Treneris atsisako nuleisti kartelę

Lietuvos futbolo rinktinė 2012 m. Europos čempionato atrankos mače Lichtenšteine 0:2 nusileido šios apie 30 tūkst. gyventojų turinčios šalies komandai. Šias rungtynes patys lietuvių treneriai ir žaidėjai vadino svarbiausiomis.

„Reikėtų atsiprašyti aistruolių. Ypač tų žmonių, kurie važiavo tūkstančius kilometrų ir palaikė komandą Lichtenšteine, nepaisydami, ar yra pavargę, ar nemiegoję. Supraskite, mes pralaimėjome tikrai ne dėl to, kad nenorėjome laimėti...“ – kalbėjo šalies rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas prieš komandos draugiškas rungtynes, kurios vyks antradienįNorvegijoje.

Emocijos po kartaus pralaimėjimo galbūt jau atslūgo?
Atslūgo tos emocijos jau po dienos, kai peržiūrėjau ir išanalizavau rungtynes. Jie mušė du kartus, abu smūgiai buvo taiklūs. Mūsų smūgių – daug ir jokios naudos.

Viską verčiate nusisukusiai sėkmei?
Galbūt labiau nusiteikimui. Nors, atrodytų, bandėme nusiteikti, stovykloje visi ruošėsi rimtai, atrodė, visi supranta, kad negali būti nė kalbos apie atsipalaidavimą, vis tiek nuo pat rungtynių pradžios giliai smegenyse buvo paslėpta mintis, kad viena koja apžaisim. O kai praleidžiam įvartį, ta nuostata nepasikeičia. Kita vertus, jeigu būtume įmušę per pirmą kėlinį rezultatui esant 0:2, esu įsitikinęs, rungtynės būtų pasibaigusios 5:2 mūsų naudai.

Kieno iniciatyva rungtynėms su Lichtenšteinu ruošėtės Austrijoje? Rinktinės? Federacijos?
Žaidėjai paprašė. Stovyklavome mažame miestelyje, kur galima kur kas labiau susikoncentruoti negu dideliame mieste. Dideliame mieste sunkiau visus sugaudyti, o čia visi vietoje.

Ar labai reikalingos rungtynės su Norvegija, praėjus vos kelioms dienoms po pralaimėjimo Lichtenšteine? Kokia nauda? Ar visa stovykla Norvegijoje nebus federacijos lėšų švaistymas?
Visų pirma noriu pasakyti, kad šioms rungtynėms neiššvaistėm nė vieno cento. Už viską sumoka norvegai ir iš to Lietuvos futbolo federacija tik laimi. Mes juk turime labai mažai draugiškų rungtynių, o juk reikia išsiaiškinti, kaip žais tie futbolininkai, kuriems teks keisti pagrindinius. Dėl gautų kortelių kitų rungtynių negalės žaisti Darvydas Šernas, Ramūnas Radavičius. Neaišku, ar dalyvaus Andrius Skerla. Veteranas lyg ir žada atsisveikinti su rinktine. Komanda, kuri žais su norvegais, nebus stipriausia, bet tai bus puiki proga pažiūrėti, kaip atrodo nepagrindiniai rinktinės futbolininkai.



Vėl pasigirsta kalbų, žiūrovų diskusijų – ar nevertėtų jauninti rinktinę...
Kaip tą padaryti? Atimti pusę futbolininkų iš tuo pačiu metu žaidžiančios jaunimo rinktinės? Ir kam nuo to bus geriau? Mes ir taip turime labai nedidelį pasirinkimą. Šiuo atveju net Lichtenšteinui yra geriau. Jie dar mažiau gali rinktis nei mes, bet jiems kas? Jie sužaidė, išėjo iš stadiono, parūkė. Gal ryt į darbą. Ir ten jų niekas nepasmerks, kad ir kiek pralaimėtų. O mums – spaudimas. Nors žaidėjų pasirinkimas nedidelis, turi laimėti, nes tikslas yra užimti antrąją vietą.
 

Po šių rungtynių dar vis kalbame apie antrąją vietą?
Galimybė visada yra. Nors mes ją ir susikomplikavome. Suprantama, dabar reikia laimėti visas trejas rungtynes, nesvarbu, kad žaisime Škotijoje su piktais dėl patirto pralaimėjimo čekais. Tai ne vien mano mintys. Taip ir žaidėjai kalba.

O gal mums pripažinti, kad esame ne daugiau nei Lichtenšteinas ir nekelti jokių tikslų?
Ne. Perdaug pergalių pasiekė Lietuvos rinktinė, kad galėtume sau tai leisti. Nugalėjome ir rumunus, ir čekus, tiek lygiųjų sužaidėme su aukšto lygio Europos komandomis. Ne, mes negalime nuleisti kartelės iki Lichtenšteino tikslų lygio. Nors pagal mums suteiktas sąlygas turėtume būti kur kas žemiau už Lichtenšteiną, kol valstybei mes visiškai nerūpime.

Nebuvo jokio spaudimo atsistatydinti po šių rungtynių?
O gal reikėjo atstatydinti čekų trenerius po rungtynių su mumis, kai čekams nepasisekė taip, kaip mums dabar? Tokia persvara, tiek smūgių į varžovų vartus ir pralaimėjimas. Ar sugebėsime ką nors pasiekti, jei po kiekvienos nesėkmės keisime trenerį? Jei metus treniruos Žutautas, kitus – antras, trečius – dar vienas treneris? Aš manau, kad vienam ar kitam treneriui reikia leisti dirbti 3–4 metus. Per tiek laiko galima sukurti komandą, kuri gali pasiekti rimtų tikslų. Girdėjau, kad 2016-aisiais turėtų Europos čempionato dalyvių skaičių padidinti iki 24. Ir manau, kad tada, jei dažnai nekeisime trenerių ir bent kiek pasikeis šalies valdžios požiūris, mes tikrai būsime finaliniame etape.

Kuo čia gali padėti valdžios požiūris? Ar manote, jei turėtume nacionalinį stadioną, būtume apdrausti nuo pralaimėjimo tokioms komandoms kaip Lichtenšteinas?
Apdrausti gal ir nebūtume, tačiau kiekviena rinktinė turi savo bazę ir tai jai padeda siekti rezultatų. Ar mes galime turėti savo bazę Vilniuje, kur net „Žalgiris“ neturi, kur žaisti A lygos rungtynių? Čia, Norvegijoje, aš matau, ką turi Oslas. Koks stadionas ir bazė, ir visą tai – iš municipalinių, o ne privačių ar juolab Norvegijos futbolo federacijos lėšų.

***
I grupės komandų rikiuotė: 1. Ispanija – 15 taškų (5 rungtynės), 2. Čekija – 9 (5), 3. Škotija – 4 (4), 4. Lietuva – 4 (5), 5. Lichtenšteinas – 3 (3).
.