SFL – futbolo mėgėjų lokomotyvas

Atšilus orams prasidėjo didžiausiu komandų ir futbolininkų skaičiumi išsiskiriančios Sekmadienio futbolo lygos (SFL) sezonas. Jau prieš savaitę buvo sužaisti taurės turnyro pirmojo etapo mačai, o šį savaitgalį – pirmas ratas penkiuose SFL čempionato divizionuose.

SFL vienija labai įvairius žmones: karjerą baigusį Lietuvos rinktinės žaidėją, jaunuolį, per plauką nepatekusį į profesionalų komandą, ar solidumo pilvuką užsiauginusį vyruką, kurio aukščiausias jaunystės laimėjimas – kiemo čempionas. Lygos komandų sąrašuose gali rasti ir populiarų dainininką, ir Lietuvos futbolo rinktinės strategą, ir politiką.

Oficialiai ir taurės turnyras, ir pirmenybės vadinami rėmėjų vardais: „Carlsberg“ taurė ir „Ergo“ čempionatas.

STRUKTŪRA. Suprantama, ne iškart ir ne nuo pirmo sezono Vilniaus SFL pirmenybėse dalyvavo 60 komandų. Lygos divizionų daugėjo kasmet. Iš pradžių net nebuvo nutarta riboti naujokų skaičiaus. Tačiau nuo 2010-ųjų į SFL nepateksi vos užsimanęs.

Nuo pat susikūrimo lygai vadovaujantis prezidentas Paulius Malžinskas sako, kad SFL populiarumą didina ir tai, jog lygos vadovybei pavyko per kelerius metus suformuoti puikią struktūrą.

„Nenoriu girtis, bet galiu pasakyti, kad SFL struktūra ideali, – kalbėjo P. Malžinskas. – Per tiek metų viskas pasiskirstė – stipresnės komandos pakilo į aukštesnius divizionus, silpnesnės nusileido žemyn. Ir pernai jau buvo tas tikrasis pirmas sezonas, kai divizionų nugalėtojų ar prizininkų negalėjai nuspėti iki paskutinio turnyro.“

BE ČEMPIONO. Šiemet SFL paliko stipriausias 2010-ųjų klubas „Bekentas“. Ilgai bandę susitarti su SFL, kad ši leistų į Lietuvos antrąją futbolo lygą perėjusiam klubui dalyvauti SFL kaip dublerių komandai, ir tokio leidimo negavęs „Bekentas“ atsisakė dalyvauti lygoje kone paskutinę minutę. SFL vadovybei teko per porą dienų performuoti visus divizionus ir surasti „Bekento“ pakaitą, kad visuose SFL divizionuose išliktų toks pats komandų skaičius – po dvylika. Užtat vadovybė nusipelnė kitų komandų pagarbos, kad neleido pažeisti savo nuostatų.

„Prarasti stiprią komandą negerai. Nes stiprios komandos – stipri lyga. Bet SFL yra apribojimų, pagal kuriuos galima registruoti tik penkis žaidėjus iš kitų čempionatų. „Bekentas“, žaisiantis Lietuvos pirmenybių antrojoje lygoje, norėjo, kad jiems būtų padaryta išimtis. Galima juos suprasti, bet padaryti išimtį „Bekentui“ būtų buvę neteisinga kitų 59 komandų atžvilgiu“, – aiškino P. Malžinskas.

NE TIK VILNIUS. Jau nebe pirmus metus, kalbant apie SFL, negalima teigti, kad tai tik Vilniaus futbolo mėgėjų organizacija.

„Mes plečiamės, – teigė SFL vadovas. – Pernai Alytuje buvo šešios komandos, šiemet jau dešimt. Klaipėda turi dešimt labai stiprių komandų. Netgi jau turime porą atvejų, panašių į franšizę: Sūduvos ir Aukštaitijos turnyrams suteikėme SFL vardą, nes juos ėmė rengti mums žinomi ir patikimi žmonės. Tiesa, regionuose žaidžiama ne 11 prieš 11, o 8 prieš 8. Ten sunkiau surinkti bent 20 futbolininkų mėgėjų komandai.“

Paklaustas, kodėl SFL nesiekia tapti nacionaline mėgėjų lyga, P. Malžinskas sakė: „Kauno, Šiaulių ar Utenos apskričių futbolo federacijos dirba puikiai ir pačios gerai organizuoja mėgėjų turnyrus. Ten SFL nereikia. Galime pasiūlyti kitokią organizaciją ten, kur esama nėra puikiausia. Ir nesikėsiname į apskričių federacijų darbą. Jos ir be mėgėjų komandų turi daug darbo: veteranai, vaikai, moterys...“



STADIONAI. Vilniuje mėgėjų futbolas savaitgaliais užima visus stadionus. Ir ne tik Vilniuje žaidžia vilniečiai mėgėjai. Ir į Ukmergę anksčiau rungtynes sužaisti nuvažiuodavo. O kai savivaldybė „Žalgirio“ klubo treniruotėms skyrė Grigiškių stadioną, SFL bendruomenėje kilo kone panika. Tiesa, neilgam, nes lyga ir toliau sėkmingai rungtyniauja šiame stadione.

„Šiaip taip susispaudžiame į tuos stadionus, kurie yra dabar, nors, aišku, jų yra kur kas mažiau, negu norėtųsi, – apie infrastruktūros problemas, su kuriomis susiduria futbolo mėgėjai Vilniuje, pasakojo P. Malžinskas. – Bet kartais komandos šią problemą sprendžia pačios. Pavyzdžiui, „Setas“ užmiestyje privačioje žemėje įsirengė stadioną. Arba klubai, kurie bando atgaivinti oro uosto stadioną, kuris šiemet jau turbūt galės funkcionuoti. Žinau, kad yra komandų, besiderančių su mokyklomis dėl jų futbolo aikščių padidinimo. Kai kurioms mokykloms iki minimalių matmenų futbolo aikštės trūksta labai mažai, bet čia yra dar viena problema. Mokyklos paprastai yra arti gyvenamųjų namų, tad idėjos sulaukia tų namų piliečių pasipriešinimo. Jiems tikrai nepatiks, jei prie pat jų namo visą dieną bus girdėti teisėjų švilpukas ir žaidėjų šūksniai.“

„Setas“ – komanda, rungtyniaujanti žemiausiame SFL divizione. Viena silpniausių lygoje pagal pernykščius rezultatus. Užtat stipriausios lygos komandos negali pasigirti savo stadionu.

„Tiesiog tai buvo gera iniciatyva. Mūsų komandos žaidėjas Ričardas turi užmiestyje laisvos nedirbamos žemės. Kartą kilo idėja įrengti joje stadioną, – pasakojo „Seto“ vadovas Andrius Martinaitis. – Nuvažiavom, išmatavom – matmenys tinkami. Tai kainavo apie 20 tūkst. litų. Dar tokia įmonė „Trakų akmuo“ su technika padėjo. Ričardas sakė, kad jei per kelerius metus stadionas atsipirks, bus neblogai. Bet iš tiesų ne dėl atsipirkimo jį įrengė. Tiesiog kad būtų dar vienas stadionas, kuriame žmonės galėtų žaisti...“

Šiemet „Seto“ pavyzdžiu žada pasekti dar kelios SFL komandos.