Lietuviai grįžo iš Antarktidos

Rekordinis lietuvių skaičius

Iš Pietų Šetlando salyno į Antarktidos žemyną atvykę ekspedicijos nariai neslėpė džiaugsmo, jie vieną iš savo tikslų pasiekė vos išsilaipinę į krantą.

„Džiaugiuosi, kad vos išlipę į krantą pasiekėme rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne“, – sakė ekspedicijos vadovas Algimantas Kepežėnas.

Pirmą kartą istorijoje į Antarktidos žemyną vienu metu išsilaipino net 28 lietuviai. Iki tol baltajame kontinente yra buvę tik pavieniai keliautojai iš Lietuvos.

Kalnų slidinėjimo varžybos Antarktidoje

Svarbiausias ekspedicijos į Antarktidą tikslas buvo surengti kalnų slidinėjimo varžybas. Pažymint Lietuvos nepriklausomybės dieną – kovo 11-ają ant ekspedicijos ledlaužio stiebo buvo iškelta ir plevėsavo Lietuvos trispalvė.

Ta pačią dieną visi 28 ekspedicijos dalyviai išsikėlę į krantą įsirengė slidinėjimo trasą. Varžyboms vietą padėjo parinkti ekipažo narė, kalnų slidinėjimo instruktorė iš Pietų Amerikos, Barilokes slidinėjimo centro. Trasos nužymėjimo gaires, atributiką ir jų pastatymui reikalingą įrangą ekspedicijos dalyviai atsivežėme iš Lietuvos. Trasą atidarė PLKSMA  prezidentas A. Kepežėnas, šios ekspedicijos ir varžybų Antarktidoje sumanytojas.

Purų sniegą, rengiant trasą, varžybų dalyviai suspaudė, kopdami į kalną su slidėmis. Trasa savo ilgiu ir sudėtingumu buvo panaši į trasas per analogiškas mėgėjų varžybas Lietuvoje. Varžybose dalyvavo 21 ekspedicijos dalyvis.

„Šaltasis žemynas neturi nieko panašaus į kalnų slidinėjimo kurortus. Šlaitą slidinėjimui parengėme patys, o ir kopti į jį kas kartą teko pėsčiomis“, – pasakojo ekspedicijos organizatorius Algirdas Valantiejus.
Geriausius rezultatus pasiekė šilališkė Diana Petrauskienė ir Justinas Rimas iš Kauno.

Varžybų metu gausiai snigo, tačiau tai tik dar labiau pagerino varžybų nuotaiką. Jas stebėjo būrys pingvinų.
Iškilmingo vakaro metu visi dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, gairėlėmis, o Lietuvos vėliava buvo perduota laivo muziejui, kur garbingai atsidūrė tarp dešimtiems kitų šalių vėliavų.

Ekspedicijos vadovui Algimantui Kepežėnui ir Alvydui Platukiui – tai šeštas kontinentas, kuriame jie slidinėjo. Tuo tarpu atsakingajam asociacijos sekretoriui Algirdui Valantiejui, Egidijui Baškiui ir australiečiui Mindaugui Mauragiui tai penktas kontinentas.

Vernadskio stotis užfiksavo cunamio bangą

Oras Antarktidoje permainingas: vieną dieną sninga ir šaltasis žemynas parodo savo rūstybę, o kita diena kone tobula: graži, šilta ir saulėta. Būtent tokią dieną ekspedicijos ledlaužis plaukė ledkalnių „alėja“ link Vernadskio
mokslinės stoties, kuri priklauso ukrainiečiams.

Lankantis Vernadskio vardo Ukrainos Antarktidos tyrinėjimų stotyje ekspedicijos dalyviai susipažino su tyrinėtojų gyvenimo sąlygomis, mokslinių tyrimo programomis.

Pasak ekspedicijos narių stoties seisminiai prietaisai užfiksavo Japonijoje įvykusį žemės drebėjimą ir cunamio sukeltos bangos aukštį. Ties šia stotimi užfiksuota beveik vieno metro aukščio banga.

„Ant specialaus pasaulio krypčių rodyklių stulpo tarp daugelio kitų šalių gairių pritvirtinome ir tam tikslui pagamintą gairę su nuo nuoroda Lietuvos kryptimi ir atstumu. Atsisveikinant su mokslininkais buvome svetingai pavaišinti ir išlydėti“, – pasakojo ekspedicijos dalyviai.

Vernadskio stotyje yra daug modernių mokslinių tyrimo laboratorijų. Taip pat čia yra ir erdvės poilsiui: baras, treniruoklių salė, biliardinė, o specialiai atvykstantiems keliautojams įkurta suvenyrų parduotuvėlė, kuriai suvenyrus laisvalaikiu kuria patys mokslinės stoties gyventojai.

Vernadskio mokslinėje stotyje buvo atrasta ozono skylė. Tuo metu ji dar vadinosi Faradėjaus vardu ir priklausė Didžiajai Britanijai. Britai šią stotį 1996 metais pardavė Ukrainai už simbolinį vieną svarą. Tad dabar Ukraina yra tikroji Antarktidos sutarties narė.



Ekspedicijos dalyviai atsisveikindami su Antarktida, išsilaipino Deception saloje (Pietų Šetlando salyne). Šią, pasagos formos, maždaug 12 km skersmens salą prieš 10 tūkst. metų suformavo galingas vulkano išsiveržimas.

Čia vasaros metu veikia dvi mokslinės tyrimų stotys.

Keliautojai vulkaninės kilmės Deception salos pakrantėje gerą pusvalandį maudėsi. Labiausiai džiūgavo Stasys Grigas, „Lietuvos ruonis“ iš Marijampolės, kuriam tą dieną (kovo 14d.) sukako 70 metų.

Tai labai įdomi sala, tiek savo istorija tiek gamta. Deception sala nuo 19 amžiaus buvo gausiai lankoma, čia prieglobstį nuo audrų bei ledkalnių rasdavo keliautojai, tyrinėtojai ir medžiotojai. 1906 metais saloje įsikūrė pirmoji ir didžiausia Norvegijos bei Čilės banginių medžiotojų kompanijos bazė, kuri pradėjo masiškai medžioti  banginius. 1914 metais saloje jau veikė 13 banginių medžioklės bei perdirbimo bazių. Žiauriais banginių medžioklės laikais prie norvegų-čiliečių bazės kasdien gulėdavo apie 3000 banginių kūnų, kuriuos čia pat perdirbdavo. Negailestingas banginių naikinimas būtų ir toliau tęsiąsis jei ne didžiulis vulkano išsiveržimas devyniolikto amžiaus viduryje. Jis sunaikino praktiškai visas bazes, kurių atstatyti ir toliau medžioti banginius finansiškai nebeapimokėjo. Dabar čia galima rasti tik įspūdingas bazių liekanas ir banginių griaučių kapines.

Dreiko sąsiauris nustebino ramumu

Dreiko sąsiauris plaukiant tiek į vieną, tiek į kitą pusę buvo gana ramus, palyginus su tuo kokią jėgą jis gali parodyti. Ekspedicijos ledlaužis sąsiaurį perplaukė per rekordiškai trumpą laiką. Laive lietuviai klausė paskaitas apie banginių medžioklės istoriją ir ozono sluoksnio kitimą bei to pasekmes.

Iš ledynų į džiungles

Pagrindinė grupė, po ekspedicijos pratesė kelionę ir tris dienas praleido Argentinos ir Brazilijos pasienyje, grožėdamiesi Iguazu kriokliais bei keliavo po Argentinos Misioneso provinciją. Ten lietuvių laukė nauji nuotykiai...