Simona, surask dar jėgų!

Iš pasaulio dviračių treko čempionato Kopenhagoje Lietuvos didvyrės sugrįžo į namus net su penkiais medaliais – vienu aukso, vienu sidabro ir trimis bronzos! Dviratininkes Vilniaus oro uoste sutiko Lietuvos sporto vadovai: Sporto departamento generalinis direktorius Ritas Vaiginas ir jo pavaduotojas Evaldas Skyrius, Lietuvos tarptautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas ir generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis. Tarp sutinkančiųjų – ir pasaulio čempionės S. Krupeckaitės mama bei pirmasis treneris uteniškis Alvydas Surgautas, Panevėžio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Algimantas Mykolaitis ir gausus būrys sporto žurnalistų.

Švytėjo LTOK prezidento A. Poviliūno veidas. Mūsų dviratininkės gerai pasirodė olimpinėse rungtyse, tad yra vilčių, kad medalių bus ir per Londono olimpines žaidynes? „Dar anksti. Iki žaidynių dar pora metų, per juos gali daug kas nutikti. Man svarbiausia, kad sportininkės būtų sveikos ir darbingos. Kopenhagoje olimpinėse rungtyse pelnyti medaliai, žinoma, nuteikia labai optimistiškai – suteikia daug džiaugsmo ir vilties“, – sakė A. Poviliūnas.

Fantastika! Ar yra kitas žodis, kaip įvertinti šių metų pasaulio čempionatą? – paklausėme S. Krupeckaitės.
Nelabai. Tai pats sėkmingiausias mano čempionatas. Viską įvykdžiau, ką buvau planavusi. Kai kas iš manęs tikėjosi pasaulio rekordo, tačiau nebuvau pasirengusi jį gerinti. Praėjusiais metais Lenkijoje per analogišką čempionatą viskas buvo kitaip, rekordo šturmui buvau pasirengusi. Kaip ir visada po tokių varžybų, esu labai pavargusi. Po paskutinio važiavimo Kopenhagos treke, kai keirino rungtyje pelniau aukso medalį, išjungiau visus telefonus ir tariau sau mintyse: „Viskas, čempionatas baigėsi, dabar nors kiek pailsėsiu.“ Po varžybų grįžau į viešbutį ir ilsėjausi, net taurės šampano nepakėliau. Naktį ilgai negalėjau užmigti, beveik visai nemiegojau. Tačiau aukso medalis atpirko daug emocijų ir nuovargis dabar jau užsimiršo.

Kaip jauteisi, tapusi pasaulio čempione ir vėl užsivilkusi pasaulio čempionės marškinėlius?
Jaučiausi nuostabiai ir puikiai, paskutinę dieną pelnytas aukso medalis buvo labai trokštamas ir norimas. Buvo paskutinės varžybos, visos sportininkės čempionatui atidavė labai daug jėgų ir pastangų. Tikriausiai matėte, kaip veržiausi į priekį – vienoje tiesiojoje atlikau net kelis finišus. Tikrai buvo atkakli kova, esu be galo laiminga. Didžiausia padėka, žinoma, mano vyrui ir treneriui Dmitrijui Leopoldui. Buvau siaubingai pavargusi, tačiau Dima mane nuteikė ir pasakė: „Simona, aš tavimi tikiu, surask dar truputėlį jėgų.“ Na, ir suradau!

Iki šiol pačias svariausias savo pergales pasiekei rungtyniaudamas sprinte, o dabar visus nustebinai keirino rungtyje. Abi rungtys – olimpinės. Kuri vis dėlto tau labiau prie širdies?
Šios dvi rungtys labai panašios, tai sprinto rungtys. Man keirinas – savotiška likimo dovana. Kuo daugiau rungčių, tuo geriau. Treke prailgsta laukti sprinto varžybų. Keirine aš jau turiu vieną medalį, jį laimėjau Mančesteryje, ten irgi buvo labai įtempta kova su tomis pačiomis varžovėmis. Dabar dar kartą pasitvirtino, kad mums keirinas sekasi, kad dirbame gera linkme, kad turbūt viskas bus gerai ir ateityje. Mums Danijoje dabar tikrai padėjo ir žvaigždės.

Olimpine rungtimi tapo ir dviračių sporto daugiakovė, kurioje svariai pasirodei pernykščiame Europos čempionate. Ar neplanuoji joje dažniau dalyvauti?
Kol kas ne.

Kaip vertini Kopenhagos dviračių treką?
Nepasakyčiau, kad jis labai geras. Nuo mūsų dviračių treko Panevėžyje skiriasi geometrija, medžiu. Šiaip trekas kaip trekas, bet jis nėra sprinterių trekas, labiau pritaikytas tempo rungtims.
 

S. Krupeckaitės vyras ir treneris D. Leopoldas teigė, kad jam trūksta žodžių pasakyti, kaip jis vertina Simonos startus. „Mums pasisekė! Viskas pasisekė, geriau pasirodyti negalėjome. Pasaulio čempionate silpnų varžovų niekada nėra. Dabar mums svarbiausia – poros savaičių poilsis. Iš pradžių vieną savaitėlę būsime Lietuvoje, o tada savaitėlę planuojame praleisti kur nors šiltuose kraštuose. Rudenį – Europos čempionatas Pruškuve (Lenkija), jam vėl reikės sutelkti visas jėgas“, – sakė D. Leopoldas.
 

Savo pasirodymu 3 km asmeninėse persekiojimo ir dviračių sporto daugiakovės lenktynėse liko patenkinta ir Vilija Sereikaitė. Kopenhagos treke buvo jos antrasis startas šiemet. „Labai daug dirbau, stengiausi, tačiau likus savaitei iki čempionato susirgau ir mano pagrindinis tikslas buvo patekti į šešetuką. Ir į šešetuką patekau, ir bronzos medalį laimėjau. Įvykdžiau visus planus“, – sakė V. Sereikaitė.
 

Rinktinės vyr. treneris Antanas Jakimavičius sakė, kad dviračių sporto daugiakovėje iš penkių rungčių esi stipri trijose, o dviejose – silpna. Ką darysi?
Iš tikrųjų trūksta patirties šioje rungtyje. Kopenhagoje pritrūkau ir šiek tiek jėgų, nes jau buvo trečia varžybų diena ir paprasčiausiai silpnokai jaučiausi. Tačiau dariau viską, ką galėjau – mano užimta šešta vieta, manau, taip pat aukšta.