L. Kleiza: "Šokti galiu tik klube. Bet nemoku"

Lino Kleizos randai po truputį traukiasi. Geriausio praėjusių metų Lietuvos krepšininko kelionė atgal į aikštę po artroskopinės kelio operacijos dar nė nepasiekė pusiaukelės, bet Toronto „Raptors“ klubo puolėjas į tėvynę parvyko nepraradęs gero ūpo.

26 metų krepšininkas pasidalino reabilitacijos peripetijomis, atskleidė, koks prietaisas pastaraisiais mėnesiais dažniausiai lūždavo jo namuose ir kodėl jo netraukia naktiniai klubai, bei prisipažino, jog stebėti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalus – gerokai įdomiau nei lemiamas NBA kovas.
 

Į sostinės „Siemens“ areną užsukusiam L. Kleizai – ramybės nedaug net įsitaisius pačioje tribūnų viršūnėje. Krepšininkas vos spėja sveikintis su pažįstamais, šnektelti su iš Kanados stebėti Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos talento Jono Valančiūno žaidimo atvykusiu „Raptors“ viceprezidentu Maurizio Gherardini, raityti autografus žaidėją pažinusiems vaikams.

„Viskas klojasi gerai. Tik pirma savaitė Lietuvoje sunkesnė – reikia su visais pasimatyti. Bet dabar jau viskas rimsta, ir galiu atsidėti reabilitacijai“, - teigė L. Kleiza, sugrįžęs į Lietuvą iš už Atlanto praėjusią savaitę.

Pirmadienio vakarą Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždė leido sekdamas įtemptas „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ ekipų grumtynes LKL finale. Paprastu žiūrovu L. Kleizai teks pabūti dar pakankamai ilgai – Lietuvos krepšinio rinktinės lyderis pats išbėgti į aikštę galės anksčiausiai kitą rudenį.
 

„Svarbiausias dalykas – neperskubėti. Jau dabar jaučiuosi gerai, atrodo, galėčiau pradėti sportuoti rimčiau, bet turiu sulaikyti save. Tai ir yra sunkiausia“, - aiškino puolėjas, reabilitaciją visą vasarą tęsiantis Lietuvoje padedamas rinktinės ir „Raptors“ gydytojų.
 

Kokiu žodžiu pavadintumėte šį savo sezoną?

Kaip gali pavadinti sezoną geru, jei komanda laimi 22 rungtynes iš 82-ejų. O dar traumos... Kai nežaidi, o komanda pralaimi tiek mačų, sezoną galima pavadinti tik pragarišku. Bet iš to reikia pasimokyti, išsigydyti žaizdas ir važiuoti toliau.
 

Susitaikėte su tuo, kad vasarą nežaisite rinktinėje?

Šiais metais tikrai negalėsiu padėti rinktinei aikštėje, bet būsiu sirgalius. Jei viskas bus gerai, tikiuosi prisijungti prie komandos olimpinėse žaidynėse. O šiemet... Būčiau Sabonis, turėčiau tokį talentą ir galimybes kaip jis, galėdavęs viską pakeisti ir stovėdamas ant vienos kojos... O aš – baikite, tik sužlugdyčiau visą komandą bandydamas išbėgti į aikštę.
 

Esate patenkintas tuo, kaip gyja operuotas kelis?

Gyja gerai, bet tai yra ilgas procesas. Kojos man neskauda, o dažniausiai būtent pagal skausmą galima spręsti, kaip sekasi atsigauti po traumos. Tačiau mano atveju yra kitaip. Kai užauga nauja kelio sąnario kremzlė, skausmo nebelieka, bet dar turi praeiti laiko, kol ji sukietės, ir galėsiu žaisti krepšinį.
 

 

Sunkiausias buvo pirmasis pasyvios reabilitacijos etapas, kuomet visiškai nebuvo galima sportuoti?

Sakykime, nuobodžiausias, nes reikėjo daryti procedūras, negalėjau vaikščioti ir taip toliau.
 

Galbūt sėdėdamas ant sofos ir stumdamas laiką suradote kokį nors naują pomėgį?

Ne, ką ten ant sofos atrasi... Tiesiog žiūrėdavau filmus, bendraudavau su draugais ir stebėdavau, kaip rungtyniauja mano komanda. Pažaisdavome ir futbolą per kompiuterinių žaidimų konsolę, bet po kokių trijų tokių „mačų“ duždavo pultelis – kai neturi kur išsilieti, tenka kentėti jam (juokiasi).
 

Ką treniruotėse jau galite daryti, o ko – dar ne?

Darau jau beveik viską – negaliu tik bėgti ir šokti. Tai yra paskutiniai dalykai, kuriems laikas ateis vėliausiai.
 

Šokti negalite ir klubuose?

Ne, kodėl. Šokti klubuose galiu, bet iš tikrųjų aš nemoku šokti. Ne vieną kartą tai girdėjau, net gėdijausi nuo mažų dienų. Visi žiūrėdavo ir juokdavosi: toks didelis, kaip jis šoks. Todėl šokiai pasibaigė jaunystėje (juokiasi).
 

Ką palaikote LKL finale?

Cha, bandote mane pakišti. Sergu už gražų krepšinį ir tiek, nes abiejose komandose turiu gerų draugų. Taip, Kaunas – mano gimtasis miestas, bet žinote – aš už Lietuvą. Kuri komanda nugalės? Įtampos bus daug, o finalo baigties neprognozuosiu. Kam Dievas duos, tas ir laimės.
 

Galbūt pripratus prie NBA krepšinio stebėti kovą dėl Lietuvos čempionų titulo – nebeįdomu?

Ne. Žinoma, žaidimas skiriasi, bet man europietiškas krepšinis yra labai gražus. Manau, jis tikrai geresnis nei NBA. Žinoma, NBA yra tam tikras produktas, bet, jei kalbame apie tikrą krepšinį, šių dalykų net neverta lyginti.
 

Žydrūnas Ilgauskas su Majamio „Heat“ ekipa turi galimybių pagaliau laimėti NBA čempiono žiedą?

O kaip jūs manote? Aš neabejoju, kad turi. Kaip tokia komanda gali neturėti šansų... Linkiu jam kuo didžiausios sėkmės. Jis būtų pirmasis lietuvis, laimėjęs NBA, todėl tai būtų puikus trinktelėjimas durimis prieš išeinant. Jis tikrai to nusipelnė.
 

Vis dėlto panašu, kad šiemet NBA nėra ryškių favoritų?

Taip, įprastiems favoritams kol kas nesiseka. Los Andželo „Lakers“ iškrito, net nežinau, koks dabar serijos tarp „Heat“ ir Bostono „Celtics“ komandų rezultatas, o dar juk yra Čikagos „Bulls“. Tikrai nežinau, kas taps čempionais. Atvirai kalbant, nelabai ir įdomu.