Sportas šalies dienraščiuose

VAKARO ŽINIOS. Pirmadienį Vilniuje pasirengimą Pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono kovoms pradėjo Lietuvos rinktinė. Po ilgos pertraukos nacionalinės komandos marškinėlius vėl turėtų apsivilkti ir Dainius Zubrus. "Dainius jau patvirtino, kad atvyks - paskutines reguliaraus sezono rungtynes jo "New Jersey Devils" sužais balandžio 10-ąją, po to sportininkams dar teks pereiti 2-3 dienas truksiantį medicininį lygos patikrinimą, taigi prie komandos D. Zubrus prisidės tik čempionato išvakarėse", - "Vakaro žiniom" pirmadienį sakė Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda. Į Vilniaus Pramogų arenoje vykusią pirmąją rinktinės treniruotę pirmadienio rytą susirinko 16 ledo ritulininkų, komandos gretos gausės kiekvieną dieną. "D. Zubrus sugrįžta į rinktinę".
 

RESPUBLIKA. Dortmunde vykusiame Europos imtynių čempionate dalyvavę keturiolika Lietuvos atstovų bendromis jėgomis iškovojo vos dvi pergales ir liko toli nuo prizininkų pakylos. Europos čempionate dalyvavo septyni graikų-romėnų imtynių atstovai, penki laisvųjų imtynių atstovai ir dvi imtynininkės. Pastaraisiais metais būtent graikų-romėnų imtynininkai Europos pirmenybėse džiugindavo skambiausiomis pergalėmis. Vis dėlto šį kartą jų pasirodymas sulaukė daugiausia kritikos. Tiesa, "klasikai" Europos pirmenybėse dalyvavo be kelių stipriausių sportininkų. Pernai bronzos medalį iškovojęs sunkiasvoris Mindaugas Mizgaitis šiais metais dėl traumos pirmenybėse nedalyvavo. Čempionato kovas iš šalies stebėjo ir 2009 metų Europos vicečempionas Mindaugas Ežerskis. "Mano amžius toks, kad startuoti ir pavasarį, ir rudenį darosi per sunku. Nusprendėme šį kartą suteikti progą jaunimui. Mano svorio kategorijoje kovojo Aldas Lukošaitis, ateityje pakeisiantis mane", - paaiškino 33-ejų M. Ežerskis.
 

RESPUBLIKA. Prieš čempionatą graikų-romėnų imtynininkų treneris Ruslanas Vartanovas neslėpė, kad net ir be abiejų Mindaugų - Ežerskio ir Mizgaičio - rinktinėje yra žmonių, galinčių kovoti dėl medalių. "Iš kiekvienų varžybų svajoju atvežti medalį. Manau, kad aukštas vietas gali iškovoti Edgaras ir Valdemaras Venckaičiai bei Laimutis Adomaitis. Ir tai nebūtų joks atsitiktinumas. Jų aukštą klasę žino ir specialistai, ir varžovai" - prieš išvyką į Dortmundą optimizmo nestokojo R. Vartanovas. Tačiau iš septynių Europos čempionate dalyvavusių graikų-romėnų imtynininkų tik E. Venckaitis sugebėjo nugalėti bent vieną varžovą. Kiti sportininkai pralaimėjo jau pirmas kovas. M. Ežerskis neslėpė, kad toks pasirodymas netenkino. Pasak jo, "vyrų pasirodymą galime vertinti tik blogai".
 

LIETUVOS RYTAS. Į Rusiją išvykusi penkiakovininkė Donata Rimšaitė ir jos globėjai siekia, kad lietuvė kuo greičiau apsivilktų šios šalies marškinėlius. Nepavykus susitarti su Lietuvos sporto vadovais, bandoma paveikti Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC). Laiške jo prezidentui D. Rimšaitė parašė ketinanti gyventi Rusijoje, ir prašo supratimo ir ryžtingų žingsnių Lietuvos atžvilgiu. D. Rimšaitės teigimu, ji tapo susiklosčiusių aplinkybių auka, ir prašo išimties tvarka jai leisti startuoti kitais metais vyksiančiose Londono olimpinėse žaidynėse. Kol kas Lietuvos pusė - LTOK ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) - ir toliau laikosi nuostatos neleisti D. Rimšaitei startuoti olimpiadoje bei kituose tarptautiniuose turnyruose. "Pabėgėlė tikslo siekia ir laiškais".
 

VAKARO ŽINIOS. Sostinė gerokai atsilieka nuo kitų Lietuvos miestų pagal sportui skiriamus pinigus. Pernai Vilniuje sportui atiteko vos 1,57 proc. viso biudžeto lėšų. Palyginimui Kaune šis skaičius buvo 4 proc., Klaipėdoje - 2,75 proc., Šiauliuose - 4,5 proc., Panevėžyje - 2,83 proc. Sostinė atsilieka ir pagal lėšas, skirtas sportui vienam gyventojui. Šiemet nutarta pradėti taisyti padėtį - sportui skirta suma sostinėje išaugo nuo 15 mln. iki 23,86 mln. litų. Tiesa, dėl to iš dalies "kaltas" Europos vyrų krepšinio čempionatas, kuriam Vilniaus savivaldybė išleis 3 mln. litų. Tačiau palyginti su ankstesniais metais, labai išaugs sumos, skirtos sporto objektų rekonstrukcijai. Pavyzdžiui, dar užpernai Vilniaus politikai nerado nė lito sporto infrastruktūrai gerinti. Pernai tam skirta kiek daugiau kaip 1 mln., šiemet - beveik 3 mln. litų. "Ambicingas palikimas naujai valdžiai".

VAKARŲ EKSPRESAS. Klaipėdos ir Kauno savivaldybės, siekdamos, kad nestrigtų arenų statybos, kreipėsi į Vyriausybę prašydamos leisti arenas statančiai bendrovei "Vėtrūna" avansu sumokėti 12 mln. litų. Klaipėdos miesto savivaldybė prašo leisti "Vėtrūnai" pervesti 5 mln. litų avansinių mokėjimų, Kauno savivaldybė - 7 mln. litų. Savivaldybės prašo atsiskaityti su "Vėtrūna" už faktiškai atliktus, tačiau pagal rangos sutartį formaliai dar nepriimtus statybos darbus. Kauno arenoje šiuo metu baigta 85 proc. darbų, Klaipėdos - apie 70 proc. Areną Klaipėdoje dabar ketinama baigti iki vasaros pradžios (oficialus atidarymas planuojamas birželio viduryje), o "Žalgirio" arena Kaune turėtų būti užbaigta iki gegužės 1-osios. "Arenų statytojai prireikė avanso".

ELTOS inf.