Nuomonių dvikova: K. Pavilonis prieš E.Skrabulį

LLAF PATAIKAUJA SAVIEMS

PINIGŲ REIKIA VISIEMS

KASTYTIS PAVILONIS, LIETUVOS SPORTINIO ĖJIMO ASOCIACIJOS PREZIDENTAS: „Pastaraisiais metais Lietuvos ėjikai sėkmingai startavo pasaulio (Berlyne) ir Europos (Barselonoje) čempionatuose. Bet gerėjant rezultatams, kažkodėl mažėja startuojančių Europos ėjimo taurės varžybose. 

Šiais metais pasiektas antirekordas – vos septyni lietuviai startavo Portugalijos mieste Olhão. Prieš tai šioje šalyje vyko treniruočių stovykla. Europos taurės varžybos – ne tik asmeninės, kova vyksta ir tarp valstybių. Taip pat tai yra puiki mokykla rinktinės rezervui, nes veteranėms Kristinai Saltanovič ir Sonatai Milušauskaitei artimiausia olimpiada Londone gali tapti paskutine. 

Turime perspektyvaus jaunimo, bet Olhão trasoje matėme tik vieną merginą ir nė vieno vaikino. Nenuvežėme visos vyrų komandos. Su Tadu Šuškevičiumi, Mariumi Žiūku galėjo startuoti Ričardas Rekstas, Tomas Gaidamavičius. Juk R. Rekstas varžybose Birštone pasiekė minute geresnį rezultatą nei Lietuvos sporto meistro normatyvas, yra olimpinės rinktinės kandidatų sąraše. Tai kur jam įgyti didelių varžybų patirties, dėl ko treniruotis kitiems jauniems ėjikams?

Deja, LLAF vadovybės pozicija yra kitokia. Motyvas, kad trūksta lėšų – nekorektiškas. Keli ėjikai ir treneris į varžybas išvyko Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) lėšomis iš savo uždirbto „krepšelio“, nors Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) skiria tikslines lėšas federacijoms dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose, taurių varžybose. Bet įdomiausia, kad atsirado lėšų deleguoti komandos vadovu trenerį, neturintį rinktinėje savo auklėtinių bei darbo patirties su aukšto lygio sportininkais. Formaliai jis – ėjikų vyriausiasis treneris, bet aš esu Trenerių tarybos pirmininkas.

Kad LLAF treneriai ir sportininkai yra skirstomi į savus ir svetimus, rodo keli pavyzdžiai. Kai Lietuvos ėjikių komanda iškovojo pasaulio taurės varžybose ketvirtą vietą, buvo stengiamasi šio laimėjimo nepastebėti. Kai Neringa Aidietytė pasiekė rezultatą, artimą A normatyvui, jai neatsirado vietos vykti į pasaulio čempionatą Berlyne. Bet ten išvyko Eimantui Skrabuliui lojalaus trenerio auklėtinis. Rezultatas – paskutinė 45-oji vieta. Kitais metais N. Aidietytė vis dėlto dalyvavo Europos čempionate Barselonoje, bet už savo asmeninius pinigus. Iškovota 15-oji vieta, nors nemažas būrys po jos buvo su žemesnėmis vietomis. Dar įdomesnis faktas. Europos čempionate sėkmingai dalyvavo T. Šuškevičius (9-oji vieta) ir Brigita Virbalytė (13-oji vieta). Tačiau jiems buvo neišmokėti viso mėnesio maistpinigiai. Kam jie atiteko? E. Skrabulio sūnui ir dar vienam sprinteriui. Taip ir pasibaigė graži pasaka, kad LLAF vadovas skiria lėšas lengvajai atletikai. Dar kartą spėkite, kas šiais metais treniravosi Pietų Afrikoje?

Federacijos dažnai prasilenkia su teisingais sportinio gyvenimo principais. Dėl to įkūrėme profesinę sąjungą ir siekiame sportinio teisingumo. Pasiūlėme KKSD, kad sportininkas, esantis LOSC sąrašuose ir įvykdęs visus atrankos reikalavimus, būtų privalomai įtraukiamas į delegacijų, vykstančių į pagrindines sezono varžybas, sudėtį. Taip pat siūlome, kad kiekvieno sezono pradžioje būtų pasirašomos sutartys tarp federacijų ir nacionalinių rinktinių sportininkų, kuriose turi būti apibrėžtos kiekvieno subjekto teisės bei pareigos. Mes už skaidrų sportą su aiškiais atrankos kriterijais, kad nebūtų laužomi žmonių likimai.“

EIMANTAS SKRABULIS, LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS FEDERACIJOS PREZIDENTAS: „Kastyčio Pavilonio veiklą prilyginčiau buvusio LLAF prezidento Vitalio Vilimo veiklai. Tai yra bandymas griauti lengvosios atletikos šeimą. Dirbi, o tas mažai užsiėmęs vaikinas vaikšto visur ir mala liežuviu. Blogiausia, kad nuo to kenčia kiti treneriai ir sportininkai. Todėl su K. Paviloniu jau nelabai kas nori bendrauti. Juk lengvojoje atletikoje yra daugiau nei 40 rungčių ir visoms reikia pinigų, ne tik ėjikams.

