Dvigubi standartai – nesuprantami

Su L. Varanavičiumi kalbėjomės ir apie UEFA prezidento Michelio Platini vizitą mūsų šalyje praėjusią savaitę, Lietuvos futbolo aktualijas, infrastruktūros klausimus, paties LFF vadovo mokslus.
 

Pradėkime nuo Michelio Platini. Koks buvo UEFA vadovo apsilankymo Lietuvoje tikslas? Tai buvo labiau oficialus ar draugiškas vizitas?
Daugiau draugiškas. Kai man nepavyko iš naujo patekti į UEFA Vykdomąjį komitetą, jis sakė: nenusimink, atvažiuosiu, aplankysiu, paaiškinsiu visiems, kam bus įdomu, kaip jis veikia. Bet dabar, kai atvažiavo, tai jau nelabai ką liko plačiau ta tema kalbėti. Ji jau buvo ne tokia aktuali.
 

M. Platini Lietuvoje ne pirmą kartą. Ar jis visose UEFA šalyse taip dažnai lankosi?
Ne. Kiek aš žinau, pavyzdžiui, Estijoje, tik vieną kartą buvo. Kai kuriose šalyse lankosi dažniau. Tai turbūt labiau priklauso nuo asmeninių santykių.
 

Dažnai vadinate M. Platini asmeniniu draugu. Kaip bendrauja asmeniniai draugai neoficialioje aplinkoje. Su vertėju? Ar pats mokate prancūziškai?
Ne, mes kalbamės angliškai.
 

Bet UEFA prezidento susitikimui su spauda ieškojote vertėjo iš prancūzų kalbos...
Suprantama, jis labiau mėgsta kalbėti prancūziškai. Ypač spaudos konferencijose. Kadangi taip jis gali tiksliau išreikšti savo mintis. Bet jis tikrai gerai kalba angliškai.
 

Ar buvo laiko su UEFA prezidentu pabendrauti neformaliai?
Mes tris valandas vakarieniavome kartu su Vilniaus ir Kauno merais. Jis pamatė entuziazmą, kurio daug turi ir Artūras Zuokas, ir Rimantas Mikaitis.

„Dabar aš tikrai tikiu, kad kažkas įvyks“, – pasakė. Ir merams, ir mums, LFF atstovams, buvo tikrai malonu pabendrauti su futbolo legenda neformalioje aplinkoje.
 

Kaip vis dėl to atsitiko, kad M. Platini nepateko pas Lietuvos premjerą?
Andriaus Kubiliaus vizitas buvo suplanuotas daug anksčiau ir jis negalėjo dėl M. Platini pakeisti susitikimo laiko. Vyriausybei atstovavo KKSD vadovas Klemensas Rimšelis. Nežinau, kodėl bandoma įtikinti, kad vyriausybė nebendrauja, juk jai atstovavo Sporto departamento direktorius. Mano supratimu, mes tikrai negalime kaltinti vyriausybės nebendravimu, juolab kad ji išsakė poziciją, jog bus svarstoma Kauno stadiono renovacija. Manau, kad mums vyriausybės dėmesio tikrai pakanka ir nesijaučiame bėdžiai. Kai pasakiau M. Platini, kad premjeras negalės dalyvauti susitikime, jis atsakė: „Ne bėda, susitiksime kitą kartą.“
 

Ką reikštų Kauno stadiono renovacija? Nugriauti S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadioną ir pastatyti naują?
Ne, tam pinigų nėra. Tokiam darbui reikėtų apie 40 milijonų litų. Buvo kalbama apie naują tribūną ten, kur dabar yra švieslentė, o ši būtų perkelta į šoną. Taip pat buvo kalbama apie būtinybę įrengti vietas ypač svarbiems asmenims, šiuolaikiškus persirengimo kambarius, sudaryti geras sąlygas dirbti žurnalistams, apie šildomą aikštę.
 

