Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas | 2011 m. balandžio 16 d. 11:44 |
![]() ![]() |
Iš šešėlio - į čempionų sostą
Panevėžio muziejus, rengdamas parodą apie šalies krepšinį, surinko daug istorinės medžiagos. Skelbiame straipsnį apie 1937 m. Europos čempionatą.
![]() |
Pirmos oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje vyko 1922 m. balandžio 23 d. - žaidė Kauno miesto ir Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos komandos. Mačą 8:6 laimėjo Fizinio lavinimosi sąjungos žaidėjai.
Krepšinį ypač propagavo garsus lakūnas Steponas Darius ir Karolis Dineika. 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje vyko pirmos tarpvalstybinės rungtynės su Latvija. Lietuviai pralaimėjo 20:41. Po to susidomėjimas krepšiniu kiek priblėso.
Šios sporto šakos atgimimas prasidėjo tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, kai Lietuvos krepšinis dideliais žingsniais pradėjo eiti į priekį. 1936 m. į Lietuvą atvyko olimpinis čempionas, Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Jis labai propagavo šią sporto šaką ir padėjo treniruotis Lietuvos krepšininkams. Prie krepšinio populiarinimo daug prisidėjo ir kiti JAV lietuviai.
Tad Lietuva intensyviai ėmė ruoštis 1937 m. Europos krepšinio čempionatui Rygoje. 1937 m. į Lietuvą iš JAV atvyko du krepšininkai - Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Talzūnas. Jie treniravosi su Lietuvos rinktine ir ruošėsi čempionatui.
Lietuva į Europos pirmenybes vyko pirmą kartą ir buvo priskiriama prie autsaiderių. Čempionate dalyvavo 8 komandos: Latvija, Lietuva, Čekoslovakija, Lenkija, Egiptas, Estija, Prancūzija ir Italija.
Pirmenybių favorite buvo laikoma Latvijos komanda. Čempionatas prasidėjo gegužės mėnesį. Lietuva pirmas rungtynes žaidė su Italija ir netikėtai laimėjo 22:20. Toliau sekė ir kitos pergalės. Nugalėta Estija (20:15), Egiptas (21:7), Lenkija (32:25). Šiose rungtynėse ypač pasižymėjo Pranas Talzūnas. Jis pelnė 21 tašką. Tai buvo pirmenybių rekordas.
Finale gegužės 8 d. Lietuvos komanda vėl susitiko su Italija. Po itin atkaklios kovos mūsų šalies rinktinė laimėjo 24:23 ir tapo Europos čempione.
Pranas Talzūnas neoficialiai pripažintas geriausiu pirmenybių žaidėju. Į simbolinį penketuką išrinktas Feliksas Kriaučiūnas.
Lietuvos rinktinėje šiose pirmenybėse žaidė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Stasys Šackus, Jonas Žukas, Leonas Baltrūnas, Leonas Kepalas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andriulis, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Česlovas Daukša, Pranas Mažeika.
Žemyno čempionams buvo įteikta Latvijos prezidento Karlio Ulmanio dovana.
Lietuvos krepšininkai į Kauną grįžo traukiniu. Kiekvienoje stotelėje jų laukė sveikinimai. Pirmieji sutikimą suorganizavo Joniškio gyventojai. Vėliau rinktinę sutiko Šiauliai, Radviliškis, Baisogala, Dotnuva, Kėdainiai, Jonava. Ypač iškilmingai krepšininkai sutikti Kaune.
Labiausiai nusipelnę žaidėjai buvo pagerbti valstybiniais apdovanojimais. Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu apdovanoti Feliksas Kriaučiūnas ir Stasys Šackus, Vytauto didžiojo V laipsnio ordinais apdovanoti Pranas Talzūnas ir Jonas Žukas, Vytauto Didžiojo I laipsnio medaliais apdovanoti Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas ir Artūras Andriulis, Leonas Kepalas ir Pranas Mažeika apdovanoti Vytauto didžiojo II laipsnio medaliais. F. Kriaučiūnui, P. Talzūnui, S. Šackui, J. Žukui, L. Baltrūnui, Z. Puzinauskui įteikti Tautinio jaunimo sąjungos ,,Jaunoji Lietuva“ apdovanojimai.
Krepšininkai buvo pirmieji iš Lietuvos sportininkų, gavusių valstybinius apdovanojimus.
1939 m. Europos pirmenybes nuspręsta rengti čempionų šalyje. Tad Lietuva tapo varžybų šeimininke ir apgynė Latvijoje iškovotą titulą.