Teniso talentas žvalgosi vis aukščiau

Sveikatos problemos neleido pirmajai Lietuvos teniso raketei Ričardui Berankiui sužibėti prestižiniuose turnyruose JAV, tačiau dvidešimtmetis žaidėjas nosies nenukabina ir nenuleidžia taikiklio, nukreipto į pajėgiausių planetos tenisininkų rikiuotės viršūnes.

75 vietą ATP reitinge šiuo metu užimantis vilnietis netrukus pradės pasirengimą sezono etapui grunto aikštėse. Prieš išvykdamas į sekinantį treniruočių maratoną Ispanijoje R. Berankis spėjo ir pasidžiaugti ypatingu malonumu – pasūpuoti ant rankų savo sūnėną.
 

Laimėti neturėjo šansų

Skausmas ir nusivylimas – du pastarieji R. Berankio mėginimai priblokšti teniso pasaulio žvaigždes baigėsi vienodai. Kovo mėnesį Lietuvos teniso mėgėjų numylėtinis neturėjo priežasčių šypsotis, mat elitinius turnyrus Indian Velse ir Majamyje jam teko palikti nespėjus nė įsibėgėti.

Apmaudžiausia R. Berankiui buvo dėl to, jog varžybose, į kurias sminga visos planetos publikos akys, jis neturėjo galimybės parodyti, ką sugeba.
 

„Gaila, kai dėl kokių nors priežasčių negali žaisti visu 100 proc. savo pajėgumo. Bet niekas nėra apdraustas nuo panašių dalykų: tenise visko pasitaiko“, – teigė šią savaitę trumpam į tėvynę užsukęs žaidėjas, kurį pavedė didelio krūvio neatlaikiusi nugara.
 

R. Berankio problemos prasidėjo po Deviso taurės mačo su Estija mėnesio pradžioje. Tiesiai iš Talino teniso centro nuskubėjęs į oro uostą lietuvis daugiau nei parą prasikratė lėktuvuose ir autobusuose, kol pasiekė Indian Velsą.

Nugaros raumenų spazmai R. Berankį užklupo jau pirmajame mače su amerikiečiu Alexu Bogomolovu (ATP-128). Per skausmus įveikęs varžybų šeimininką, Lietuvos tenisininkas turėjo pasitraukti iš kovos su ispanu Fernandu Verdasco (ATP-9).
 

Praėjusią savaitę istorija pasikartojo Majamyje, kur R. Berankis pirmajame rate išleido iš rankų pergalę prieš kitą Ispanijos tenisininką Feliciano Lopezą (ATP-41).
 

„Viduryje antro seto nugaros raumenys ėmė spazmuoti. Nebegalėjau žaisti taip, kaip susitikimo pradžioje. Tai nėra trauma – praeina keletas dienų, ir atsigaunu. Svarbiausia, kad dabar jau galėsiu maksimaliai pasiruošti likusiai sezono daliai“, – sakė R. Berankis.
 

Sportininko trenerio Remigijaus Balžeko nuomone, jo auklėtinis turnyruose JAV buvo pasmerktas pralaimėjimams.
 

„Su tokiais asais reikia kovoti net viršijant savo galimybių ribas. O kai žmogus žaidžia trečdaliu pajėgumo, iš esmės laimėti nėra įmanoma“, – pažymėjo teniso specialistas.
 

Nugarą stiprins Ispanijoje

R. Balžekas svarstė, jog R. Berankio problemos dėl nugaros kilo ne tik dėl sprendimo atstovauti savo šaliai Deviso taurės varžybose.
 

Praėjusį gruodį liga sužlugdė tenisininko treniruočių stovyklą JAV, todėl R. Balžekas neabejojo, jog žaidėjui pritrūko geresnio fizinio pasirengimo.
 

„Raumenų nuovargis anksčiau ar vėliau turėjo rastis, gaila tik dėl to, jog tai atsitiko tokių svarbių turnyrų metu“, – kalbėjo treneris.
 

