A. Juškevičius į užsienį nenori

Jei Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) kasmet būtų renkamas didžiausią pažangą padaręs krepšininkas, kaip tai daroma Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), beveik neabejojama, kad šį sezoną laurai atitektų Adui Juškevičiui. 22-ejų Kauno "Žalgiriui" priklausantis gynėjas šį sezoną tapo tikru atradimu, o su Prienų "Rūdupio" ekipa, kuriai buvo paskolintas, iškovojo trečią vietą Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybose ir triumfavo LKL mažajame finale.

Matydamas akivaizdų žaidėjo progresą, "Žalgirio" generalinis direktorius Paulius Motiejūnas yra užsiminęs, kad A.Juškevičius iš visų jaunųjų žalgiriečių turi bene geriausias galimybes sugrįžti į elitinę šalies komandą.

Kaip vertini šį LKL sezoną? Ar tikėjaisi, kad šie metai gali būti tokie sėkmingi tiek tau, tiek jaunai Prienų "Rūdupio" komandai? – paklausėme A.Juškevičiaus.

Į Prienus atvykau turėdamas vieną tikslą – su šia komanda laimėti šalies pirmenybių bronzą. Komandos vadovai prieš sezoną garsiai gal ir nedeklaruodami, tačiau būrė ekipą taip, kad nuo apdovanojimų pakylos pagaliau būtų nustumti etatiniai čempionato prizininkai "Šiauliai". Džiugu, kad šiuos uždavinius pavyko įgyvendinti. Tikrai nepasakyčiau, kad tai buvo netikėtumas man, treneriams ar klubo vadovams. Tikėjomės šios pergalės.

Prieš sezoną daug kam netikėtai palikai "Žalgirį" ir sutikai užsivilkti "Rūdupio" marškinėlius. Akivaizdu, kad po tokio sėkmingo sezono šis karjeros posūkis jau neatrodo kaip žingsnis atgal...

Tai tikrai nebuvo trypčiojimas vietoje, ar juo labiau žingsnis atgal. Persikeldamas į Prienus, žinojau, kad atvykstu į stiprią komandą, su kuria kovosime dėl titulų. Žinojau, kad galėsiu čia tobulėti, treneriai man žadėjo, kad aikštelėje praleisiu daug minučių, ir esu labai dėkingas, kad visus šiuos pažadus jie išpildė su kaupu. Įvertinus visą sezoną, galiu pasakyti, kad tai mano asmeninėje karjeroje buvo geras žingsnis į priekį.

Mažąjį finalą prieš Utenos "Juventus" laimėjote įstabia pergale – 3:0. Ar tikėjotės didesnio uteniškių pasipriešinimo?

Seriją norėjome užbaigti kuo greičiau. Stengėmės, kad rezultatas būtų sausas, tačiau, kad taip atsitiks, tikėtis buvo sunku. „Juventus“ lemiamose dvikovose kažko pritrūko. Galbūt varžovai mūsų išsigando, tačiau pirmuose dvejuose bronzinės serijos mačuose mes akivaizdžiai dominavome. Esame tikrai stipresni ir laimėjome trečią vietą pelnytai.

Šį sezoną klubas laimėjo trečią vietą LKF taurės turnyre ir pasipuošė bronza LKL pirmenybėse. Kur slypėjo tikroji šių metų "Rūdupio" komandos jėga?

"Rūdupio" žaidimas veikė tarsi laikrodis. Visos dalys buvo puikiai sustyguotos, visi krepšininkai gerai ir konkrečiai žinojo savo užduotis aikštėje. Už tai turėtume būti dėkingi tiek klubo vadovams, tiek treneriams. Buvome jauna ir pergalių trokštanti komanda, atmosfera ekipoje buvo tikrai nuostabi. Visos šios priežastys ir lėmė, kad "Rūdupis" šiemet buvo toks stiprus.



"Rūdupio" komandai vadovaujantis Virginijus Šeškus ne kartą yra viešai pabrėžęs, kad yra labai reiklus ir griežtas strategas, su kuriuo dirbti nėra lengva. Ką apie savo trenerį gali pasakyti komandos lyderis?

Nesuklysiu pasakęs, kad per mano karjerą tai pats emocionaliausias treneris, su kuriuo yra tekę dirbti. V.Šeškaus toks charakteris. Jis labai temperamentingas ir kovoja už savo komandą visais įmanomais būdais. Treneris kažkuo panašus į serbą Željko Obradovičių, kuris taip pat kaunasi dėl pergalės tarsi karys. Treneris niekada neleidžia atsipalaiduoti, visada spaudžia žaidėjus. Manau, kad tokie griežti darbo metodai ir davė vaisių.

Krepšinio treneris Vitoldas Masalskis šį sezoną yra pastebėjęs, kad "Rūdupio" jėga – jog visi žaidėjai yra judrūs ir labai universalūs, o pataikyti iš bet kur gali bet kuris komandos krepšininkas. Ar sutiktum su šia nuomone?

Manau, kad tai buvo labai taiklus pastebėjimas. Šį sezoną mūsų ekipa tikrai nežaidė pagal kokias nors iš anksto sugalvotas schemas. Visi žaidėjai universalūs, gali imtis iniciatyvos, pataikyti iš bet kur. Varžovams žaisti su tokia jauna ir judria komanda nėra lengva.

Prienai – pats mažiausias miestas, kurio klubui pavyko užkopti ant prizininkų pakylos. Ar jaučiasi, kad susidomėjimas krepšiniu mažuosiuose Lietuvos miestuose yra didesnis nei nuo pramogų neatsiginančiuose didmiesčiuose?

Prienai – nedidelis miestas. Šventės kiekvieną dieną čia nevyksta. Tad akivaizdu, kad susidomėjimas rungtynėmis, kai žaidžia šio miestelio komanda, yra didžiulis. "Rūdupio" rungtynės – bene vienintelė didesnė pramoga. Kad prieniškiai myli krepšinį ir savo miesto komandą, puikiai galėjome matyti po lemiamų rungtynių dėl bronzos. Audringai ir linksmai šventė visas miestas.

Šiemet su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda laimėjai Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pirmenybes, su "Rūdupiu" sėkmingai kovojote LKL ir LKF taurės turnyre. Ar sutiktum, kad tai buvo pats sėkmingiausias sezonas per tavo karjerą?

Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tokio įspūdingo sezono per savo karjerą dar neturėjau. Šiemet buvo ne tik labai geri asmeniniai rodikliai, tačiau ir su komandomis, kuriose žaidžiau, pasiekėme daug gražių ir svarbių pergalių. Galbūt norėjosi geresnių rezultatų Baltijos lygos varžybose, bet apskritai sezonas susiklostė puikiai. Nieko daugiau ir negalėjome tikėtis. Visi sezono tikslai šiemet buvo pasiekti.

Kada bus aišku, kur tęsi karjerą ateinantį sezoną?

Turiu dar metus galiojančią sutartį su "Žalgiriu". Artimiausiu metu turėtume susėsti su klubo vadovais ir pakalbėti apie ateitį. Tuomet bus galima daryti daugiau apibendrinimų. "Rūdupio" komandos vadovai taip jau yra užsiminę, kad labai norėtų išlaikyti šių metų komandos branduolį, bet ar tai yra realu, kol kas pasakyti sunku. Viskas turėtų paaiškėti šią vasarą.

Jei nepavyktų sugrįžti į "Žalgirį", ar norėtum likti Prienuose? O gal norėtųsi paragauti legionieriaus duonos ir išmėginti save kurioje nors užsienio šalyje?