Kodėl apkarto mokinių olimpinis festivalis?

Praėjusiais metais Lietuvos mokinių olimpinis festivalis vargo nematė. Geriausios komandos, pavieniai sportininkai, bendrojo lavinimo mokyklos gaudavo dovanų  įvairaus sportinio inventoriaus, joms viskas buvo padėta ant lėkštutės. Šiemet to nėra. Tačiau Sporto departamentas žada skirti 50 tūks. Lt. prizams nupirkti. Gal, gerbiama direktore, nuotaika pagerėjo?, – paklausiau Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorės Onos Babonienės.

Nuo ko jinai gali pagerėti? Nuo to, kad Lietuvos mokinių olimpinis festivalis niekam nerūpi, esame lyg kokie pamestinukai. Praėjusais metais mums buvo skirti 894 tūkst. Lt. bendrojo lavinimo, sporto mokyklų, profesinių mokyklų, kolegijų sportinei veiklai. Skirtas finansavimas nesiekė nė 1 mln. Lt. Tai buvo tikrai nedaug. Tačiau šiemet pinigų gavome penkis kartus mažiau – tiktai 175 tūkst. Lt. visai sportinei veiklai.

Kiti sako, kad jų finasavimas sunažėjo du kartus, o mūsų net penkis. Ką mes už tuos pinigus galime padaryti? Todėl ir maldaujame, prieš kiekvieną lankstomės – kas nemokamai įsileis į sporto sales, įsteigs prizus geriausiems žaidėjams. Festivalio dalyviai negauna jokio maitinimo, nėra apdovanojimi jokiais prizais. Negalime pakviesti teisėjauti pačios aukščiausios kategorijos arbitrų.

Mūsų varžybos dabar vyksta vieną dieną, nes neturime pinigų užmokėti už nakvynę, dviejų dienų salių nuomą, kai ir elektra dega, vaikai naudoja vandenį, sporto salę reikia valyti. Varžybos prasideda 10 val. ryto ir be jokios pertraukos baigiasi vakare apie 18 val. Ar tai normalu? Nenormalu, bet ką daryti?

Tad ką daryti?

Reikia mokinių sportui skirti daugiau pinigų ir tada varžybas galėsime rengti normaliai. Prisipausdinti pinigų neturime galimybės. Taip ir sukamės, nieko neatsisakome. Žinome, kad vaikai privalo išbandyti savo jėgas ir pasivaržyti su savo bendraamžiais iš kitų mokyklų. Esame nepavydėtinoje sunkioje situacijoje.

Girdžiu patarimą: ieškokite rėmėjų. Jų ieškoti, reikia žmonių ir pakankamai laiko, be to, jiems neturėtume pinigų mokėti už darbą. Mums rėmėjai  padės per dviratininkų žygį, nemokamai suteiks maitininmą ir nakvynę, nupirks prizų. Mūsų metodininkai centre kuruoja po 5-6 sporto šakas, per varžybas jie patys teisėjauja, reklamuoja savo renginius. 

Neturime net transporto priemonių, visi važinėjame viena mašina. Pasitaiko, kad tą pačią dieną varžybos vyksta keliuose miestuose. Į varžybas mūsų darbuotojai pirmyn ir atgal su diplomais ir medaliais ant pečių važinėja autobusais, traukinukais,  laužo savo transportą. „Kalėdoja“ žmonės visą dieną, o už ją net negauna komandiruotės, nes yra priimtas toks įstatymas. Kai girdžiu sakant, kad vaikai – mūsų ateitis, tai trūksta žodžių. Išgirskite, glušeliai, ką šnekate. 



Tačiau festivalis nenutrūksta, vyksta toliau. Vadinasi, bendrojo lavinimo ir kaimo mokykloms jis labai reikalingas?

Taip, jis labai reikalingas ir neįsivaizduoju, kas būtų jeigu jis nutrūktų. Mokyklos į varžybas važiuoja savo lėšomis, mes kilnojame varžybas iš vienos vietos į kitą, kad tiktai nemokamai gautume sporto sales. Negalime apmokėti teisėjams už darbą. Tačiau turime nuoširdžių entuziastų, varžybas mes tikrai organizuosime, nes esame tam pašaukti. Ne visos stipriausios mūsų mokyklos ir sportininkai dėl lėšų stygiaus gali atvykti į varžybas, ir tai labai gaila.  

Olimpinį mokinių festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gal jinai galėtų kuo nors padėti šiuo sunkmečiu?

Ką čia ir besakyti. Prezidentė prižadėjo dalyvauti festivalio uždaryme. Daugiau komentuoti nieko nenoriu. Esame informuoti, kad iš Europos struktūrinių fondų turėsime galimybę gauti didesnį finansavimą, bet kada ir kiek, šiandien negaliu džiaugtis. Kada mus pasieks pirmieji pinigai, nesame informuoti – kiek beklaustume, esame prašomi palaukti. Žinau, kad balandžio mėnesį galėsime teikti projektus, kurie jau yra beveik parengti.

Kaip jaučiasi kūno kultūros mokytojai, kurie veža mokinius į varžybas, o per jas sportininkai negauna jokių prizų?

Netiki, kad visiškai nėra pinigų. Jiems nuoširdžiausiai dėkojame, kad dar yra tokių entuziastų, kad mokyklų direktoriai supranta olimpinio festivalio svarbą ir sudaro galimybę mokiniams atvykti į varžybas. Viskas daroma geranoriškai. Mūsų festivalis finišuos birželio viduryje, kada vyks Olimpinė diena, bet gyventi reikia dabar. 

Aš ir pati baigiu pražilti, su žmonėmis negaliu normaliai kalbėtis, nes nervinuosi, trūksta kantrybės, bijau, kad ko nors perdaug nepasakyčiau. Renginiuosi parašyti atvirą laišką visiems, kurie teigia, kad jiems rūpi vaikų ateitis. Nesąmonė, niekm jie  nerūpi.

Pas mus Lietuvos mokinių ir studentų centre lankėsi Singapūro, Prancūzijos, Estijos. Latvijos atstovai, jie džiaugėsi, kad Lietuvoje yra tokia graži sistema vaikų sportui organizuoti. Tačiau kad mes normaliai galėtume dirbti, mus reikia finansuoti. 175 tūkst. Lt... Eilinis savivaldybės sporto centras tokius pinigus gauna. O mes turime išlaikyti visos Lietuvos benrojojo lavinimo, profesinių mokyklų, kolegijų sporto mokyklų sportą, dar plius vyksta įvairios akcijos, žygiai, konkursai. Trūksta žodžių.

Negalvojate viską trenkti ir išeiti?

Galvoju, turbūt blogiau jau negali būti, kaip dabar yra. Niekam niekas nerūpi. Į centrą atėjau dirbti su gerais ketininimais, tačiau atsimušiau į sieną. Mes mažai prašome, visa tai motyvuotai parodome, bet kas iš to? Man Lietuvos mokinių olimpinis festivalis apkarto, tapo eilinėmis Lietuvos varžybomis.   

Ar tikite gražesne ateitimi, juk taip ilgai viskas nesitęs...

Netikiu, kol šitie vyrai ir moterys bus valdžioje, nieko gero nelauk. Tai sakau atvirai.