Sunkų darbą paįvairina ekstremalios pramogos

Perspektyviausiu Lietuvos kalnų slidininku vadinamo Roko Zavecko talentą įžvelgė lietuvių kilmės amerikiečių trenerė Jennifer Virškus.

Pamačiusi ant Laimio kalno Vilniuje nutrūktgalviškai per tramplinus su slidėmis šokinėjantį aštuonmetį, J. Virškus pasiūlė jam sudalyvauti varžybose. Rokas jas laimėjo.

Dabar R. Zaveckui – beveik penkiolika (gimtadienį švenčia balandžio 15 d.). Ir jis neturi lygių tarp bendraamžių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Vilnietis tai įrodė kovo pabaigoje pasiekęs Lietuvos kalnų slidininkams dar neregėtų rezultatų. Suomijos kurorte Suomutunturi vykusiose Baltijos taurės varžybose R. Zaveckas ne tik laimėjo slalomo ir didžiojo slalomo lenktynes, bet ir buvo greičiausias savo amžiaus grupėje didžiausiojo slalomo, žinomo kaip „Super-G“, trasoje. Šios rungties oficialių varžybų iki šiol nebuvo pavykę laimėti nė vienam lietuviui.

PRADŽIA. Į varžybas ir treniruočių stovyklas Rokas dažniausiai keliauja automobiliu su savo tėčiu Giedriumi Zavecku, kuris sūnų ant slidžių pastatė, kai šiam buvo penkeri.

Studijų laikas Kaukaze slidinėti išmokęs verslininkas iki šiol ne tik padeda atžalai patarimais, bet ir pats dalyvauja varžybose. Nors pripažįsta, kad sūnus meistriškumu nuo jo nutolo negrįžtamai.

Juk Rokas, būdamas vos 12 metų, jau tapo Lietuvos kalnų slidinėjimo vicečempionu absoliučioje vienos rungties įskaitoje. O pernai ir šiemet pakartojo šį laimėjimą.

ĮVAIROVĖ. Zaveckai siekia, kad slidinėjimas nevirstų tik juodu darbu, varginančia rutina, todėl žiemą kartais slides iškeičia į snieglentę. O vasarą, jei neslidinėja ant ledynų Alpėse, Rokas pasikinko vėją ir skrieja su jėgos aitvaru arba burlente, važinėja dviračiu.

Kelerius metus vaikinas lankė karatė treniruotes, yra išbandęs tenisą, vandens slides, pačiūžas, net sportinius šokius, kuriuose nemenkų aukštumų pasiekė jo vyresnioji sesuo Greta.

„Buriavimas ir jėgos aitvarai labai padeda vystyti koordinaciją. Ekstremaliojo sporto šakoms reikia labai gero vestibiuliarinio orientavimosi. Žinoma, ir raumenys auga. Todėl manau, kad tai kalnų slidininkui naudinga“, – svarstė G. Zaveckas.
 
Rokas jau dalyvavo ir trejose jėgos aitvarų varžybose. Sekėsi neblogai, tačiau šios sporto šakos profesionalu vaikinas neketina tapti.

MOKSLAI. Šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos aštuntokas neslepia – jei ne supratingi mokytojai, krimsti mokslus ir rimtai treniruotis būtų labai sunku.
„Esame labai dėkingi mokytojams, kurie supranta, kad pamokos praleidžiamos ne valkataujant, o garsinant Lietuvą“, – paaiškino sportininko tėtis.

Žiemą po pamokų R. Zaveckas dažniausiai skuba į treniruotes Ignalinoje arba Vilniuje. „Grįžus namo dar užtenka laiko ne tik pasimokyti, bet ir pasėdėti prie kompiuterio, paskaityti“, – teigė kalnų slidininkas.

ŠEIMA. „Vaikai – brangiausias turtas.“ Tokiu šūkiu vadovaujasi Dalia ir Giedrius Zaveckai, savo vaikų pomėgiams negailintys nei laiko, nei pinigų.

Jų dukra Greta 11 metų šoko sportinius šokius, su partneriu buvo Lietuvos jaunių čempionai, o planetos pirmenybėse net pateko tarp dešimt stipriausių porų. Tačiau kai merginai suėjo 15 metų, jai teko išsiskirti su metais jaunesniu partneriu.

„Jei Greta būtų nusprendusi šokti toliau, jai būtų tekę keltis į Klaipėdą, Rygą arba Maskvą. Teko rinktis – susieti gyvenimą su šokiais, vėliau tapti trenere ir užsidaryti salėje su vaikais, arba mokytis ir žengti kitu keliu. Dukra pasirinko mokslus“, – pasakojo G. Zaveckas.

