Legionierius – pigiau nei lietuvių sportininkas

Kodėl už legionierių, nebūtinai aukštesnį galva už bet kurį lietuvių žaidėją – krepšininką ar futbolininką, klubas sumoka daug mažiau mokesčių negu už lietuvių sportininką? Ar tokia situacija nėra ydinga? Ar mūsų sporto aikščių neužplūs neaukšto lygio legionieriai, nepalikdami vietos profesionaliems lietuvių sportininkams?
 

ĮSTATYMAS. Legionierius privalo būti daug geresnis negu vietos sportininkas – šią frazę turbūt girdėjo bet kuris sportu besidomintis žmogus. Treneriai, komandų ir federacijų vadovai tai kartojo ne kartą. Kaip ir lietuvių sportininkai, buvę ar esantys užsienio komandų legionieriais.

Šis posakis dar galioja mūsų šaliai, tačiau veikiausiai jau nebeilgai. Turbūt tol, kol klubų vadovai galutinai nesusivoks, kad situacija pasikeitė ir šiais laikais legionieriai yra pigesnė darbo jėga negu lietuviai.

„Liutauras Varanavičius teigė, kad sporto padėtis, vertinant sumokamus mokesčius, yra tragiška – samdant lietuvių žaidėją, reikia sumokėti 60 proc. mokesčių, samdant užsienietį – tik 17 procentų. Todėl jis kreipėsi į Lietuvos sporto federacijų sąjungą, prašydamas padėti spręsti šį klausimą“, – rašoma Lietuvos sporto federacijų sąjungos interneto svetainėje apie Sąjungos suvažiavimo diskusijas.

„Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius akcentavo, kad į komandą kviestis užsienietį sportininką 30–40 proc. pigiau nei lietuvį“, – nušviesdamas šį renginį rašė „Sportas“.

„Lietuvių sportininkas „Sodrai“ moka 9 proc. savo atlyginimo nuo pusės uždirbtos sumos. Klubas dar sumoka 28,5 proc. nuo tos pusės, – aiškino vieno šalies sporto klubo buhalterė, nenorėjusi viešumos. – Pagal mūsų šalies įstatymus, už užsienietį sportininką šių mokesčių „Sodrai“ mokėti nereikia.“

Tiesa, jeigu sportininko atlyginimas viršija 9 360 litų, socialinio draudimo mokestis nuo viršytos sumos neskaičiuojamas.

Įstatymas taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Laikinai sporto klube dirbantis užsienietis mokės socialinio draudimo mokesčius savo tėvynėje – toje šalyje, iš kurios vėliau gaus senatvės pensiją.

Šis įstatymas turi ir minusų. Vargu ar jo suteikiamas galimybes galima laikyti vienodomis. „Sakykime, jeigu sportininkui mokamas 5 000 litų atlyginimas, legionierius klubui sutaupo 937,5 lito“, – kalbėjo buhalterė. Ir tai gali nulemti klubo pasirinkimą: verčiau pigesnis užsienietis negu brangesnis lietuvis.

Vis dėlto, pasak futbolininkus registruojančio Lietuvos futbolo federacijos Varžybų ir renginių skyriaus vadovo Nerijaus Dunausko ar tą patį darbą su krepšininkais atliekančios Lietuvos krepšinio federacijos vykdančiosios direktorės Rasos Liuimienės, nėra taip, kad legionierių šalies klubuose būtų staiga padaugėję. Daugiausia krepšininkų iš užsienio turi didieji Lietuvos klubai. Tačiau futbole šiemet susiklostė priešinga situacija – mažesnius biudžetus turinčios komandos užsieniečių turi daugiau.
 

„MAŽEIKIAI“. Rosvaldas Gorbačiovas – Mažeikių sporto centro direktorius. Sporto centras rūpinasi dviem sporto šakomis: krepšiniu ir futbolu. Mažeikių krepšinio komandoje žaidžia du amerikiečiai, o futbolo ekipoje yra net aštuoni žaidėjai iš Ukrainos. Tai didžiausias legionierių skaičius, kokį šiuo metu yra įregistravę A lygos klubai.

„Taip yra dėl to, kad krepšinio aikštelėje žaidžia penki žaidėjai, o futbolo aikštėje – vienuolika. Skaičiai skirtingi. Be to, Lietuvos futbolo federacija padidino užsieniečių limitą. Pernai jų galėjo būti keturi, šiemet – penki“, – taip R. Gorbačiovas aiškino legionierių skaičiaus skirtumą futbolo A lygos ir krepšinio Nacionalinės krepšinio lygos „Mažeikių“ komandose.

„Legionieriai įneša papildomų spalvų į Lietuvos sportą, ypač futbolą. Na, juk Lietuva nėra futbolo šalis. Ir legionierių Lietuvos klubuose, nori ar nenori, bus“, – kalbėjo Mažeikių sporto centro direktorius. Jis nėra vietos žaidėjų pakeitimo legionieriais šalininkas. Taip pat nėra lietuviškosios mokesčių sistemos šalininkas.

„Apskritai ta mokesčių sistema nelabai aiški, ir sunkiai suvokiama, kodėl ji būtent tokia. Jeigu galvotume apie šalies sportininkų ugdymą kaip prioritetą, ji neatitinka realybės“, – dėstė R. Gorbačiovas.