Ar palaikote bent vieną iš neseniai skambėjusių politikų siūlymų dėl stadiono Vilniuje statybų? Kas jums atrodo geriau: grįžti prie stadiono Šeškinėje idėjos ar rekonstruoti „Žalgirio“ stadioną?
Aš negaliu nepalaikyti bet kurios idėjos, kuri yra susijusi su stadionų statyba. Gerai, jei valstybė nuspręs pabaigti Šeškinės stadioną. Vieno tokio stadiono šaliai reikia. Mano supratimu, tai nėra pats didžiausias prioritetas, bet jeigu nuspręs, tai tegu daro. Tik vienintelė sąlyga – sporto bendruomenės prašymas būtų, kad tai nebūtų daroma už visus sporto pinigus. Kaip kad dabar visi sporto pinigai yra sukišti į krepšinio arenų statybas. O mums aktualiausia, kad būtų futbolo stadionų. Tad jei pasisektų projektas su „Žalgirio“ stadionu, būtų nuostabu.


 

Ko futbolas konkrečiai negavo dėl pasirengimo Europos krepšinio čempionatui?
Beveik trisdešimčia procentų mums buvo sumažintas finansavimas. Negavome finansavimo 19-ečių rinktinei pasirengti Europos čempionatui. Sunervino dvigubi standartai. Krepšinio federacija gavo jaunimo rinktinių pasirengimui, o mes kažkodėl – ne. Nors čempionatas vyks kitais metais Lietuvoje ir mes tikrai norėtume gerai jame pasirodyti. Pačiam čempionatui rengti mes iš valstybės neprašome nė cento, nes ne mes UEFA mokam, o UEFA sumoka rengimo išlaidas. Tad keista, kad vyriausybė negalėjo sukrapštyti 100 tūkst. litų mūsų komandos pasirengimui.
 

Kaip pakomentuotumėte situaciją, kad penki A lygos klubai žaidžia ne savo miestų stadionuose. Tai normalu?
Aišku, kad situacija nėra normali. Bet atsižvelgiant į tai, kokie projektai šiuo metu vyksta, ji atrodo suprantama. Projektai tikrai gana sėkmingai juda. Tauragės stadionas iki liepos mėnesio bus rekonstruotas ir atidarytas, „Tauras“ žais ten. „Žalgirio“ klausimas turėtų išsispręsti, kai buvusiame „Vėtros“ stadione bus paklota danga. Tas bus irgi liepos mėnesį. Klaipėdos pasiaiškinimai, kodėl į stadioną neįsileidžiami miesto klubai, – visiškai nesuprantami. Ir Kauno situacija. Jeigu „Kauno“ klubas sako tiesą, kad miestas už stadioną iš jo reikalauja labai daug pinigų, tai yra keista. Bet vakar klausiau Kauno mero, tai jis šitos problemos nežinojo. Manau, kad jeigu „Kaunas“ norėtų, jis išsispręstų klausimą ir galėtų žaisti S. Dariaus ir S. Girėno sporto komplekso stadione.
 

Ar buvusioje „Vėtroje“ vyksta kokie nors darbai? Ar buvo laukiama UEFA sprendimo dėl tų darbų dalinio finansavimo?
UEFA sprendimas finansuoti buvo padarytas vakar. Darbai stadione vyksta jau seniai. Mes žinojome, kad sprendimas bus toks ir darbus pradėjome. Danga jau nuimta, padarytas drenažas ir faktiškai iki liepos visa nauja danga turėtų būti jau sudėta.
 

Neseniai teko skaityti, kad vykote į kursus Paryžiuje. Ko mokėsi LFF vadovas?
Yra tokia speciali programa, pavadinta „Europos sporto vadybos magistras“. Apie dvidešimt žmonių kas du mėnesius po savaitę skirtinguose pasaulio universitetuose ją studijuoja. Mano kolegos – „FIBA Europe“ prezidentas, Ledo ritulio federacijos generalinis sekretorius, daug žmonių iš futbolo, įvairaus lygio vadovų. Tai labai įdomūs mokslai. Briuselyje susipažinome su visų Europos sąjungos komisijų koridoriais. Paryžiuje turėjome galimybę pamatyti, kaip dirba „Canal Plus“ televizija. Anglijoje paskaitą skaitė Arsene’as Wengeras.