Dukters iškovotos taurės dabar sustatytos tėvų namuose Vilniuje, o G. Zaveckaitė studijuoja Londone. Beje, jos trofėjų kolekcijoje yra ir kalnų slidinėjimo varžybose iškovotų medalių.

Kaip dabar Roką, anksčiau G. Zaveckas dažnai lydėdavo dukterį į šokių varžybas. Kartu važiuodavo ir D. Zaveckienė. Su sūnumi į kalnus moteris keliauja rečiau, nors ir moka slidinėti. Tačiau įtemptas kalnų slidinėjimo varžybų grafikas nesuderinamas su atsakingu darbu „Maxima grupėje“.

PINIGAI. Sporto šakos, į kurias visa galva paniręs Rokas, – gana brangios. Daug kainavo ir Gretos sukimasis sportinių šokių pasaulyje. Kaip tėvams pavyksta atlaikyti finansinę naštą?

„Didžioji dalis lėšų – iš mūsų kišenės. Bet jau atsiranda ir rėmėjų. Padeda bendrovė „Patrol“, kuri pernai nupirko mums slides. O šiemet naujoms slidėms padarė didelę nuolaidą. Pagal galimybes prisideda Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija. Dabar kukliai paremia ir „Maxima“, – aiškino G. Zaveckas.



ATEITIS. Paklaustas, ar ketina tapti profesionaliu kalnų slidininku, Rokas linkteli: „Taip. Noriu sudalyvauti Sočio olimpiadoje.“

Tėtis iškart priduria: „Negalvojame tapti tikrais profesionalais ir gyventi iš kalnų slidinėjimo. Reikia įgyti išsilavinimą, turėti pagrindą gyvenimui. Bet kaip pomėgis šis sportas tapo rimtu užsiėmimu.“

Zaveckai žino, ką reikia daryti, kad lietuvis prasibrautų kuo arčiau kalnų slidinėjimo elito: „Kuo daugiau profesionalių ir kokybiškų treniruočių ant sniego, nuolatinio važinėjimo po trasas.“

Prie Roko ugdymo prisidėjo beveik visi Lietuvoje dirbantys treneriai. O dabar atėjo laikas, kai toliau rengti sportininką reikia dar aukštesnio lygio specialistų. Būtinos dažnos stovyklos užsienyje.

„Pagrindiniai mūsų konkurentai – geriausi latvių sportininkai – dirba Norvegijoje, Suomijoje, Austrijoje. Kai kurie ten praleidžia labai daug laiko. Suomiai ir estai net perka butus prie kalnų“, – aiškino G. Zaveckas.

Moksleivis stebi ir elitinių kalnų slidininkų kovas, bet nė vienos žvaigždės nesistengia pamėgdžioti. Pasirodo, profesionalūs treneriai nepataria jauniems slidininkams kopijuoti elito sportininkų, nes tai gali padaryti neigiamą įtaką.

SEZONAS. Nors Baltijos taurės varžybose Suomijoje R. Zaveckas laimėjo viską, kas įmanoma, sezonu slidininkas ir jo tėvas nėra visiškai patenkinti.
„Gal trūko daugiau pasirengimo prieš sezoną užsienyje, stovyklų su kvalifikuotais treneriais. Sezono pabaiga sėkminga, bet norėjome daugiau“, – neslėpė G. Zaveckas, į Baltijos taurės varžybas su sūnumi atskubėjęs iš Italijos, dar dalyvavo prestižiškiausiose vaikų kalnų slidinėjimo varžybose „Trofeo topolino“. Ten slalomo rungtyje R. Zaveckas buvo diskvalifikuotas, o didžiajame slalome užėmė 60 vietą tarp daugiau nei 100 dalyvių.

Iš Suomutunturi Zaveckai ne važiavo namo, o pasuko į kitą Suomijos kurortą, kuriame vyko didžiausios šios šalies vaikų varžybos. Jose R. Zaveckas buvo 20-as tarp daugiau nei 60 sportininkų.

„Šis sezonas tikriausiai niekada nesibaigs, nes šiemet planuojame labai daug dirbti. Daug tikimės iš Druskininkuose atidaromos „Snoro“ sniego arenos. Tikiu, kad jie nepaliks mūsų našlaičiais, ir mes galėsime ten treniruotis“, – vylėsi G. Zaveckas.

Pagrindinis naujo sezono startas laukia kitų metų sausį – R. Zaveckas rengiasi atstovauti Lietuvai Austrijos mieste Insbruke vyksiančiose pirmosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse.