Metikų stadionu virsta paežerė

Gražią tradiciją puoselėja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), jau 16 metų rengiantis Rektoriaus taurės metikų daugiakovės varžybas. Aukštadvaryje susirenka įvairių kartų lengvaatlečiai iš visos Lietuvos ir visą dieną praleidžia prie ežero.

Su jais kartu būna ir VGTU rektorius profesorius R. Ginevičius. Jis atidaro ir uždaro varžybas, nugalėtojams įteikia apdovanojimus, smagiai su sportininkais leidžia laiką vakaronėje.

Kaip kilo idėja rengti varžybas? – paklausiau R. Ginevičiaus.
Jų sumanytojas – buvęs VGTU rektorius Edmundas Kazimieras Zavadskas, kuriam vadovaujant, varžybos buvo surengtos dukart. Kai tapau universiteto rektoriumi, neiškilo klausimo, ką daryti su tomis varžybomis. Šventas reikalas jas rengti toliau, nes šiame metikų renginyje dalyvauja anksčiau visą laiką sportavę žmonės. Jiems stengiamės sudaryti galimybę susitikti ir pasportuoti.

Galbūt reikėtų akcentuoti ne sportinę, o žmogiškąją šio renginio pusę, nes varžybose dalyvauja didesnio dėmesio nelabai sulaukiantys veteranai. Reikia tik matyti veteranų džiaugsmą, kai jie, beveik niekam nereikalingi, vėl turi galimybę susitikti, savo malonumui tarpusavyje parungtyniauti, pabendrauti.
Mūsų renginys turi kilnumo dvasios. Tai suprasdamas, varžybas visą laiką rėmiau ir, jeigu vėl būsiu išrinktas rektoriumi, remsiu ir ateityje.

Specialiai varžyboms už 2 tūkst. litų nupirkote naujo sporto inventoriaus. Vadinasi, toms varžyboms skiriate nemažai dėmesio?
Tai unikalus renginys, joks kitas universitetas to nedaro. Mes norime ir vis garsiau kalbame apie tai, kad varžybas reikėtų paversti tarptautinėmis, nes veteranų judėjimas visame pasaulyje yra labai populiarus. Tikrai nuoširdžiai stengiamės dėl tų žmonių, kurie Lietuvai padarė tiek daug.

Norėtųsi padėkoti mūsų Kūno kultūros katedrai, kurioje, vadovaujant profesoriui Povilui Tamošauskui, dirba nuostabūs žmonės. Jie gauna mažus atlyginimus, tačiau aukoja savo laisvalaikį ir atvažiuoja į Aukštadvarį, parengia metimų aikštyną, infrastruktūrą, taškų skaičiavimo programą, teisėjauja varžybose.

Renginio metu kruopščiai dirba visa katedra – futbolo, krepšinio, tinklinio (nors tų rungčių ir nėra mūsų varžybų programoje) treneriai. Kūno kultūros katedra ir jos vedėjas – pagrindinė šių gražių varžybų siela. Be to, Kūno kultūros katedra Aukštadvaryje organizuoja ir bendruomenės šventes, kuriose dalyvauja gerokai platesnis žmonių ratas.

Į varžybas jau įsitraukė ir jūsų vadovaujamo universiteto dėstytojai?
Taip, jėgas bandė Elektronikos, Statybos fakultetų dėstytojai. Gražu, kai varžybose dalyvauja ne tik anksčiau garsūs Lietuvos sportininkai, bet jos pritraukia ir šiaip gyvenime aktyvių žmonių. Dėstytojų gyvenimo būdas – sėslus, todėl ypač malonu matyti juos sportuojančius.

Vis dėlto varžybas mes per mažai propaguojame, trūksta reklamos. Kita vertus, tie, kurie apie jas žino, visada su malonumu atvažiuoja į Aukštadvarį.

Esate sportiškas. Tai kodėl neįsitraukiate į šias varžybas?
Toms varžyboms reikia iš anksto rengtis, o tam neturiu laiko. Juk nepasiruošęs neišeisiu į sektorių mesti ieties ar stumti rutulio. Metikų varžybos yra specifinės, nors savo malonumui gal ir būtų galima susigundyti dalyvauti. Mūsų varžybose rezultatai – daugiau simboliniai, svarbus pats procesas. Manau, kai nebūsiu rektorius ir turėsiu daugiau laisvo laiko, tikrai neatsispirsiu pagundai pasivaržyti su metikais.

Ar VGTU rengia ir daugiau sporto šakų varžybų, kuriose kovojama dėl Rektoriaus taurės?
Ne, dėl taurės kovoja tik metikai.



Per iškilmingą šių varžybų atidarymą Kūno kultūros katedros vedėjas profesorius P. Tamošauskas pasakė, kad Rektoriaus taurės varžybos vyks tol, kol būsime gyvi. Ar taip iš tikrųjų ir bus?
Taip. Jeigu ta idėja per tiek metų nemirė, tai, manau, nenumirs ir ateityje. Dirbtinės idėjos po kelerių metų užgęsta, o ši yra gyvybinga. Mes atliekame kilnų darbą tiems žmonėms, kurie to iš tikrųjų nusipelnė, bet jiems skiriama per mažai dėmesio. Tačiau mūsų gyvenimas yra sudėtingas – Lietuvoje yra gerokai daugiau metikų, kurie galėtų čia būti.

Realybė ir buitis kartais neleidžia jiems atvažiuoti iš kitų miestų ar rajonų bei išmėginti jėgų. Tačiau tikiu, kad ateis laikas, pagerės situacija, tada ir sportininkų per mūsų varžybas bus daugiau. Kas yra veteranai? Tai žmonės, kurie dar vakar buvo jaunuoliai, bet, metams bėgant, paliko aktyvų sportą ir tapo veteranais.

Ar būsiu aš rektorius, ar ne, šios metikų varžybos tikrai išliks, nes pasipildys naujesniais veidais. Mūsų varžybose yra atskirų grupių, skaičiuojami tam tikri koeficientai, visą laiką bus pereinamumas. Mes netgi steigiame atskirus prizus veteranų vaikams, kurie irgi įsitraukia į renginį.

Nuo pradžios iki pabaigos stebėjote varžybas, o kurį metiką labiausiai palaikėte?
Daugkartinį šių varžybų laimėtoją, VGTU Medžiagų atsparumo katedros docentą Kęstutį Vislavičių, didelį lengvosios atletikos gerbėją. Turėdamas šiokių tokių sveikatos problemų, jis rizikuodamas nutarė bandyti jėgas, degė dideliu noru nugalėti ir užėmė antrąją vietą. Tokius žmones reikia labai gerbti.