„Dabar finansiškai naudingiau samdyti užsienietį, – tęsė jis. – Nes jeigu, sakykim, 1 000 litų mokėsi ir lietuviui, ir užsieniečiui, mokesčių už lietuvį sumokėsi dvigubai. Tai tikrai nenormalu. Nenoriu politikuoti, bet man tai panašu į gaisrų gesinimą, nežinant, kas laukia ateityje.“

Į klausimą, ar didelis „Mažeikių“ futbolo klube įdarbintų užsieniečių skaičius – taupymo rezultatas, R. Gorbačiovas atsakė neigiamai. „Ne. Vis dėlto svarbiausi buvo ne mokesčių dalykai. Turime gerus ryšius su Ukraina, todėl galėjome ten nuvažiuoti, pažiūrėti, kokia ten rinka, kokios galimybės, atsivežti žaidėjų. Taip, mokesčių politika turėjo šiek tiek įtakos, bet tai nebuvo svarbiausias dalykas.“


 

LIMITAS. Penkių legionierių limitas A lygoje, kaip teigė „Mažeikių“ klubų vadovas, yra viena priemonių, kaip Lietuvos futbolo federacija bando apginti lietuvių žaidėjus.

„Sakyčiau, kad tas limitas – tiesiog džentelmeniškas mūsų klubų susitarimas gelbėti Lietuvos futbolą, – teigė L. Varanavičius. – Visi dėl to vienbalsiai sutarė. Nes jei tik vos vienas klubas kreiptųsi į teismą, mes jį turėtume atšaukti dėl Europos Sąjungoje galiojančių darbo įstatymų.“

Lietuvos futbolo federacijos vadovas labiau nepatenkintas Lietuvos įstatymais. „Kai vyrauja toks supratimas apie patriotizmą, kai dar esame paskutiniai Europoje pagal sporto finansavimą, nenuostabu, kai sportininkai tampa kitų šalių piliečiais“, – kalbėjo jis.

Anksčiau Lietuvos futbolo federacija už legionieriaus registravimą reikalaudavo iš klubų kelių tūkstančių litų mokesčio. Dabar, pasak Lietuvos futbolo federacijos vadovo, atsižvelgiama į sunkmetį ir nelengvą šalies klubų padėtį, ir to nedaroma.

Lietuvos krepšinio organizacijos taip pat naudoja įvairias legionierių skaičiaus ribojimo priemones. „LKL savo pirmenybėse taiko penkių legionierių limitą, – pasakojo R. Liuimienė. – Tai yra rungtynėms galima registruoti tik penkis užsieniečius. Arba ir šeštą, bet tokia teisė kainuoja 50 tūkst. litų. „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ yra taip padarę.“ Krepšinio funkcionierė nemano, kad tokie nutarimai gali pažeisti Europos Sąjungos darbo įstatymus.

„Niekas klubams nenurodo, kiek užsieniečių jie gali įdarbinti. Jie gali jų turėti 16 ar 18, – samprotavo ji. – Limitai riboja tik tai, kiek užsienio krepšininkų gali būti registruota vienoms rungtynėms.“

Bet kuris krepšininkas, norintis žaisti kitos šalies čempionate, FIBA turi sumokėti A pakopos licencijos mokestį. Vyrams tai 250, moterims – 125 eurai.
 

PIGIAU. „Tas 50 tūkst. litų yra vienkartinis mokestis. Ir tikrai pigiau sumokėti jį negu mokesčius už lietuvių krepšininką. Tikrai nemažai sutaupoma“, – Kauno „Žalgirio“ generalinio direktoriaus Pauliaus Motiejūno skaičiavimais, net ir mokant tokias sumas užsieniečiai atsiperka. „Žalgiris“ jų turi septynis. Jei neskaičiuosime trenerių, kurių, neturinčių lietuviškų pasų, yra trys.

„Viskas buvo gerai, kol prieš porą metų nebuvo priimti antikriziniai įstatymai, – kalbėjo „Žalgirio“ generalinis direktorius. – Nors šalies valdžia kalba, kad ji nori gero sportui, kad skatina lietuvių sportininkus, tai visiškai blogas įstatymas. Jis tikrai keistinas. Kaip ir tas dėl dvigubo apmokestinimo rėmėjams.“

Nuo 2009-ųjų sausio iki tol mokesčių lengvatų turėjusiems sportininkams buvo pakelti mokesčiai. Pamažu jie buvo keliami iki šiol. Prieš dvejus metus buvo kalbėta, kad mokesčių pakėlimas gali visai sužlugdyti profesionalų sportą Lietuvoje. Tačiau taip neatsitiko.
 

NE BĖDA. Tačiau yra klubų vadovų, kurie nėra nusiteikę prieš didesnį lietuvių apmokestinimą. Marijampolės „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentas Vidmantas Murauskas teigia, kad tai nėra didelė bėda.

„Didelės problemos nematau, – tvirtino jis. – Ir galiu suprasti – šis įstatymas turi logikos, kitaip nei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.“

V. Murauskas nemano, kad dėl šio įstatymo padaugės legionierių. „Ką ten sutaupysi. Taip, mokesčiai už lietuvius didesni negu už užsieniečius. Kita vertus, juk užsienietį reikia dar apgyvendinti, o tam irgi reikia papildomų lėšų.“

„Sūduva“ šiemet apsiribojo trimis legionieriais: ukrainiečiu, estu ir kinu. „Mes samdėme tuos legionierius, kurie mus tenkina, – kalbėjo V. Murauskas. – Nes aš vis dėlto manau, kad užsienietis turi būti daug geresnis už lietuvį. O toks už 1 000 litų per mėnesį čia žaisti neatvažiuos.“
 

TARĖSI. „Mes bandėme kalbėti su įvairiais žmonėmis, kad pakeistume esamą situaciją, – pasakojo L. Varanavičius. – Aš pats bandžiau tartis su kitų sporto šakų federacijomis, norėjau atkreipti jų dėmesį per Sporto federacijų sąjungos suvažiavimą, kalbėjau su Seimo politikais. Žadėjo atkreipti dėmesį, bet kol kas niekas nesikeičia.“