Mano vaikai nenori jokių privilegijų dėl pavardės. Bet jei sportininkas yra kandidatų į olimpinę rinktinę sąraše, jis gali gauti maistpinigius. Juk jis yra olimpinės estafetės rinktinės kandidatas, šalies čempionas, tai yra jo darbo įvertinimas. Negi būti Skrabuliu yra nusikaltimas?

Jau pernai Ėjimo trenerių taryba savo posėdyje, kuriame kažkodėl nedalyvavo K. Pavilonis, nustatė normatyvus patekti į Europos ėjimo taurės varžybas. Moterų buvo deleguota visa komanda – keturios ėjikės. O vyrų komanda nesurinkta, nes beveik nebuvo įvykdyta normatyvų. Tik M. Žiūkas buvo įvykdęs. Dar vežėme olimpietį T. Šuškevičių. Marius Šavelskis buvo įvykdęs jaunimo normatyvą, bet pasitaręs su savo treneriu Kęstučiu Jezepčiku nutarė, kad sportinė forma per silpna ir nėra prasmės važiuoti. O R. Rekstas ir T. Gaidamavičius tuo metu nebuvo tinkamos sportinės formos. Taip teigia ėjimo specialistai. Jie ir sprendžia, ką vežti, o ne aš.

K. Pavilonis sako, kad Viktoras Meškauskas tik formaliai yra ėjikų vyriausiasis treneris. Ne – jis yra oficialus šalies sportinio ėjimo vyriausiasis treneris. O K. Pavilonis – tik Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos trenerių tarybos pirmininkas.

Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris dabar yra K. Jezepčikas, ėjikų treneris. K. Pavilonį pašalinome iš LLAF tarybos, nes jis per posėdžius atvirai įžeidinėdavo K. Jezepčiką ir kitus.

Kai ėjikai važiavo į Portugaliją, prieš tai ten vyko komercinės varžybos. Dar prieš treniruočių stovyklą ir Europos taurę. Už kelionę į tas komercines varžybas sumokėjo LOSC, o kelionės į Europos taurės varžybas išlaidas likusiems sportininkams ir treneriams sumokėjo federacija. 

Kažkodėl K. Pavilonis pamiršta, kad ėjikams šiemet buvo surengtos stovyklos Italijoje, Meksikoje, Portugalijoje. 

Puikiai pamenu, kad N. Aidietytė pati nenorėjo startuoti pasaulio čempionate Berlyne, nes nesijautė pajėgi. Taip, į Barseloną N. Aidietytė vyko už savo pinigus. Ji mums pranešė, kad jau seniai turi nusipirkusi pigius bilietus ir paklausė, ar galės būti įtraukta į Lietuvos rinktinę, jei pasieks gerą formą. Ėjikė būtų skridusi į Europos čempionatą net ir tuo atveju, jei būtų tik žiūrovė.

T. Šuškevičius ir B. Virbalytė po Europos čempionato negavo maistpinigių, nes ėjikai jau buvo išnaudoję visas lėšas. Pinigai skirstomi ketvirčiais. Mes sutikome, kad ėjikai didžiąją dalį pinigų naudotų per pirmąjį pusmetį. Ir ne tik jie. Bet yra susitarimas – jei išnaudoji pirmo pusmečio lėšas, vėliau kelis mėnesius lieki be nieko. Kelių rungčių sportininkai viską išnaudojo iki Europos čempionato. Tik kai KKSD per LOSC skyrė papildomų lėšų, visiems buvo sumokėti maistpinigiai.

Į stovyklą Pietų Afrikoje keliavo dešimt žmonių. Ten treniravosi Austra Skujytė, Lina Grinčikaitė, Rytis Sakalauskas, Martas ir Kostas Skrabuliai, kiti sportininkai, vyko treneriai. Daugiau nei 70 proc. visų išlaidų sumokėjau iš privačių lėšų. 

K. Pavilonis siūlo privaloma tvarka įtraukti sportininkus į komandas. Tačiau juk tokia tvarka jau yra. Atletas, norėdamas patekti į svarbiausias varžybas, turi įvykdyti normatyvus. Bet ir vėliau reikia demonstruoti gerą sportinę formą, kad normatyvų siekimas nebūtų pagrindinis tikslas. Todėl Trenerių taryba, Vykdomasis komitetas analizuoja ir sprendžia, ką pakviesti į rinktinę, o pinigus skirsto komisijos. Aš mažiausiai kišuosi į rinktinių formavimą ir lėšų skirstymą, nes tam yra specialistai.“