Sutvirtinti braškančius pamatus, paprastai mūrijamus dukart metuose, lietuvių duetas mėgins Ispanijoje. Penktadienį anksti ryte R. Berankis išvyks į dvi savaites truksiančią fizinio pasirengimo stovyklą Pirėnų pusiasalyje, kur kartu ruošis ir pavasariniam sezonui grunto aikštėse.
 

Planuojama, jog tenisininkas dalyvaus penkiuose turnyruose ant grunto dangos: balandžio viduryje startuosiantis Barselonoje, grunto sezoną R. Berankis turėtų užbaigti „Didžiojo kirčio“ serijos „Roland Garros“ turnyru Paryžiuje.
 

Kortų dėl Lietuvos rinktinės dar neatverčia
F. Verdasco, Juanas Martinas Del Potro, Andy Roddickas, Davidas Ferreras – šiemet R. Berankiui teko išmėginti jėgas su šiais teniso grandais.
 

Anot R. Balžeko, jo auklėtiniui mačai su tokiomis garsenybėmis jau tapo įprastiniais, todėl dabar reikia stengtis, kad R. Berankio pavardė įsitvirtintų greta kitų teniso žvaigždžių.
 

„Semtis patirties Ričardui nebereikia – reikia tiesiog žaisti ir parodyti viską, ką moki. Manau, kad Ričardas turi puikias galimybes per metus ar dvejus užlipti iki labai aukštos pozicijos.
 

Kur yra mūsų horizontas? Galbūt geriausių dešimtukas. Galvojame ir apie dvidešimtuką, bet apetitas kyla bevalgant. Kiekvienas tenisininkas nori patekti į dešimtuką, o ten jau bus, kaip Dievas duos. Tačiau reitingų nesureikšminame, treniruojamės ne dėl to, kad užimtume kokią nors poziciją. Tiesiog jaučiame sportinį azartą“, – aiškino R. Balžekas.
 

Nors tiek treneris, tiek pats žaidėjas ne kartą yra sakę, kad, lipant ATP reitingo pakopomis į viršų, žaidimas Lietuvos rinktinėje Deviso taurės varžybose tampa vis sunkesne našta, jie neskuba pateikti aiškaus atsakymo dėl tolesnio atstovavimo nacionalinei komandai.
 

„Kol kas niekas nesikeičia – kaip žaidėme, taip ir žaisime. O kaip bus ateityje, matysime“, – teigė R. Berankis.
 

R. Balžekas taip pat neatskleidė, ar dar atliks rinktinės kapitono pareigas susitikime su Maroku ateinančią liepą.
 

„Dar niekas nenuspręsta. Nuo ko tai priklausys? Nežinau, gal nuo Ričardo nugaros“, – šyptelėjo R. Balžekas.
 

Didžiuojasi būdamas dėde

Ketvirtadienį Vilniuje R. Berankiui teko atlikti malonią procedūrą – tenisininkas suraitė parašą ant bendradarbiavimo sutarties, kuria finansiškai paremti lietuvį įsipareigojo bendrovė „Omnitel“. Žaidėją ir jo trenerį dovanomis apipylė ir kompanija „Samsung“.
 

Vis dėlto labiausiai R. Berankio veidas nušvito pasiteiravus apie ypatingą dovaną, kurią metų pradžioje jam įteikė sūnelį pagimdžiusi šešeriais metais vyresnė tenisininko sesuo Lina Berankytė.
 

„Sūnėną mačiau jau tris kartus. Kiek tik į jį žiūriu, auga tiesiog akyse. Koks jausmas būti dėde? Geras“, – šypsojosi R. Berankis.
 

„Netrukus Ričardas vėl turės parvažiuoti į Lietuvą – ilgiau nei mėnesį jis neištemps nepamatęs sūnėno“, – juokėsi R. Balžekas.