nežinau, dar negalvoju apie tai“, – lakoniškas buvo Š. Marčiulionis.

47-ąjį gimtadienį šią savaitę paminėjusi buvusi krepšinio žvaigždė plačiau nekomentavo ir dabartinio LKF prezidento Vlado Garasto viešo pareiškimo, kad pastarąjį pakeisti pareigose turėtų Arvydas Sabonis.
 

„Sabonis? Kad jis būtų geresnis už Garastą, tai tikrai. O kaip jam sektųsi, nežinau“, – sakė Š. Marčiulionis.
 

Naujo LKF prezidento rinkimai turėtų įvykti po Europos vyrų krepšinio pirmenybių. 79-erių V. Garastas LKF vadovauja nuo 2003 metų.
 

Ko tikitės sulaukti po Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato: daugiau džiaugsmo ar nusivylimo? – paklausėme Š. Marčiulionio.

Krepšinis visada yra šventė. Tik norisi, kad Lietuva pataisytų savo įvaizdį. Juk žmonės dažnai nevažiuoja šia kryptimi, todėl norėtųsi, kad jie per čempionatą pamatytų mūsų gerąsias puses. O kiek jų pamatys, sunku pasakyti. Kita vertus, kai pralaimi, viskas būna blogai. Todėl svarbiausia mums – laimėti.
 

Pats planuojate eiti į arenas ir gyvai stebėti varžybas?

Per čempionatą atvažiuos daug mano draugų, todėl, bent jau Vilniuje, tikrai lankysiuosi rungtynėse. Ar šįkart jau gavau kvietimą? Ne, negavau, bilietų taip pat nepirkau. Bet vietos, kur prisiglausti, turėsiu.


 

Ar realios Lietuvos rinktinės galimybės netekus kelių kertinių žaidėjų prasimušti į finalą?

Sunku pasakyti. Man atrodo, kad ilgas, ištęstas čempionatas pats savaime yra stabdis. Žaidžiant namuose tai tik sukuria papildomų psichologinių problemų. Kaip Kęstučiui Kemzūrai pavyks sukurti jaunimo ir veteranų sinergiją, toks ir bus rinktinės psichologinis atsparumas. Manau, kad tai yra pagrindas, nes fiziškai stiprios yra dauguma komandų, mūsiškiai – taip pat.
 

Kurią poziciją – žaisti rinktinėje atsisakančio Ramūno Šiškausko ar primygtinai jį kviečiančios LKF – labiau palaikote?

– Jie neturi ką veikti... Žmogus geriausiai žino savo sveikatos būklę. Aš jau buvau kvailas, žaidžiau savo noru. O jis (R. Šiškauskas – DELFI) pasakė „ne“: kam dar jį reikia stumti. Kiekvienas turi apsisprendimo teisę.
 

Tačiau V. Garastas, kalbėdamas apie R. Šiškauską, dažnai primena, kaip jūs ir traumuotas žaidėte rinktinės gretose Atlantos olimpinėse žaidynėse.
Randa už ko slėptis. Manęs niekas neprašė žaisti, tiesiog mano savijauta tuo metu buvo tokia. Kitą kartą mane jau priprašė rungtyniauti: 1993 metais prikalbėjo važiuoti į atrankos į Europos čempionatą varžybas Vroclave. Man sakė, kad palakstysiu su vyrais ir tiek. Buvau „pakištas“: važiavau žiūrėti, o reikėjo žaisti. Be jokių treniruočių teko žaisti dvejas rungtynes iš eilės, todėl nieko keisto, kad pralaimėjome.
 

Šitas ginčas – absoliučiai niekam nenaudingas. Žaidėjas turi savo nuomonę ir jos laikosi, o visokie mėginimai griebtis šiaudo yra jų (LKF – DELFI) braižas.
 

Buvote Lietuvos pionierius NBA. Kaip vertinate Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno, kurie netrukus dalyvaus NBA naujokų biržoje, galimybes įsitvirtinti anapus Atlanto?

Naujokų biržos šaukimas dar nereiškia, kad iš karto pradėsi žaisti NBA. Manau, kad jiems abiems būtų ne pro šalį dar metus ar dvejus pagriežti pirmais smuikais Europoje. O jei jie bus pašaukti tarp pirmų dešimties krepšininkų, bus didelė garbė Lietuvos krepšiniui, treneriams ir mokykloms.