"Vėtros" klubo epilogas - bankrotas

Kol Lietuvos futbolo federacija (LFF) pamažu kuriasi „Vėtros“ stadione, apie dar neseniai čia šeimininkavusį to paties pavadinimo Vilniaus klubą primena tik kartkartėmis užsukantys antstoliai ir bankroto administratorius. Egzistenciją baigusiam „Vėtros“ klubui pradėta bankroto procedūra – paskutinė ir bene realiausia galimybė buvusiems 2009 metų Lietuvos vicečempionų ekipos žaidėjams atgauti bent nedidelę dalį neišmokėtų atlyginimų.

Turto liko per mažai

Liepkalnio gatvėje esančio stadiono, kurį praėjusį rudenį už maždaug 2 mln. litų įsigijo LFF, tribūnose užrašą „Vėtra“ formavusių kėdžių jau nebeliko, tačiau teisinis žlugusio sostinės klubo istorijos epilogas dar tik rašomas.

„Kol kas viskas kybo ore. Tikiuosi, kad bankroto procedūra paspartins procesą“, – DELFI sakė buvęs ekipos treneris Virginijus Liubšys, kuriam „Vėtra“ liko skolinga per 80 tūkst. litų.

Kovo pradžioje Vilniaus apygardos teismo „Vėtros“ klubui iškeltą bankroto bylą inicijavo „Sodros“ Vilniaus skyrius ir bendrovė „DnB Nord lizingas“.

Nors praėjo daugiau nei mėnuo, rinkti duomenis apie „Vėtros“ skolas ir likusį turtą bankroto administratoriui Irmantui Malinauskui sekasi sunkiai – klubo vadovai pasiryžo pateikti prašomus dokumentus tik pagrūmojus 10 tūkst. litų bauda už piktybišką vengimą bendradarbiauti.

„Buvome nuvažiavę į vietą („Vėtros“ stadioną – DELFI), apžiūrėjome turtą. Šią savaitę klubas turėtų pateikti popierius. Aiškinamės, koks turtas likęs. Yra stadiono švieslentė ir dirbtinis apšvietimas, šiokio tokio smulkaus turto. Negaliu pasakyti, kokia bus viso to piniginė išraiška. Tačiau esamo turto tikrai nepakaks skoloms likviduoti, nes kontraktų su buvusiais žaidėjais sumos – didelės. Garantinio fondo išmokos jų taip pat „neuždengs“, – kalbėjo I. Malinauskas.

Nei „Vėtros“ direktorius Gintaras Rimkus, nei buvęs klubo prezidentas Romas Stašauskas pakomentuoti situacijos DELFI nepanoro.



Skolos – septynženklės

Nors „Vėtros“ kreditorių sąrašas tebeformuojamas, o bendri klubo įsiskolinimai dar nėra suskaičiuoti, aišku, kad jie bus septynženkliai.
Vien 14-os buvusių Vilniaus komandos žaidėjų ir trenerių grupės, kuri praėjusį rudenį kreipėsi į teismą, pretenzijos iš viso sudarė 1,3 mln. litų, įskaitant delspinigius ir palūkanas.

Tiesa, pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo parašę futbolininkai, tikėjęsi spartesnės teisinės procedūros, kol kas nieko nepešė. Dalis teismo įsakymų neįsiteisėjo laiku nesuradus, kam juos įteikti, o žaidėjai, kurie jau kreipėsi į antstolius dėl sprendimo vykdymo, bergždžiai laukia iš pastarųjų gerų naujienų.

„Girdėjau, kad kyla problemų – nelabai to turto klubas beturi. Tačiau galbūt dar pavyks rasti šviesą tunelio gale“, – DELFI sakė buvęs „Vėtros“ saugas Tomas Ražanauskas, kovojantis dėl 27 tūkst. litų neišmokėto atlyginimo.

„Vėtros“ bankrotą administruojantis I. Malinauskas nedrįso spėlioti, kiek lėšų pavyks surinkti pardavus klubui tebepriklausančią švieslentę ar dirbtinio apšvietimo sistemą to paties pavadinimo stadione.

„Kyla klausimų dėl turto likvidumo. Pavyzdžiui, švieslentė – labai specifiškas daiktas. Ją galima padėti į garažą arba parduoti už litą. Žinoma, bandysime tartis su LFF, kad ją nupirktų“, – aiškino I. Malinauskas.

„Jeigu bus išparduodami objektai, reikalingi stadiono veiklai, būsime pasiruošę juos įsigyti. O kainą lems derybos – jeigu mums pasirodys per brangu, nepirksime“, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Beje, „Vėtros“ klubo atstovai dar bando teisiškai užginčyti stadiono pardavimo sutartį, pagal kurią LFF įsigijo futbolo areną iš „DnB Nord lizingo“. Klubas siekia įrodyti, kad stadiono statybas finansavusiai bendrovei nepriklausė dalis parduoto turto.

Primename, jog kelerius metus finansinių sunkumų kamuotos „Vėtros“ agonija baigėsi praėjusią liepą, kuomet LFF dėl skolų pašalino sostinės komandą iš Lietuvos futbolo turnyrų.

Panašiu metu keturiskart A lygos prizininku praeityje tapęs klubas liko ir be „Vėtros“ stadiono, kuris, nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų pagal lizingo sutartį, perėjo „DnB Nord“ banko antrinės bendrovės žinion.